Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Z., jo atstovei advokato padėjėjai Ž. V., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Z. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 9 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos

vyriausiasis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 145 straipsnio 5 dalį ir 6 dalį.

Be to, D. Z. įmonės savininkas D. Z. 2016 m. kovo 17 d. pateikęs krovinį vežti minėta kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama didžiausioji leidžiama masė, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokį krovinį, pažeidė Taisyklių 5, 7 ir 8 punktus, Aprašo 30 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje (b. l. 28-29).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Z. ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus, prašė panaikinti 2017 m. sausio 26 d. nutarimą. Paaiškino, kad 206-03-17 prie Lazdijų pasienio kontrolės posto buvo patikrinta pareiškėjo įmonei priklausanti ir įmonės vairuotojo E. K. vairuojama transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Narko“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiausi vietiniu maršrutu Klepočių k., Lazdijų r. - Kaunas. E. K. surašytame protokole užfiksuota, kad pasvėrus minėtą transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonių bendroji masė - 52,9 tonos, įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (0,2 t), - 50,61, t. y. junginio faktinė bendroji masė 10,6 t viršijo didžiausią leistiną 40 t bendrąją masę, nustatytą Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 16.4 punkte. Pareiškėjas pripažįsta, kad pažeidimas buvo padarytas – patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonės transporto priemonių junginių masė viršijo leistiną masę, tačiau mano, kad pažeidimas neteisingai kvalifikuotas, prašė taikyti ATPK 145 straipsnio 3 dalį, o ne 5 dalį, pagal kurią numatyta atsakomybė kelių transporto priemonėms (jų junginiams) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t, nes leistina masė buvo viršyta 2,6 t ir taip pat nepagrįstai taikyta atsakomybė už ATPK 145 straipsnio 6 d. Pareiškėjo nuomone, buvo neteisingai nustatyta, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 10,6 t viršijo didžiausia leistiną 40 t bendrąją masę. Šiuo atveju E. K. turėjo leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei viršijant teisės aktuose nustatytą masės ir ašies apkrovą. Leidime nurodyta, kad jis suteikia teisę važiuoti triašiu sunkvežimiu ir triaše priekaba, nurodant ir ašių apkrovas: 8,0 - (9,0-9,0) + 8,0 -(7,0-7,0) t. Už šį leidimą buvo sumokėta dar 2016 m. kovo 16 d. Kadangi leidimas buvo galiojantis, jis nebuvo panaikintas ar pakeistas, jis buvo apmokėtas, nustatant pažeidimą, transporto priemonių junginio faktinė bendrosios masės viršsvoris turėjo būti skaičiuojamas nuo šiuo leidimu suteiktos teisės viršyti masės ir ašies apkrovą parametrų, t. y. nuo 48 tonų (nes išperkant leidimą buvo sumokėta už teisę vežti krovinį iki 48 tonų), o ne nuo 40 tonų. Todėl turėjo būti laikoma, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė didžiausią leistiną masę viršijo 2,6 tonos, o ne 10,6 tonos. Leidimo nepateikimas patikrinimo metu nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas leidimo neturėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nepažeidė ATPK 145 straipsnio 6 dalies nuostatų. Institucija, surašydama nutarimą, laikė, kad E. K. vairuojamo transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė didžiausią leistiną 40 tonų masę viršijo 10,6 tonos, nes Aprašo 41 punkte yra numatyta, kad kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenys daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesni už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1- 40.3 papunkčių reikalavimai. Tačiau, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju Aprašo 41 punktas negali būti taikomas, nes Aprašo 41 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tame tarpe ATPK 145 straipsniui. Pakraunant transporto priemonę paskaičiuojami medienos kubai, nes pasverti neturi galimybės, drėgmė nematuojama. Jis išpirko leidimą ir perdavė jį transporto priemonių junginį vairavusiam E. K., kuris patikrinimo metu leidimo nerado.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t – bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų.

Ši teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių ašies (ašių) leidžiamą apkrovą ir didžiausią leidžiamą masę. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 16.4 ir 21.4 punktus, triašio automobilio, sujungto su triaše priekaba (būtent tokį junginį įvykio metu vairavo E. K.) didžiausioji leidžiama masė naudojantis Lietuvos Respublikos keliais yra 40 t, o varančiųjų ašių grupės apkrova 19 t, tai yra tokius techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms (jų junginiams) leidimas važiuoti keliais nereikalingas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 3-16-(E) Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo D. Z. įmonei priklausanti ir įmonės vairuotojo E. K. vairuojama transporto priemonė – triašis vilkikas su triaše priekaba, važiavo vietiniu maršrutu Klepočių k., Lazdijų rajonas - Kaunas. Patikrinimo metu pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, sumatorius EC 100 Nr. 1690 su svėrimo plokščių Nr. 6289 ir Nr. 6290, metrologinės patikros liudijimas Nr. 12338, patikra galioja iki 2016 m. balandžio 26 d., atstumas tarp automobilio varančiųjų ašių (1,39 m.)), nustatyta, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė - 52,9 t. Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė viršyta – 10,6 t (skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ nustatytos 40 t didžiausios leidžiamos masės).

Patikrinimo metu transporto priemonės (jų junginio) vairuotojas E. K. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinto leidimo naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nepateikė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad leidimas buvo pateiktas tik pirmosios instancijos teismui kartu su E. K. skundu dėl institucijos nutarimo.

Iš byloje esančio leidimo važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei (b. l. 7) turinio nustatyta, kad leidimas išduotas šiuos techninius parametrus atitinkančiai transporto priemonei (jų junginiui): ilgis - 18,75 m., plotis - 2,55 m., aukštis – 4,00 m., krovinio svoris - 26 t, faktinė pakrautos transporto priemonės masė - 48 t, bendras svoris viršija leidžiamą - 8 t. Už leidimo išdavimą paskaičiuotas mokestis sumokėtas 2016 m. kovo 16 d., leidimu vežti leidžiama laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. Taigi šiuo leidimu Lietuvos Respublikos keliais buvo leidžiama vežti 26 t krovinį, kai bendra jo ir transporto priemonės (jų junginio) masė neviršija 48 t.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir Aprašas) pakeitimo, 41 punktą, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai.

Iš byloje esančio leidimo (b. l. 7) matyti, jog faktinė pakrautos transporto priemonės masė neturėtų viršyti 48 t, tačiau pasvėrus E. K. vairuojamą transporto priemonių junginį, nustatyta junginio faktinė bendroji masė – 52,9 t, įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), nustatyta, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė buvo viršyta – 10,6 t (skaičiuojant nuo 40 t), tai yra leidime važiuoti didžiagabaritinei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei nustatyta faktinė pakrautos transporto priemonės masė buvo viršyta daugiau nei 1 t.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad viršyta ašių grupės apkrova ir bendroji masė skaičiuotina nuo leidžiamos ašių apkrovos ir didžiausios leidžiamos masės, nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, t. y. šiuo atveju nuo bendrosios 40 t masės ir 19 t varančiųjų ašių grupės apkrovos. Pareiškėjas, būdamas įmonės savininku, neužtikrino, kad įmonės vairuotojas E. K. nevažiuotų didžiausią leidžiamą bendrąją masę viršijančia transporto priemone (jų junginiu) be specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti Lietuvos Respublikos keliais.

Dėl pareiškėjo skunde nurodyto teiginio, kad Aprašo 41 punktas negali būti taikomas, nes, jo 41 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tame tarpe ATPK 145 straipsniui, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 41 punkto nuostata iš esmės atkartojama ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje, remiantis kuria, tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo: transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą; transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą; transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą. Atsižvelgiant į ATPK 145 straipsnio dispoziciją, kuri suformuota kaip blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus (šiuo atveju Lietuvos Respublikos kelių įstatymą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymus), pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad D. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje.

ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė krovinių už pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, – bauda krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui. Iš byloje esančio 2016 m. kovo 17 d. važtaraščio Nr. DZ 102 (b. l. 15) matyti, kad jame nurodytą krovinį vežti transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Narko“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 17 d. pateikė D. Z. įmonė.

Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ 5 ir 7 punktuose nurodyta, kad krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina. Šių taisyklių 8 punkte yra numatyta krovinio siuntėjo pareiga išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų.

Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 30 punktas numato draudimą pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.

Pareiškėjas D. Z., būdamas įmonės vadovas, nesiėmė jokių priemonių teisės aktuose nustatytų pareigų užtikrinimui - transporto priemonę pakraunant buvo paskaičiuojami medienos kubai, medienos drėgmė nebuvo matuojama, transporto priemonė (jų junginys) nebuvo sveriama svarstyklėmis, nebuvo imtasi kitų priemonių, kad įrengti transporto priemonėje prietaisus, fiksuojančius svorį ir apkrovimą ant ašių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje.

D. Z. veika kvalifikuota tinkamai, pažeidėjo kaltė įrodyta bylos duomenimis, todėl konstatuotina, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, skirta nuobauda straipsnių sankcijų ribose, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti nutarimą, nuobauda paskirta teisingai, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-84406536-17 palikti nepakeistą ir D. Z. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.