Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 32 MGL dydžio (1 600 eurų) bauda, ir M. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 32 MGL dydžio (1 600 eurų) bauda, ją įpareigojant sumokėti per 2 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas M. L. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta M. L. naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai M. L. atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai bus paleistas iš pataisos įstaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis), į specialios teisės atėmimo laikotarpį įskaitytas laikas nuo specialios teisės sustabdymo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki M. L. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos;

- turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

1. Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.

2. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

2.1. BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkus ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2.2. Iš bylos duomenų matyti, kad M. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistajam M. L. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2.3. Nuteistojo M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad yra „ne viena“ jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistojo baudžiamąją bylą, taip pat nenustatė nei vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas, spręsdamas bausmės paskyrimo ir jos atidėjimo klausimą, įvertino tai, kad apeliantas neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nenustatė kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nuteistojo skundo argumentai, kad apylinkės teismas neįvertino kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir pripažino M. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. L. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas net (duomenys neskelbtini) kartus, teistumui neišnykus, teistas už įvairius nusikaltimus ((duomenys neskelbtini)), anksčiau jam net (duomenys neskelbtini) kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jam (duomenys neskelbtini) kartą atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą jis padarė nusikalstamą veiką – vairavo neblaivus, už kurią buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 172-174), o vėliau, nevykdant minėto apylinkės teismo sprendimo, nuteistas ir už jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones pažeidimą ir (duomenys neskelbtini) papirkimą (1 t., b. l. 177-185). Be to, nuteistasis naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (1 t., b. l. 158–170). Paminėtina ir tai, kad M. L. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus (1 t., b. l. 144), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 148), augina (duomenys neskelbtini) vaikus (1 t., b. l. 149; 2 t., b. l. 191), baustas administracine tvarka, iš jų net (duomenys neskelbtini) kartus už vairavimą transporto priemonės būnant neblaiviam, taip pat už tai, kad 2020 m. gegužės 22 d., 22.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones yra praradęs, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri yra neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei neįvykdė pareigos viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje (1 t., b. l. 152-157, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), SODROS duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 150). Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad probacijos laikotarpiu nuteistasis M. L. dalyvavo elgesį keičiančioje programoje, tačiau pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tuo (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 188).

2.4. Baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistasis M. L. ankstesniais pirmosios instancijos teismų sprendimais jam paskirtos baudos – 1 600 eurų, savanoriškai nesumokėjo (1 t., b. l. 197; 2 t., b. l. 131-132). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paties nuteistojo pateiktų dokumentų, t. y. B. L. stacionaro epikrizės išrašo, Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pranešimo apie nesumokėtus mokesčius bei mokėjimo kvitų matyti, kad M. L. (duomenys neskelbtini) sumokėjo VMI 852,69 eurus, o (duomenys neskelbtini) VMI sumokėjo įmokų už 1 602 eurus (2 t., b. l. 185-186, 188). Taip pat, iš B. L. (nuteistojo (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) instituto (duomenys neskelbtini) Stacionaro epikrizės matyti, kad pastarajai (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 187). Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad rūpinasi savo (duomenys neskelbtini), kuri negali (duomenys neskelbtini), jai prineša malkų, pakuria pečių (2 t., b. l. 191). LITEKO sistemos duomenimis, 2021 m. sausio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės kaltinamasis aktas, kuriuo M. L. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta (duomenys neskelbtini) dieną – (duomenys neskelbtini)) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis M. L., priešingai nei jis nurodo apeliaciniame skunde, nekeičia savo elgesio, išvadų po jam paskirtų griežtų bausmių bei anksčiau ne kartą taikyto bausmės vykdymo atidėjimo nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2.5. Nuteistasis M. L. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę skunde iš esmės motyvuoja tuo, kad jis kritiškai vertina savo veiksmus, vairavo (duomenys neskelbtini), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi galimybę sumokėti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą, išlaiko (duomenys neskelbtini), nepažeidė jam ankstesniu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų. Nuteistojo teigimu, jį pasiuntus atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis praras darbą, negalės integruotis į visuomenę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius laiko deklaratyviais, apelianto nurodytos aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nesudaro pagrindo švelninti jo teisinės padėties.

3. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės, susijusiosios su neigiamu poveikiu jo darbui, socialiniams ryšiams dėl gręsiančios realios laisvės atėmimo bausmės, niekaip nesutrukdė jam nusikalsti, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti M. L. realiai neatliekant bausmės. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti apelianto M. L. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

1. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.

2. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. L. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 135 eurus (2 t., b. l. 182-184). Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajam M. L. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 135 eurų dydžio išlaidas, į tai, kad M. L. yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, valstybės išlaidos už M. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo M. L. valstybės naudai priteisti 135 (vieną šimtą trisdešimt penkis) eurus už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.