Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-366-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-27
Bylos Nr.
1A-217-366-2010
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00868-2008-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė, Arnoldas Šukaitis
Nuteistasis
J. P.
Nukentėjusysis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-217-366/2010Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00868-2008-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1; 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Bronės Vidzėnienės,

Sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjai Rimai Keblienei,nuteistajai J. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažinta kalta pagal BK 183 str. 1 d. ir nuteista 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda. Nustatyta, kad baudą nuteistoji turi sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista nukentėjusiajam V. K. iš nuteistosios J. P. 8514 litų 81 centai turtinės žalos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteista už tai, kad dirbdama V. K. firmos „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , degalinėje, esančioje Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) ., kasininke pardavėja, 2008 m. laikotarpyje nuo gegužės 20 d. iki lapkričio 5 d., gavusi iš degalinės klientų grynus pinigus bendroje 8514,81 litų sumoje, juos pasiimdavo sau, o V. K. firmos „(duomenys neskelbtini) “ degalinės kasos juostoje ir kompiuterinėje sistemoje užfiksavo:

gegužės 20 d. kaip 99,98 litų įplaukas,gegužės 24 d. kaip 100 litų įplaukas,gegužės 25 d. kaip 193,65 litų įplaukas,gegužės 28 d. kaip 100 litų įplaukas,gegužės 29 d. kaip 85,80 litų įplaukas,birželio 1 d. kaip 49,96 litų ir 182,84 litų įplaukas,birželio 3 d. kaip 200 litų įplaukas,birželio 5 d. kaip 99,97 litų įplaukas,birželio 9 d. kaip 99,97 litų įplaukas,birželio 13 d. kaip 199,96 litų įplaukas,birželio 14 d. kaip 29,99 litų ir 99,99 litų įplaukas,birželio 18 d. kaip 99,99 litų įplaukas,birželio 26 d. kaip 49,97 litų įplaukas ir 149,98 litų įplaukas,birželio 30 d. kaip 98,92 litų įplaukas,liepos 4 d. kaip 89,98 litų ir 99,98 litų įplaukas,liepos 8 d. kaip 50 litų, 59,97 litų ir 99,99 litų įplaukas,liepos 11 d. kaip 99,98 litų, 99,98 litų ir 209,35 litų įplaukas,liepos 13 d. kaip 49,96 litų įplaukas,liepos 15 d. kaip 99,98 ir 99,98 litų įplaukas,liepos 16 d. kaip 199,97 litų įplaukas,liepos 19 d. kaip 49,97 litų, 99,98 litų ir 297,43 litų įplaukas,liepos 20 d. kaip 2,75 litų, 9,20 litų, 63,02 litų, 99,96 litų ir 199,97 litų įplaukas,liepos 23 d. kaip 49,96 litų, 100 litų, 100 litų ir 199,99 litų įplaukas,liepos 24 d. kaip 49,96 litų ir 100 litų įplaukas,rugpjūčio 25 d. kaip 37,50 litų ir 49,99 litų įplaukas,rugpjūčio 28 d. kaip 200 litų įplaukas,rugpjūčio 29 d. kaip 49,99 litų, 78,60 litų ir 99,98 litų įplaukas,rugsėjo 1 d. kaip 50 litų, 59,97 litų, 60,01 litų ir 79,98 litų įplaukas,rugsėjo 2 d. kaip 50 litų įplaukas,rugsėjo 5 d. kaip 149,97 litų įplaukas,rugsėjo 6 d. kaip 49,96 litų ir 99,96 litų įplaukas,rugsėjo 10 d. kaip 56,10 litų įplaukas,rugsėjo 14 d. kaip 39,98 litų įplaukas,rugsėjo 18 d. kaip 74,40 litų įplaukas,rugsėjo 21 d. kaip 59,97 litų įplaukas,rugsėjo 22 d. kaip 40 litų įplaukas,rugsėjo 25 d. kaip 79,90 litų įplaukas,rugsėjo 26 d. kaip 75 litų įplaukas,rugsėjo 29 d. kaip 99,97 litų įplaukas,spalio 3 d. kaip 49,99 litų ir 99,97 litų įplaukas,spalio 7 d. kaip 99,57 ir 99,97 litų įplaukas,spalio 8 d. kaip 49,98 litų įplaukas,spalio 11 d. kaip 49,99 litų įplaukas,spalio 12 d. kaip 70,01 litų įplaukas,spalio 15 d. kaip 49,97 litų įplaukas,spalio 18 d. kaip 99,97 litų įplaukas,spalio 19 d. kaip 89,98 litų, 99,99 litų, 101,10 litų ir 154,58 litų įplaukas,spalio 22 d. kaip 49,98 litų, 60 litų ir 67 litų įplaukas,spalio 23 d. kaip 99,97 litų įplaukas,spalio 26 d. kaip 99,97 litų ir 99,97 litų įplaukas,spalio 27 d. kaip 49,42 litų įplaukas,spalio 31 d. kaip 50 litų, 50 litų ir 50 litų įplaukas,lapkričio 1 d. kaip 50 litų ir 99,98 litų įplaukas,lapkričio 4 d. kaip 99,98 litų ir 99,99 litų įplaukas,

lapkričio 5 d. kaip 49,99 litų ir 59,98 litų įplaukas, gautas už kurą klientui atsiskaitant banko mokėjimo kortele, dėl ko V. K. firma „(duomenys neskelbtini) “ negavo apmokėjimo 8514,81 litų sumai iš banko už atsiskaitymą banko mokėjimo kortelėmis, ir taip pasisavino svetimą, jai patikėtą V. K. firmos „(duomenys neskelbtini) “ turtą: pinigus bendroje 8514,81 litų sumoje.

J. P. skundžia 2010-01-25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį kaip nepagrįstą, neteisėtą, prašo jį panaikinti, o ją išteisinti. Nurodo jai inkriminuoto nusikaltimo nepadariusi, gautus pinigus iš klientų už kurą ir prekes įnešdavo į kasą. Trumpam atsitraukus nuo kasos, kasos operacijas atlikdavo kartu dirbę operatoriai. Keičiantis pamainoms pajamos būdavo perskaičiuojamos, kasa kaskart buvo sutikrinama, todėl neįtikėtina, kad per kaltinime nurodytą laiką nebuvo pastebėtas tokio didelio kiekio pinigų trūkumas.

Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi jai inkriminuotą veiką, tačiau tai padarė suklaidinta tyrėjos, pažadėjusios nutraukti bylą jos atžvilgiu, jei prisipažins. Neturėdama lėšų pasisamdyti gynėją ir negalėdama pasinaudoti teisine pagalba, tikėdamasi bylos nutraukimo prisipažino nusikaltusi, nors jokių objektyvių duomenų patvirtinančių jos kaltę nėra.

Mano, kad jai skirta 2600 Lt piniginė bauda finansiškai nepakeliamo dydžio. Pati yra vieniša motina, augina mažametį vaiką, jo tėvas prie išlaikymo neprisideda. Šiuo metu jos pajamos minimalios, be to dar teks mokėti priteistą žalos atlyginimą. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė, todėl laikytina, kad teismas nebuvo pakankamai nuoseklus ir objektyvus jos atžvilgiu ir skyrė per didelę baudą.

Teismo posėdyje nuteistoji J. P. ir jos gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistosios J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantę pagrįstai pripažino kalta dėl nusikaltimo, už kurį ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliantės skunde dėstoma versija, kurios esmė ta, jog ji neįvykdė nusikaltimo, už kurį nuteista skundžiamu nuosprendžiu ir kuri yra analogiška tai, kurios ji laikėsi teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje išsamiai išnagrinėta ir paneigta. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

BK 183 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (neturėdamas jokio teisėto pagrindo) paverčia savo turtu. BK 183 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įgyja realią galimybę naudotis ar disponuoti neteisėtai užvaldytu turtu.

Nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas (turtinė teisė), bet tik kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje. Tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. BK 183 str. numatyto nusikaltimo esmė yra tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Nors nuteistoji neigia įvykdžiusi jai inkriminuotą nusikaltimą, tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad jos parodymus pilnai paneigia teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2008-11-05 J. P. pagal darbo sutartį dirbo V. K. firmoje „(duomenys neskelbtini) “ kasininke – pardavėja, su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (2 t. b.l. 116-117), t. y. minimu laikotarpiu sutarties pagrindu vykdant darbines pareigas, jai buvo patikėtas V. K. firmoje esantis turtas. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išvardijo įrodymus ir šie įrodymai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad būtent J. P. pasisavino jos žinioje buvusias lėšas, nes pinigų trūkumas kasoje buvo nustatytas būtent tuo laikotarpiu, kai degalinėje dirbo apeliantė.

Nukentėjusysis V. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie didelį pinigų trūkumą kasoje jis sužinojo iš buhalterės D.Z. P. 2008 m. lapkričio mėnesį. Jo įmonėje tuo metu dirbo trys kasininkės – pardavėjos. Sutikrinus įmonės dokumentus nustatė, kad būtent tomis dienomis kai dirbo apeliantė, kasoje atliktos operacijos buvo užfiksuotos kaip apmokėjimas banko kortelėmis, tačiau šis apmokėjimas nebuvo atliktas, pinigai į kasą grynais nebuvo įnešti.

Liudytoja D.Z. P. dirbusi V. K. firmoje „(duomenys neskelbtini) “ buhaltere parodė, kad 2008 m. lapkričio mėnesį kasoje nustatė didelį pinigų trūkumą, padarytą pamainose, kuriose dirbo J. P.. Neatitikimų tarp įmonės buhalterinių dokumentų ir apmokėjimuose iš bankų pastebėjusi ir vasarą, tačiau manė, kad bankai vėluoja apmokėti.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja E. L., dirbanti V. K. firmos „(duomenys neskelbtini) “ degalinėje kasininke – pardavėja parodė dirbusi skirtingose pamainose su J. P.. Tiek ja, tiek kitais degalinėje dirbusiais asmenimis ji pasitikėjusi, todėl kasos duomenų netikrindavo, o juos buhalteriniuose dokumentuose atžymėdavo pagal J. P. pateiktus duomenis. Pinigų iš kasos nepasisavino. Trūkumai nustatyti J. P. pamainoje.

Apylinkės teisme apklausti liudytojai M. S., V. Ž., Ž. S., R. B., dirbę degalinėje operatoriais kaltinime nurodytu metu parodė, kad jiems tekę dirbti su apeliante. Ji paimdavo iš klientų pinigus už pirktą kurą. Jie paimdavo pinigus iš klientų tik tuo atveju, jei J. P. trumpam išeidavo, tačiau atliktas operacijas fiksuodavo kasoje ir jas nurodydavo būtent tokias, kokios buvo atliktos. Kasą tvarkydavo tik apeliantė. Analogiškai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai N. Š., J. N., M. J., T. A..

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad išanalizavus dienų, kuomet nesutapo kasos kompiuterinės sistemos ir banko terminalo duomenys, kasos juostos bei juose fiksuotos mokėjimų banko kortelėmis sumos palygintos su faktines kreditines operacijas įrodančiais banko išrašais. Nustatytos kasos juostose užfiksuotos 94 mokėjimų už kurą banko kortelėmis operacijos 8549,90 litų sumai, kurių įvykimo fakto nepatvirtino banko išrašų duomenys. Nustačius, kad minėta pinigų suma sumokėta ne banko kortelėmis, padaryta išvada, jog įplaukos už pirktą kurą galėjo būti gautos tik grynais pinigais, tačiau jie kasos kompiuterinėje sistemoje buvo fiksuoti ne kaip įplaukos grynaisiais, bet kaip mokėjimai banko kortelėmis. Pagal tyrimui pateiktus V. K. firmos „(duomenys neskelbtini) “ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nustatytų nesutapimų tarp kasos kompiuterinės sistemos ir banko terminalo ataskaitų atvejais dirbo kasininkė – pardavėja J. P.. Visose kasos juostose nustatytais nesutapimų tarp kasos kompiuterinės sistemos ir banko terminalo ataskaitų atvejais atspausdinta operatorės J. P. pavardė.

Apeliantės skunde teigia, kad keičiantis pamainoms pajamos būdavo perskaičiuojamos, kasa sutikrinama, todėl neįtikėtina, kad per pusę metų niekas nepastebėjo didelio trūkumo. Šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Nukentėjęs V. K. parodė, kad darbo dienos pabaigoje ateidavo į savo įmonę, pasirašydavo kasos žurnale, paimdavo grynus pinigus. Pridedamo kompiuterinio dienos ataskaitos lapo su kasos žurnale įrašytomis sumomis niekada nesutikrindavo, nes firmoje iki tol dirbo sąžiningi darbuotojai, jokių nesusipratimų nebūdavo. Į banko terminalo dienos ataskaitas taip pat nekreipdavo dėmesio. Įmonėje buhaltere dirbusi D.Z. P. taip pat parodė, kad kasos aparato žurnalus su banko pateiktomis ataskaitomis sutikrino tik 2008 m. lapkričio mėnesį, kuomet buvo nustatytas didelis trūkumas. Iki to laiko neatitikimų kasos aparato žurnale tarp pamainos ataskaitos ir įrašytos ranka sumos nematė, nes V. K. jai neatveždavo kasos aparato žurnalų. Be to iš pačios apeliantės paaiškinimų bei specialisto išvados akivaizdu, jog sutikrinant suprekiautas sumas pamainos pabaigoje trukumas negalėjo būti pastebėtas, kadangi atsiskaitymas grynais pinigais buvo atvaizduojamas kaip atsiskaitymas banko kortele. Suskaičiuoti galima buvo tik kasoje esančius grynus pinigus, o ar padaryti pavedimai kai atsiskaitoma kortele keičiantis pamainoms negalėjo būti žinoma.

Šių aptartų aplinkybių visuma nepaneigiamai įrodo, kad J. P. pasisavino jos žinioje esančius, V. K. firmai „(duomenys neskelbtini) “ priklausančius pinigus – 8 514,81 Lt.

Taigi, J. P. kaltė yra visiškai įrodyta apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Tiek nukentėjusysis V. K., tiek paminėti liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę. Esant visoms šioms aplinkybėms, jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu J. P. parodymai teisiamojo posėdžio metu byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja. Be to, jos parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausta ikiteisminio tyrime metu ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą veiką – kad savinosi V. K. firmai „(duomenys neskelbtini) “ priklausančius pinigus, tačiau vėliau savo parodymus vėl paneigė, aplinkybių kodėl pakeitė parodymus paaiškinti negalėjo. Nors skunde nurodo, kad prisipažino suklaidinta tyrėjos, pažadėjusios nutraukti bylą jos atžvilgiu, šie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisme apklausta liudytoja L. M. patvirtino, kad parodymus apie tai, kaip įvykdė nusikalstamą veiką, J. P. davė savo noru, niekieno neverčiama. Perskaičiusi parodymus ji savo ranka padarė įrašus, kas su protokolu susipažino, patvirtino, kad jos parodymai surašyti teisingai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliantės skundo teiginiai, jog ji nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteista skundžiamu nuosprendžiu, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apeliantės kaltės įrodymais ir J. P. pagrįstai pripažinta kalta remiantis remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad ji padarė nusikalstamą veiką, už kurią ji nuteista.

Apeliantė skunde tvirtina, kad teismas neatsižvelgdamas į jos sunkią finansinę padėtį, paskyrė per didelę baudą.

Pagal BK 54 str. teismas, skirdamas bausmę nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas bylos aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas gali atsižvelgti ir į kitus asmenybę charakterizuojančius požymius: į amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir kt. Taigi, aplinkybių, kurias teismui privalu įvertinti skiriant bausmę kaltinamajam, t. y. tiek parenkant jos rūšį, tiek nustatant jos dydį, spektras yra labai platus ir įvairus.

Nustatydamas J. P. pavojingumą visuomenei, parinkdamas jai bausmės rūšį bei dydį, teismas atsižvelgė į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas baigtas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą, rūšį bei motyvus (veika padaryta tiesiogine tyčia, siekiant materialinės naudos), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padaryta žala neatlyginta. Atsižvelgė į apeliantės asmenybę (anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra jauno amžiaus, charakterizuojama teigiamai, savo padarytų veikų nevertina neigiamai). Teismas priešingai nei skunde teigia apeliantė, atsižvelgė ir į tai, kad ji vieniša motina, augina mažametį vaiką, todėl atsižvelgti į tai dar kartą nėra pagrindo.

BK 47 str. 3 d. numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda iki 100 MGL dydžio. Teismas apeliantei skyrė 20 MGL baudą, kuri savo dydžiu žymiai mažesnė nei įstatymo už nesunkaus nusikaltimo numatytą galimą šios bausmės vidurkį, todėl kolegijos nuomone, įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas, nustatydamas baudos dydį, įstatymą pritaikė tinkamai ir teisingai. Skirtingai nei apeliantė nurodo savo skunde, apylinkės teismas, nustatydamas galutinę bausmę, atsižvelgė į jos turtinę padėtį.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apeliantės prašymas priimti ją išteisinantį nuosprendį negali būti tenkinamas, taip pat nėra pagrindo sutikti, kad ji nubausta per griežtai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistosios J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Bronė Vidzėnienė Arnoldas Šukaitis