Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovui T. J., jo atstovui advokatui Arūnui Šalkauskui, atsakovui J. M., jo atstovui advokatui Vainiui Girdučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui J. M. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat šioje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį (b.l. 34-38), kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2012-06-28 pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjas yra ieškovas T. J., ir nurodytos sutarties šalimi pripažinti atsakovą. Kitą priešieškinyje nurodytą išvestinį reikalavimą įpareigoti VĮ Regitra išduoti J. M. registracijos liudijimą, kuriame lengvojo automobilio VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku būtų nurodytas atsakovas, 2015-06-12 nutartimi teismas atsisakė priimti.

Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad Automobilį nusprendė įsigyti atsakovas. Kadangi antstoliai dėl skolų jo atžvilgiu buvo pradėję išieškojimą, jis paprašė ieškovo mamos, tuo metu buvusios atsakovo gyvenimo drauge, leisti Automobilį registruoti ieškovo vardu. Atsakovas su ieškovo mama gyveno kartu devynerius metus, todėl atsakovas neturėjo menkiausio pagrindo nepasitikėti ar abejoti ieškovu. Atsakovas, 2011-11 pasiskolinęs iš draugo P. B. pinigų, nusipirko Automobilį, sumokėjo reikiamą pinigų sumą Automobilio pardavėjui, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartyje už pirkėją, tačiau pagal žodinį susitarimą Automobilį registravo ieškovo vardu. Visą laiką nuo jo įsigijimo Automobiliu naudojasi, jį prižiūri tik atsakovas. Atsakovas jau daugiau nei metus negyva su ieškovo motina, dėl ko, atsakovo teigimu, ieškovas ir konfliktuoja su atsakovu, teigdamas, kad Automobilis yra jo. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė šalys. Apsimestinės gali būti ir sandorio dalys, tame tarpe ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Atsakovo teigimu, šiuo atveju su ieškovu kaip statytiniu Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir buvo sudaryta.

Ieškovas, jo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieškinį, su priešieškiniu nesutiko. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ieškovo nuosavybės teise yra registruotas lengvasis automobilis VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, CPK 179 str. 3 d.). Automobilis Lietuvos Respublikoje pirmąjį kartą buvo registruotas 2011-11-21, o paskutinį kartą – 2014-10-22 (b.l. 9). Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-10-22 buvo išduotas pakartotinis šio automobilio registracijos liudijimas (Nr. E 949964) ieškovo vardu (b.l. 6), nes pirminis šio automobilio registracijos liudijimas (Nr. D 775071) buvo likęs pas atsakovą (b.l. 82). Pastarajame liudijime, išduotame 2012-06-28, Automobilio savininku taip pat buvo nurodytas ieškovas (b.l. 82). Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre Automobilis buvo registruotas ieškovo vardu 2012-06-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 76). Joje Automobilio pardavėju nurodomas T. V., o pirkėjas T. J..

Atsakovas byloje teigia, kad 2012-06-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis toje dalyje, kurioje jos pirkėju nurodomas T. J., yra apsimestinė, nes tikrasis Automobilio savininkas yra atsakovas. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovo teiginiu (CPK 185 str.).

CK 1.87 straipsnis numato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje taikytinos taisyklės. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinės teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Asmenų veiksmai yra jų vidinė valios išraiška, kas reiškia, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Tam, kad sandoris galiotų, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant apsimestinį sandorį ydinga būna abiejų šalių valia. Kai valios ydingumas yra tik pas vieną šalį, tokia šalis turi teisę prašyti sandorį pripažinti negaliojančiu dėl jo sudarymo suklydimo įtakoje CK 1.90 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Iš šalių paaiškinimų, liudytojos V. B. parodymų nustatyta, kad Automobilio pirkimo metu atsakovas gyveno kartu su ieškovo motina V. B., Automobilio pirkimu su ieškovo motinos žinia ir pavedimu rūpinosi atsakovas. Tuo metu atsakovas važiuojančio Automobilio neturėjo, nes jo turėtas automobilis WV Multivan buvo sudaužytas eismo įvykio metu, ieškovo motina ir jo brolis turėjo kitus automobilius. Nors atsakovas byloje teigė, kad toks automobilis buvo reikalingas ir naudojamas išimtinai atsakovo darbo poreikių tenkinimui, nurodytų aplinkybių pakankamais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Vien atsakovo paaiškinimai apie jo turėtą poreikį kitam tokio pobūdžio automobiliui nepaneigia iš esmės analogiškų ieškovo, liudytojos V. B. parodymų apie turėtą tokio automobilio poreikį šeimos išvykoms, ieškovui važiuoti į paskaitas. Todėl, vertindamas šiuos parodymus, teismas konstatuoja, kad sprendimas pirkti kitą automobilį, panašų atsakovo turėtajam, kuriuo galėtų naudotis tiek atsakovas, tiek ieškovas ir jo artimieji giminaičiai, buvo priimtas atsakovo kartu su ieškovo motina, tačiau ieškovo motinai pareikalavus šis automobilis turėjo būti registruotas ieškovo vardu, su kuo atsakovas sutiko ir tą pats pripažino teismo posėdžio metu. Nors atsakovas tokį reikalavimą, jo įvardijamą susitarimu, siejo su jo paties siekiu išvengti išieškojimo nukreipimo į Automobilį, į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, liudijančių tokio siekio buvimo pagrįstumu (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad iki 2012-06-06 ar vėliau iš atsakovo ar jo turto buvo vykdomi išieškojimai teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai, byloje surinkti įrodymai liudija, kad jau 2013-03-02 – 2013-04-14 atsakovas pardavinėjo kitas jam priklausančias transporto priemones (b.l. 48-50), kas leidžia teigti, kad jokie apribojimai jo turtui nebuvo taikomi. Iš pačio atsakovo paaiškinimų taip pat nustatyta, kad pats atsakovas Automobilio pirkimo metu asmeninių lėšų Automobilio pirkimui neturėjo. Todėl, teismo vertinimu, pripažintina pakankamai pagrįsta ieškovo pozicija, kad reikalavimas įforminti Automobilį ieškovo vardu ir kilo dėl to, kad Automobilis buvo perkamas iš jo motinos skiriamų lėšų. Tai liudija ne tik V. B. parodymai bylos nagrinėjimo teisme metu, bet ir pats Automobilio registravimo ieškovo vardu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre po jo įsigijimo faktas.

Pažymėtina, kad apskritai atsakovo pozicija dėl poreikio sudaryti apsimestinį sandorį, net jeigu ir būtų pagrįsta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatyta tvarka, negalėtų būti laikoma sąžininga. CK 1.137 straipsnis numato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugumus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie poreikį sudaryti apsimestinį sandorį tikslu išvengti išieškojimo į naujai jo įgytą turtą aiškiai prieštarautų šiam Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintam draudimui.

Nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, liudija, kad santykiuose su Automobilio pardavėju atsakovas veikė ne kaip Automobilio pirkėjas, o kaip Automobilio pirkėjo – ieškovo, atstovas (CK 2.133 str. 1, 2 d., 6.756 str. 1 d.), t.y. asmuo, kuris ieškovo vardu ir lėšomis atliko teisinius veiksmus santykyje su Automobilio pardavėju. Nurodytos išvados nepaneigia ir iš šalių paaiškinimų, liudytojo T. V. parodymų nustatytos aplinkybės, kad Automobilio pirkimu iš esmės rūpinosi atsakovas: jis pats derėjosi dėl kainos, pats važiavo apžiūrėti automobilį, pats bendravo su pirkėju pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, pats perdavė pirkėjui pinigus (nors ieškovas byloje teigė, kad jis taip pat dalyvavo Automobilio pirkimo-paradavime (perdavė dalį pinigų, pasirašinėjo sutartį), ieškovo parodymų šioms aplinkybėms nustatyti nepakanka (CPK 178, 185 str.); liudytoju byloje apklaustas Automobilio pardavėjas T. V. nurodė neatsimenantis ieškovo, prisiminė, kad jis bendravo tik su atsakovu kelis kartus). Taigi, nepaisant to, kad Automobilio pirkimo veiksmus sudarant 2012-06-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir atliko atsakovas, ieškovas jo atliktą darbą priėmė ir Automobilį įregistravo savo vardu, o jokių pretenzijų dėl pavedimo atlikimo jam neišreiškė, ką bylos nagrinėjimo teisme patvirtino abi šalys. Todėl pripažinti atsakovo priešieškinio reikalavimą pagrįstu teismas neturi jokio pagrindo.

Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad ieškovui įsigijus Automobilį jis leido atsakovui laikinai naudotis Automobiliu panaudos pagrindais. Būtent panaudos teisinius santykius patvirtina ir atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis ne tik naudojosi Automobiliu nuo jo įsigijimo momento, bet ir juo rūpinosi, jį prižiūrėjo (CK 6.629 str. 1 d., 6.636 str.). Tokia panaudos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodžiu, nes tuo metu atsakovas ir jo motina, taip pat ieškovas gyveno kartu. Konkretus panaudos sutarties terminas tarp šalių nebuvo sulygtas. Iš šalių paaiškinimų, liudytojos V. B. parodymų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo ir ieškovo motinos tarpusavio santykiams pašlijus ieškovas žodžiu pareikalavo atsakovo sugrąžinti jam Automobilį. Atsakovas neneigė byloje fakto, kad ieškovas 2014 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kelis kartus atvykęs pas atsakovą reikalaudamas grąžinti jam Automobilį, kas leidžia teigti, jog atsakovui turėjo būti žinoma ieškovo valia nutraukti su juo Automobilio panaudos teisinius santykius ir susigrąžinti Automobilį. Tai liudija ir atsakovo teiktas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-819-534/2015, kuris buvo paliktas nenagrinėtas (b.l. 8, CPK 179 str. 3 d.).

CK 6.642 straipsnis numato, kad kiekviena daikto neatlyginto naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Nors nagrinėjamu atveju nėra nustatytos konkrečios datos, kada ieškovas atsakovo reikalavo grąžinti Automobilį, įvertinus atsakovo, liudytojos V. B. parodymus apie šalių santykių pašlijimo aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovas tokį reikalavimą atsakovui išsakė jau daugiau nei prieš tris mėnesius. CK 6.222 str. 1 d. numato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti jam Automobilį, kurio neterminuota panaudos sutartis yra nutraukta ieškovo iniciatyva, pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Ieškovas byloje sumokėjo 86 Eur žyminio mokesčio (b.l. 3), turėjo 300 Eur advokato pagalbos išlaidų (b.l. 4, 65). Atsakovas patyrė 144 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 55). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, ieškovui atlygintinos jo patirtos žyminio mokesčio ir advokato pagalbos išlaidos, t.y. 386 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovo patirtos žyminio mokesčio išlaidos atsakovui, kurio priešieškinis atmestas, neatlygintinos. Valstybė šioje byloje patyrė 6,34 Eur pašto išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, kurio atžvilgiu ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja

nusprendžia:

Ieškovo T. J. ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2866,70 Eur.

Atsakovo J. M. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 386 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,34 Eur (šešis Eur 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banko Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.