Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

trečiojo asmens Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro atstovei Joanai Jurkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei G. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys: Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras, L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies .

Dėl tėvų valdžios apribojimo

10. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Teisų praktikoje pripažįstama, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas). Jei tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti tėvų valdžią. Tėvų valdžiai apriboti pakanka nustatyti, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas).

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 7 d. ieškovė gavo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pacientė G. P. pagimdė naujagimį. Pacientė gyvena su savo mama S. G. vieno kambario bute su patogumais. Pacientei yra nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, vaikystėje (12 m.) diagnozuota (duomenys neskelbtini) – lankosi (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini) sveikatos centre. Vaiko tėvui taip pat diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau jie ryšių nepalaiko, tėvystės vyras nepripažįsta. Moteris nėštumo metu rūkė, kasdien surūko po 20 cigarečių. Pacientės mama taip pat turi nustatytą nedarbingumą, nes serga (duomenys neskelbtini) liga. Tarpininkauta su (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialine darbuotoja, kuri informavo, kad pacientė gauna paramą maisto produktais. Prašoma kuo skubiau apsilankyti pacientės šeimoje ir įvertinti socialines sąlygas bei galimybes auginti naujagimį. 2021 m. liepos 12 d. ieškovės darbuotojai bendravo su G. P., ji džiaugėsi savo dukra, atrodė rūpestinga, teigė, kad jau labai daug ko išmoko apie kūdikio prižiūrą, tvirtino norinti pati auginti vaiką. Įvertinus vaiko situaciją, priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, t. y. Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Paramos šeimai ir krizių centre. 2021 m. liepos 13 d. skyrius kreipėsi į Centrą su prašymu inicijuoti atvejo vadybos procesą ir nedelsiant organizuoti pagalbos suteikimą vaikui V. P. ir jos motinai G. P.. Paramos šeimai ir krizių centre G. P. šeimai nuo 2021 m. liepos 14 d. taikoma atvejo vadyba, nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos namuose.

12. 2021 m. liepos 15 d. ieškovė gavo Paramos šeimai ir krizių centro socialinės darbuotojos pranešimą, kuriame nurodoma, jog 2021 m. liepos 15 d. vaiko motina, kuriai kartu su vaiku taikoma laikinoji priežiūra socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, pradėjo agresyviai elgtis socialinio darbuotojo atžvilgiu, varė darbuotoją iš patalpų, neleido prisiartinti prie vaiko, įėjusi į socialinio darbuotojo kabinetą pradėjo šaukti, grasinti, pastūmė darbuotoją, kėlė grėsmę jos sveikatai, grasino nužudyti. 2021 m. liepos 15 d. ieškovės atstovams atvykus į vaiko gyvenamąją vietą, naujagimis ramiai miegojo, neverkė, atrodė sveikas, prižiūrėtas, bendravimo su motina metu nustatyta, kad motina pasireiškus agresijos priepuoliui nesuvaldė emocijų, įžeidinėjo socialinį darbuotoją bei jam grasino, kėlė pavojų aplinkiniams, iškvietus policijos pareigūnus bei greitąją medicininę pagalbą, ji buvo išvežta į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje gydėsi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. Nuo 2021 m. liepos 16 d. šeimai nutrauktas intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugų teikimas Paramos šeimai ir krizių centre. Atsižvelgiant į tai, kad naujagimis liko be įstatyminio atstovo, priimtas sprendimas paimti kūdikį ir jį laikinai apgyvendinti Globos centre. Nuo 2021 m. liepos 15 d. vaikas perduotas budinčiai globotojai. Ieškovė 2021 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LIEKO duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7800-405/2021 tenkintas ieškovės prašymas ir leista paimti vaiką V. P. iš jos motinos G. P., nes hospitalizavus motiną vaiką liko be atstovo pagal įstatymą. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. A-546 nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. vaikui V. P. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Centras, vaiko V. P. gyvenamoji vieta nustatyta budinčio globotojo t. y. L. P. šeimoje.

13. 2021 m. rugsėjo 3 d. mobiliosios komandos rekomendacijose atvejo vadybininkė rekomendavo G. P. lankytis pas (duomenys neskelbtini), reguliariai vartoti paskirtus medikamentus, taip pat rekomenduota palaikomoji terapija, galimai grupiniai užsiėmimai pagal ligos pobūdį, vaiką kartu su mama apgyvendinti metams Centre ar Vilniaus arkivyskupijos „(duomenys neskelbtini)“ motinos ir vaiko namuose ar Savarankiško gyvenimo namuose „(duomenys neskelbtini)“, G. P. tėvystės įgūdžių ir saugios aplinkos vaikui kūrimo individualūs mokymai gyvenamojoje vietoje, nuolatinė socialinio darbuotojo priežiūra ir pagalba (galimai asmeninio asistento paslauga), individualios (duomenys neskelbtini) konsultacijos, siekiant išmokti tinkamų streso įveikimo metodų, stiprių emocijų valdymo, koreguoti netinkamus reagavimo būdus. 2022 m. kovo 9 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu peržiūrėtas pagalbos planas, aptartas plane numatytų priemonių įgyvendinimas, teiktos pagalbos efektyvumas bei atlikta vaiko V. P. laikinos globos peržiūra. Nuspręsta tęsti vaikui laikinąją globą, o atsakovės G. P. šeimai taikyti atvejo vadybą, teikti socialines priežiūros paslaugas, motyvuojant G. P. vykdyti pagalbos planą. Toks sprendimas priimtas įvertinus specialistų pasisakymus posėdžio metu bei aplinkybę, kad ankščiau atsakovė kartodavo, kad nori pati auginti savo vaiką, kad jo niekam neatiduos, o 2022 m. kovo 8 d. vykusio susitikimo ji pareiškė, kad norėtų, kad jos vaiką augintų „valdiška įstaiga“, kad atsakovė vaiką ant rankų palaiko ne daugiau 5 min., pastebimai susierzindavo, jei vaikas pradėdavo verkti, nežinodavo, ką su juo daryti. Centro motyvuotame siūlyme nurodoma, kad nuo 2021 m. liepos 14 d. organizuoti trys G. P. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiai: 2021 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. gruodžio 7 d., 2022 m. kovo 9 d. (į posėdį neatvyko). Pirmojo posėdžio metu išanalizavus mobiliosios komandos rekomendacijos, atliktus vaiko laikinosios globos peržiūrą buvo sudarytas pagalbos planas bei susitarta dėl pagalbos šeimai tikslų ir jiems pasiekti reikalingų priemonių įgyvendinimo. Posėdžio metu priimtas sprendimas atsiradus galimybei, vaiką kartu su mama G. P. apgyvendinti Paramos šeimai ir krizių centre ir (ar) kitoje įstaigoje su sąlyga, jeigu bus gauta teigiama išvada iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, šeimos santykių srityje, bei gavus asmeninio asistento paslaugą. Kituose posėdžiuose: peržiūrėtas sudarytas pagalbos planas, aptartas plano priemonių įgyvendinimas, teiktos pagalbos efektyvumas, pagalbos planas papildytas naujomis priemonėmis, veiksmais. 2021 m. gruodžio 6 d. buvo gauta socialinio darbuotojo išvada dėl G. P. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje pažymima, kad prasmingas, nuoseklus ir aiškus bendravimas su asmeniu vertinimo metu buvo galimas. G. P. pripažįsta, kad savitvarkos įgūdžių srityje, šeimos santykių srityje jai reikia pagalbos, kurią supranta, kaip žodinį pastiprinimą, patarimą, pamokymą. Ji supranta, kad jos pareiga yra globoti, mylėti ir rūpintis savo dukryte ir onkologine liga sergančia mama. Asmens supratimu, rūpintis, tai reiškia domėtis, ar joms nieko netrūksta, ar vaikas gerai valgo ir miega, ar jam nieko neskauda. Jeigu atsirastų sveikatos sutrikimų, reikia kreiptis pas gydytoją (paskambinti, užsiregistruoti į priėmimą arba kviesti greitąją pagalbą). Tikėtina, kad G. P. turimas žinias nesugeba pritaikyti praktiškai, jai trūksta psichinių jėgų, motyvacijos, atsakomybės. Šiuo atveju profesionali pagalba gali kompensuoti nepakankamus gebėjimus tvarkyti buitį, planuoti lėšas, rūpintis vaiku. G. P. buvo pasiūlyta asmeninio asistento pagalba, 2021 m. gruodžio 6 d. buvo numatytas susitikimas, tačiau ji atsisakė paslaugos. Atsisakymą motyvavo tuo, kad tokiu būdu neteks vaiko. 2022 m. vasario 7 d. buvo gautas G. P. raštas, kuriuo ji atsisakė gyventi Krizių centre, nes turi gyvenamąją vietą.

14. Siekiant stiprinti motinos ir dukros tarpusavio ryšį Globos centre organizuoti motinos susitikimai su dukra vieną kartą į savaitę antradieniais 10.00 val., dalyvaujant globos koordinatoriui, socialiniam darbuotojui. Susitikimai vyko: 2021 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. rugsėjo 21 d., 2021 m. spalio 14 d., 2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. gruodžio 7 d., 2022 m. sausio 13 d., 2022 m. kovo 22 d., 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. gegužės 24 d. Susitikimai neįvyko: 2021 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. lapkričio 17 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. vasario 22 d., kadangi G. P. pranešė, kad neatvyks į susitikimus dėl blogo oro, jaučiasi pavargusi ir kt. Susitikimai nebuvo organizuojami, tuomet kai sirgo vaikas ar globėjai. 2022 m. kovo 8 d. į susitikimą G. P. atėjo netvarkinga, pareiškė, kad susitikimo nenori ir išėjo. G. P. į susitikimus su dukra atnešdavo lauktuvių. Susitikimai vyksta trumpiau nei 1 val., nes moteris greitai pavargsta, nenori ilgiau būti su vaiku. Socialiniam darbuotojui dalyvaujant motinos ir vaiko susitikimuose pastebėta, kad G. P. myli savo dukrytę, norėtų ja rūpintis, tačiau jos norai neatitinka jos galimybių. Šiuo metu G. P. pajėgi tik būti šalia dukros, bet ja rūpintis be kitų nuolatinės pagalbos negalėtų. Stiprinant atsakovės G. P. gebėjimą rūpintis savo sveikatos priežiūra, emocine būsena, tarpininkaujant socialiniam darbuotojui ji nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovė dalyvavo trumpalaikėje psichosocialinėje reabilitacijoje, kurią organizavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jai buvo teikiamos gydytojo (duomenys neskelbtini) ir atvejo vadybininko konsultacijos. Socialinių įgūdžių grupėje dalyvavo du kartus. G. P. neatsižvelgė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rekomendacijas tęsti ilgalaikę psichosocialinę reabilitaciją arba socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas gauti pagal gyvenamąją vietą, 2022 m. sausio 27 d. gautas atsakovės atsisakymas dalyvauti psichosocialinėje reabilitacijoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamuose grupiniuose užsiėmimuose, nes prižiūri sunkiai sergančią mamą, dėl COVID-19 atsisako siūlomo transporto paslaugos. G. P. lankėsi pas (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 17 d. ir 2021 m. spalio 25 d., tęsia medikamentinį gydymą. Matomas vaistų poveikis: ji ilgai miega, kartais iki pietų. 2022 m. vasario 7 d. atsakovė atsisakė lankyti dienos centrą žmonėms su negalia dėl asmeninių priežasčių. G. P. atsisako siūlomos pagalbos, į socialinio darbuotojo raginimus, aiškinimus nereaguoja. Siekiant vaikui nustatyti tėvystę ir priteisti išlaikymą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos teisininkas 2021 m. gruodžio 15 d. parengė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo V. P.. 2022 m. kovo 7 d. G. P. dalyvavo mediacijoje, tačiau mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties tarp ginčo šalių. Socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad G. P. nuomonė dėl tėvystės dukrai nustatymo nėra pastovi: tai ji pasiryžusi nustatyti vaikui tėvystę, kitą akimirką atsisako tai daryti, tvirtina nežinanti, kas yra dukters tėvas.

15. Atsakovė lengvai pasiduoda kitų asmenų įtakai, kitiems asmenims nurodžius, kad dėl teikiamų paslaugų gali netekti galimybės rūpintis dukra, ji ne kartą atsisakė siūlomos pagalbos. Iš pradžių ji atsisakė būti įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, motyvuodama tuo, kad gyvena su mama jos bute, bet vėliau, tarpininkaujant socialiniam darbuotojui, pateikė reikiamus dokumentus ir 2021 m. gruodžio 29 d. G. P. buvo įrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į šeimos gyvenamoji aplinka apleista, nešvari, netvarkinga, kelia grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar gerovei, nuspręsta šeimoje lankytasi kartą ar du per savaitę. Teikiant paslaugas, buvo ugdomi kasdienio gyvenimo įgūdžiai: maisto gaminimo, namų ir drabužių priežiūros, savarankiško patalpų tvarkymo ir kiti įgūdžiai, tačiau situacija namuose nesikeičia. Atvejo vadybininkas, remdamasis gauta specialistų informacija apie G. P., socialinio darbuotojo ir kitų specialistų nuomonėmis, kurie dalyvavo įgyvendinant pagalbos planą, pačios atsakovės nuomonę, požiūriu į situaciją, teigia, kad pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba G. P. nepadėjo pakeisti elgesio, ji nepasiruošusi prižiūrėti vaiką, tenkinti jo poreikių, tikėtina, kad ir ateityje, vaikui paaugus, moteris nepajėgs savarankiškai auginti vaiko dėl psichinės ligos, nenoro priimti institucijų pagalbos.

17. Teismas pažymi, kad laikinoji globa trunka apibrėžtą laiką, ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, o tėvams dedant pastangas keisti savo elgesį, gali būti pratęsta neviršijant maksimalaus aštuoniolikos mėnesių termino (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), nes tai yra laikinas sprendimas vaikui, todėl laikinosios globos periodu yra labai svarbus aktyvus tėvų elgesys ir bendradarbiavimas tiek su socialines paslaugas teikiančiomis, vaiko teises užtikrinančiomis institucijomis, tiek su vaiko globėju, kad būtų neprarastas ryšys su vaiku ir tėvai galėtų geriau pažinti vaiko poreikius ir jų tenkinimo galimybes. Tėvai, iš kurių vaikas yra paimtas, yra informuojami apie vaiko globos tvarką ir sąlygas jį susigrąžinti, todėl šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais nuolat, vaiko teisės turi būti užtikrinamos nenutrūkstamai, o ne tik tada, kai iškyla grėsmė prarasti tėvų valdžią vaikui. Nustačius laikinąją globą siekiama, kad vaikas po kurio laiko, išnykus priežastims, dėl kurių laikinoji globa buvo nustatyta, galėtų grįžti į tėvų šeimą, jeigu tai atitiktų jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 60 punktas).

18. Pažymėtina, kad terminuotai apribojus atsakovės kaip motinos valdžią dukters atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra, jei tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Išaiškintina atsakovei, kad motinos valdžios terminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų (motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

19. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

20. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė prašė iš atsakovės priteisti periodinį išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu L. P. nurodė, kad vaiko poreikiams išleidžia daugiau nei 150 Eur per mėnesį, būtų gerai, kad atsakovė teiktų bent 150 Eur išmoką vaikui.

21. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 59 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, kasacinio teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, taigi tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Įvertinus atsakovės turinę padėtį: atsakovei nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (1 t., b. l. 110), ji gauna 248,82 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją, 28,63 Eur vienišo asmens išmoką, 165,24 Eur dydžio našlaičio pensiją (1 t., b. l. 108), be to, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad pradėjo dirbti, taip pat vaiko poreikį gauti išlaikymą, teismas pripažįsta, kad reikalavimas iš atsakovės priteisti išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį vaikui iki vaiko pilnametystės, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. balandžio 4 d. (CK 3.200 straipsnis).

22. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas globėjas (rūpintojas), su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), todėl globėjui (rūpintojui) išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

23. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo

25. CK 3.183 straipsnio 4 dalis įpareigoja sprendimą apriboti tėvų valdžią priėmusį teismą tuo pačiu sprendimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgus į proceso dalyvių paaiškinimus bei įvertinus aplinkybę, kad vaikas nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. gyvena L. P. šeimoje, teismas nutaria iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės V. P. gyvenamąją vietą nustatyti trečiojo asmens L. P. šeimoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Dėl kitų klausimų

27. CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl teismas pradeda bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnametei V. P., nagrinėjimą.

28. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 2 dalimi, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pavedama pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaikų globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 402 straipsniu, 496¹ straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai apriboti atsakovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. balandžio 4 d., mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti L. P. šeimoje.

Pradėti civilinę bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnametei V. P., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 10 (dešimt) dienų pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir vaikų globėjo paskyrimo reikalingumo V. P.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.