- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-1074-585/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., O. V., Nordea Bank AB
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjos D. K. skundai dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys G. K., O. V., Nordea Bank AB),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (skolininkė) pateikė, kaip ji nurodo, skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio (toliau – ir antstolis) veiksmų, prašydama sustabdyti tolesnius įkeisto turto – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) – vertinimo veiksmus, iki Vilniaus apygardos teismas priims nutartį dėl vykdomosios bylos. Pareiškėja vėliau pateikė dar vieną, kaip ji nurodo, skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama stabdyti tolesnius vykdymo veiksmus, iki bus atlikta skaidri, nešališka ir jos interesų nepažeidžianti turto vertinimo ekspertizė.
Antstolis 2015 m. sausio 12 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundus ir persiuntė juos Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Suinteresuoti asmenys neatsiliepė į pareiškėjos skundus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį, pagal kurią išieškotojai Nordea Bank AB iš skolininkų G. K. ir D. K. išieškota 399 851,97 Lt suma, metinės 16 (šešiolikos) procentų palūkanos ir 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas, išieškojimą nukreipiant į priverstinai parduotinus įkeistus nekilnojamuosius daiktus, tarp jų – ir pareiškėjai priklausantį butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Antstolis 2014 m. birželio 3 d. areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą, tos pačios dienos patvarkymu skyrė ekspertizę nustatyti pareiškėjai priklausančio buto vertę. Atlikus ekspertizę, nustatyta, jog buto rinkos vertė (2014 m. gruodžio 9 d.) – 156 000 Lt (45 180,72 Eur). Antstolis 2014 m. gruodžio 29 d. patvarkymu informavo skolininkus apie atliktą ekspertizę ir nustatytą turto kainą, be to, išaiškino, jog jie turi teises per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir iki varžytynių pradžios pasiūlyti savo pirkėją.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos prašomi sustabdyti veiksmai – buto apžiūros metu surinktos informacijos panaudojimas rengiant turto vertinimo ataskaitą, turto vertinimo ataskaitos parengimas bei pateikimas – nesukelia pareiškėjai jokių tiesioginių teisinių padarinių. Be to, pasak teismo, pareiškėjos prašymo aktualumas skundo nagrinėjimo dieną nebeturi teisinės reikšmės, nes 2014 m. gruodžio 16 d. buvo surašytas ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta buto rinkos vertė, taigi, iš esmės atlikti pareiškėjos prašomi sustabdyti tarpiniai turto rinkos vertės nustatymo veiksmai. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu prašymo aktualumas tebeturėtų teisinę reikšmę, jis nebūtų tenkinamas, nes, pirma, nėra pagrindo (pagrindų) stabdyti vykdomąją bylą, antra, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas stabdyti vykdomąją bylą, nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antrojo pareiškėjos skundo dalykas – vykdymo veiksmų sustabdymas, kad būtų atlikta pakartotinė / papildoma ekspertizė nustatyti buto rinkos vertę. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad antstolio paskirto eksperto nustatyta buto rinkos vertė yra per maža, neatitinkanti rinkos kainų. Pasak teismo, ekspertas, nustatydamas turto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį metodą ir šio metodo taikymo klausimu išsamiai pasisakė ekspertizės akte. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas dėl lyginamojo metodo taikymo, kiek jis susijęs su namo aukštų skaičiumi, yra nepagrįstas. Ekspertizės aktas patvirtina, jog buvo vertinami butai, esantys ne tik devynaukščiuose namuose, bet ir penkiaaukščiame name. Be to, pasak teismo, negalima teigti, kad butai, esantys devynaukščiuose namuose, yra mažiau patrauklūs negu tie butai, kurie yra penkiaaukščiuose namuose. Pirmosios instancijos teismas sutiko su antstolio argumentu, jog pareiškėjos pateikti butų kainų pavyzdžiai, užfiksuoti nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt, negali būti laikomi pakankamais įrodymais, vertinant realią pareiškėjai priklausančio buto vertę, nes šiame portale esantys skelbimai parodo tik turto savininkų lūkesčius, o ne tikrąją turto vertę, kurią atspindi įvykę turto pardavimo sandoriai. Pirmosios instancijos teismas pagal antstolio pateiktus įrodymus (NTsandoriai.lt išrašą) nustatė, jog 2014 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais perleistų butų kainos (vertinant pagal panašių turto objektų 1 m² ploto kainą) yra panašios, ir dėl to sprendė, kad antstolis pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu nustatyta buto rinkos verte. Teismas papildomai pažymėjo, jog pagal Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalį antstolis turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir neskirdamas papildomos / pakartotinės ekspertizės, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir, išsprendus klausimą iš esmės, pavesti atlikti pakartotinę nešališką, skaidrią ir pareiškėjos interesų nepažeidžiančią buto vertės nustatymo ekspertizę, be to, sustabdyti vykdomąją bylą, iki bus atlikta ši ekspertizė.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, atlikus ekspertizę, buvo nustatyta netiksli, tai yra mažesnė negu parduodamų analogiškų butų, jai priklausančio buto vertė. Pasak pareiškėjos, ji pateikė tris konkrečius parduodamų butų, esančių Karoliniškių mikrorajone, pavyzdžius, bylojančius, kad butų pardavimo kainos yra gerokai didesnės (vidutiniškai 10 500 Eur) negu ekspertizės aktu nustatyta jai priklausančio buto vertė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik antstolio nurodytais butų pardavimo sandoriais. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog antstolio nurodyti butai yra ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, o pirkėjams mažiau patrauklioje gretimoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, be to, ne penkiaaukščiuose namuose ir ne antruose aukštuose.
Šalies argumentai
Antstolis, atsiliepdamas į pareiškėjos atskirąjį skundą, pareiškė, jog nesutinka su atskiruoju skundu, prašo atmesti skundą. Antstolio vertinimu, pareiškėja nenurodė motyvų ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų dėl kitokios įkeisto turto kainos, o jos pateikti skelbimai negali būti vertinami kaip pagrindas abejoti kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta turto rinkos verte.
Suinteresuotas asmuo G. K. sutiko su atskiruoju skundu ir prašė jį tenkinti.
Kiti suinteresuoti asmenys neatsiliepė į pareiškėjos atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Antstolio pavedimu buvo atlikta apeliantei priklausančio buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizė. 2014 m. gruodžio 16 d. ekspertizės akte užfiksuota, jog buto rinkos vertė (2014 m. gruodžio 9 d.) – 156 000 Lt. Antstolis 2014 m. gruodžio 29 d. patvarkymu informavo vykdymo proceso šalis, tarp jų – ir apeliantę, apie atliktąją ekspertizę ir nustatytąją buto rinkos vertę. Apeliantė pateikė antstoliui procesinį dokumentą, pavadintą skundu dėl antstolio 2014 m. gruodžio 29 d. patvarkymo, kuriuo reikalavo sustabdyti tolesnius vykdymo veiksmus, iki bus atlikta skaidri, nešališka ir jos interesų nepažeidžianti turto vertės nustatymo ekspertizė. Šis apeliantės procesinis dokumentas, nors juo ir reiškiamas reikalavimas sustabdyti vykdymo veiksmus, kvalifikuotinas prieštaravimais dėl ekspertizės išvados. Tokia kvalifikacija atliktina, išanalizavus apeliantės procesinio dokumento faktinį pagrindą. Apeliantė savo procesiniame dokumente išdėstė aplinkybes, jos vertinimu, bylojančias, kad jai priklausančio buto vertė yra didesnė, negu buvo nustatyta, atlikus ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinis tikslas, kurio reiškiamu procesiniu dokumentu siekia apeliantė, – pakartotinės ekspertizės atlikimas. Tokiomis aplinkybėmis antstolio 2015 m. sausio 12 d. patvarkymo dalis, kuria jis atsisakė tenkinti apeliantės procesinį dokumentą, pavadintą skundu dėl antstolio 2014 m. gruodžio 29 d. patvarkymo, kvalifikuotina patvarkymu atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę.
Motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados gali būti pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo vykdymo proceso šalis informuojama apie atliktą ekspertizę ir nustatytą turto vertę, gavimo dienos (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 ir 4 dalys). Apeliantės 2015 m. sausio 8 d. prieštaravimuose nurodyta, jog ji 2015 m. sausio 7 d. gavo antstolio 2014 m. gruodžio 29 d. patvarkymą. Nesant šį teiginį paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo abejoti apeliantės nurodoma aplinkybe. Registracijos žyma, esanti apeliantės prieštaravimuose, patvirtina, jog antstolis 2015 m. sausio 12 d. gavo šį apeliantės procesinį dokumentą. Nustatytomis aplinkybėmis galima konstatuoti, jog apeliantė nepraleido termino pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados.
Papildoma / pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama dviem pagrindais: pirma, antstolio iniciatyva, kilus abejonėms dėl turto vertės (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis), antra, vykdymo proceso šalies motyvuotais prieštaravimais dėl ekspertizės išvados (Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalis). Šios bylos procese analizuojamas antrasis papildomos / pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas.
Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos nurodytas butų kainas, kurios, anot apeliantės, yra gerokai didesnės negu nustatytoji jai priklausančio buto vertė. Be to, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atliekant ekspertizę, buvo tinkamai taikytas lyginamasis metodas.
Susipažinus su 2014 m. gruodžio 16 d. ekspertizės aktu, galima teigti, jog, nustatant apeliantei priklausančio buto rinkos vertę, buvo lyginami savo esminėmis savybėmis panašūs nekilnojamojo turto objektai. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog turto vertintojas netinkamai taikė lyginamąjį metodą.
Apeliantė, remdamasi interneto svetainės, kurioje, be kita ko, yra viešai skelbiami pasiūlymai pirkti nekilnojamojo turto objektus (www.aruodas.lt), duomenimis, įrodinėja, kad jai priklausančio buto vertė yra didesnė negu nustatytoji ekspertizės aktu. Svarbiausias argumentas, kuriuo rėmėsi tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas, sudarantis pagrindą atmesti apeliantės teiginį ir jos nurodomus duomenis, yra tas, kad viešai skelbiami pasiūlymai pirkti nekilnojamojo turto objektus atspindi maksimaliuosius turto savininkų lūkesčius, o ne parodo tikrus lyginamuosius sandorius ir jų vertes. Todėl apeliantės nurodomi interneto svetainės duomenys patys savaime nėra pakankami konstatuoti, jog jai priklausančio buto vertė yra didesnė negu nustatytoji 2014 m. gruodžio 16 d. ekspertizės aktu. Apeliantė nepateikė kitų įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomą teiginį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su antstoliu, tiek su pirmosios instancijos teismu, jog nėra pagrindo abejoti ekspertizės išvada dėl apeliantei priklausančio buto vertės ir kartu nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė apeliantės iškeltą klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą.