Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-10-29 · Civilinė byla Nr. 2-1900-804/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-29
Bylos Nr.
2-1900-804/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01442-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
N. J.
Atsakovas
K. J.
Išvadą teikia
Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1900-804/2012m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01442-2012-3.Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 116.4. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. spalio 29 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

dalyvaujant ieškovei N. J., jos atstovei adv. Reginai Vasiliauskienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui K. J., institucijai, duodančiai išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – J., J.; nustatyti nepilnamečio vaiko L. J., gim. 2002-05-22, gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. J., gim. 2002-05-22, išlaikymui po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės; santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis;

Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 2002-07-04 Elektrėnų Civilinės metrikacijos skyriuje santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Dar iki santuokos sudarymo gim. 2002-05-22 gimė duktė L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad santuokoje pradžioje viskas klostėsi gerai – šalys gyveno santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, atliko bendras pareigas. Tačiau vėliau išryškėjo skirtingi charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. Sutuoktinis pradėjo dažniau piktnaudžiauti alkoholiu, kelti skandalus namie. Prasidėjo nesutarimai. Tarpusavio santykiai šalo, tapo vienas kitam svetimi. Šeima praktiškai iširo, jos atstatyti neįmanoma. Buvimas santuokoje neteko prasmės. Su atsakovu susitarti nutraukti santuoka bendru sutikimu nėra galimybės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nurodė, kad santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų jokio nekilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto ir ginčo dėl jo nėra. Santuokoje įgijo kilnojamąjį turtą – du automobilius: VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) 1989 m. gamybos, registruotą 2007-10-26 K. J. vardu, 500 Lt vertės ir AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini), 1993 m. gamybos, registruotą 2007-12-27 N. J. vardu, 500 Lt vertės. Nurodė, kad santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį ir natūra ieškovei priteistinas jos vardu registruotas automobilis AUDI 80, o atsakovui jo vardu registruotas automobilis VW PASSAT.

Nurodė, kad asmeninio nekilnojamojo turto atsakovas K. J. neturi. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, 37,90 kv.m bendro ploto u/n (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuo metu nepilnamete dukra rūpinasi ir ją globoja ieškovė. Prašo teismą nustatyti jos gyvenamąją vietą su ieškove, nes ji sugebės tinkamai pasirūpinti savo dukra.

Nurodė, kad nepilnametei dukrai reikalingas išlaikymas. Pagal LR Civilinio kodekso normas, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas sąlygas vaikų vystymuisi. Augant vaikams, didėja ir jų poreikiai. Dukrai L. J. yra 10 metų, jos poreikiai auga ir augs. Nors gyvena kartu, atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, nes niekur nedirba, girtauja. Prašo teismą priteisti išlaikymą dukrai L. J., gim. 2002-05-22, po 200 litų periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti dabartinę pavardę J.. Nurodė, kad yra sveika, darbinga, sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį įstatymo nustatyta tvarka nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka įregistruota 2002-07-04 Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iki santuokos sudarymo 2002-05-22 gimė šalių duktė L. J.. K. J. dukters tėvystę yra pripažinęs, dukrai suteikta tėvo pavardė. (b.l. 6-7).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, savitarpio pagalbos ir kitais civilinių santykių reglamentavimo principais. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).

CK 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nesirūpino šeima, piktnaudžiavo alkoholiu, po kiek laiko nustojo rūpintis šeima t.y. nustojo teikti išlaikymą šeimai, nesirūpino sutuoktine, todėl darytina išvada, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismo manymu iš ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad iš jos pusės nebuvo lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės paramos atsakovui, todėl darytina išvada, jog ir ieškovė taip pat netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo šalims palikti jų santuokines pavardes – J., J.. Atsakovas šiuo klausimu savo nuomonės neišsakė, todėl ieškovės prašymas tenkinimas ir po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokines pavardes – J., J..

Sutinkamai su CPK 385 str. 1 d. priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo visų pirma, vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma, turi atsižvelgti į vaiko teises ir interesus. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., todėl vadovaujantis minėtais straipsniais teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192 – 3.200 str. str. nuostatas.

Teismai, spręsdami ginčus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, siekdami teisingai pritaikyti teisės normas, reglamentuojančias šių ginčų sprendimą, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini sprendžiant šios kategorijos ginčus. Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio mėn. 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35 patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35).

Atsakovas dėl šalių nepilnametės dukters L. J. gyvenamosios vietos nustatymo nepasisakė. Ieškovė prašė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, ieškove.

Atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kad vaikas tėvams pradėjus gyventi skyrium gyvena su ieškove (motina), ieškovė nedraudžia tėvui (atsakovui) bendrauti su vaiku, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų suabejoti ieškovės gebėjimu ir galėjimu auklėti ir rūpintis vaiku, darytina išvada, kad nepilnametis vaikas ir toliau turi gyventi su savo motina (ieškove), todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir yra nustatytina su motina. Toks nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitinka ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją šiuo klausimu (b.l. 21). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos III skirsnio Visuomenė ir valstybė 38 str. 6 d. numatyta, tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą teismas atkreipia šalių dėmesį, kad išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Taip pat teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2008-01-01 – 800 Lt). Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.Sinkevič v. M.Sinkevič, bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22).

Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikia apie 850,00 Lt per mėnesį, pateikė išlaidų paskaičiavimą vaiko poreikių patenkinimui. (b.l. 10) Teismas konstatuoja, kad ieškovės teismo posėdžio metu pateiktos aplinkybės dėl išlaikymo priteistino dydžio neatspindi realių vaiko poreikių per mėnesį vertinant juos vertine išraiška, todėl ieškovės pateiktas vaiko poreikių skaičiavimą teismas laiko apytiksliu. Teismo posėdžio metu ieškovė iš atsakovo prašo priteisti po 200 litų periodinių išmokų kas mėnesį.

Atsižvelgiant į išlaikymo instituto paskirtį, išlaikymas priteistinas remiantis ieškovės teismo posėdžio metu išsakytomis pozicijomis, bei tėvų turtine padėtimi, kuri nustatoma remiantis rašytiniais įrodymais.

Įvertinus byloje esančius šalių paaiškinimus, įrodymus, šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir galimybes uždirbti (tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie ribotas galimybes įsidarbinti (invalidumą) byloje nėra), į tai, kad nepilnametis vaikas lieka gyventi kartu su ieškove, teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti 200,00 Lt vaikui tenkanti išlaikymo suma priteistina iš atsakovo yra minimali suma prisidėsianti prie ieškovės teikiamo išlaikymo, leis įgyvendinti tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, o minėta suma mokama periodinėmis išmokomis prisidės prie vaiko poreikių įgyvendinimo ir leis įgyvendinti vaiko poreikius skirtus maistui, bei mokymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiui vaikui L. J. išlaikymą po 200,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos t.y. nuo 2012-06-14 iki vaiko pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.208 str. iš atsakovo priteistinas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama tvarkyti nepilnamečiui vaikui priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, savitarpio išlaikymo

Šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 11). Ieškovė nurodė, kad šalys santuokoje įgijo du automobilius: VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) 1989 m. gamybos, registruotą 2007-10-26 K. J. vardu, 500 Lt vertės ir AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini), 1993 m. gamybos, registruotą 2007-12-27 N. J. vardu, 500 Lt vertės.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Ieškovė prašė šalių santuokoje įgytą aukščiau nurodyta kilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis natūra priteisiant jai automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini), 1993 m. gamybos, registruotą 2007-12-27 N. J. vardu, 500 Lt vertės, o atsakovui VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) 1989 m. gamybos, registruotą 2007-10-26 K. J. vardu, 500 Lt vertės.

Ieškovė nurodė, kad išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, todėl išlaikymas nepriteistinas.

Ieškovė patvirtino, kad bendrų kreditorinių įsipareigojimų su atsakovu neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš atsakovo valstybei priteistina 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 400,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 100,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 83, 88, 93, 96, 177-178, 270, 307, 381 - 385 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, sudarytą 2002 m. liepos 4 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp K. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1973-05-01 Trakų r. sav., ir N. J. (ikisantuokinė B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1961-02-20 Baltarusijoje.

Nutraukus santuoką ieškovei N. J. palikti santuokinę pavardę – J., atsakovui K. J. palikti santuokinę pavardę – J..

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. J., gim. 2002-05-22, gyvenamąją vietą su motina N. J..

Priteisti iš K. J. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. J., gim. 2002-05-22, po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. birželio 14 d., iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2020-05-22, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti N. J. tvarkyti L. J. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Ieškovei N. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini), 1993 m. gamybos, 500 Lt vertės

Atsakovui K. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) 1989 m. gamybos, 500 Lt vertės.

Priteisti iš K. J. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja s Ričardas Prašmuntas