- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- T-284-827/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42737-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.5.11.3Nuosprendžio, kuriuo paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, vykdymas (BPK 355 str.)
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovui V. K., nuteistajam V. K. ir jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nurodžiusiam, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, ir susipažino su bylos medžiaga.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie LR SADM (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. ir pateiktas vykdymui.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 21 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau - Probacijos skyrius) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam V. K. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Teikime nurodo, kad Probacijos skyrius V. K. elgesį kontroliuoja nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. (bausmės pabaiga 2020 m. kovo 10 d.). Nuteistasis V. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. atvyko į Probacijos skyrių, buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis (asmens bylos 14 psl.). Bausmės vykdymo metu nuteistasis buvo įspėtas už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, nes nuo 2019 m. gruodžio 8 d. 23.00 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 6.00 val. nebuvo namuose (asmens bylos 16,53 psl.). taip pat jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, paskirta 140 eurų bauda už tai, kad 2020 m. sausio 12 d. apie 00.12 val. Kalvarijų g. Vilniuje, būdamas viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, asmens bylos 57, 61 psl.). teikime pažymima, kad prižiūrimasis jokių išvadų nepadarė ir 2020 m. vasario 3 d. 23.29 val. namuose vėl nerastas ( asmens bylos 17 psl.), o 2020 m. vasario 10 d. atvykęs į Probacijos skyrių nurodė, kad buvo išvykęs pas seserį (asmens bylos 70 psl.). Nuteistasis V. K. nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. registruotas Užimtumo tarnyboje ( asmens bylos 25,30 psl.). Laisvės apribojimo laikotarpiu 10 kartų baustas administracine tvarka (asmens bylos 71-79 psl.), IRD prie VRM duomenimis naujos nusikalstamos veikos neįvykdė (asmens bylos 23 psl.). Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 10 dalimi, BPK 362 straipsnio 1 dalimi, Probacijos skyrius siūlo nuteistajam V. K., gim. (duomenys neskelbtini), laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.
Teismo posėdžio metu probacijos skyriaus atstovas V. Kazakas teikimą palaikė, iš esmės pakartojo jame nurodytus argumentus, aplinkybes, bei papildomai nurodė, kad nuteistasis nevykdo jam teismo nuosprendžiu skirto įpareigojimo būti nustatytu laiku namie. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu asmuo buvo tikrinamas, ir tikrinimo metu nebuvo namie. Taip pat buvo nustatyta, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą nakties metu, t.y. kai turėjo būti namie. Jo atžvilgiu fiksuota 10 administracinių nusižengimų, todėl prašo teikimą tenkinti, laisvės apribojimą pakeisti areštu. Taip pat nurodė, kad asmuo registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje (nakvynės namuose). Jo padaryti administraciniai nusižengimai daugiausia susiję su važiavimu viešuoju transportu be bilieto, vienas nusižengimas už viešosios tvarkos pažeidimą.
Nuteistasis nurodė, kad su teikimu nesutinka, nes negalėtų gydytis, nesurastų darbo. Laisvės apribojimo laikotarpiu nedirbo, nes tam trukdė liga, reikėjo daryti tyrimus, važinėti pas gydytojus, reikėtų atsiprašinėti iš darbo, o darbdaviui tai būtų nepatikę. O šiuo metu reikia pinigų vaistams, todėl reikia dirbti. Per tą laikotarpį gulėjo priklausomybės ligų centre apie 2 savaites, tačiau nesėkmingai, nes vėl pradėjo vartoti alkoholį. O išgėrusio neišleidžia į Nakvynės namų, pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Nurodė, kad vieno tikrinimo metu, buvo pas seserį, kito tikrinimo metu nebuvo, nes matomai nebuvo įleistas į nakvynės namus neblaivus. Pragyvena iš gaunamo invalidumo pašalpos (158 eurų). Taip pat nurodė, kad baudų sumokėjęs nėra, išieškojimą vykdo antstoliai. Neįgalumas jam nustatytas nuo vaikystės, nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Jokios specialybės neturi, anksčiau nėra niekur dirbęs, Užimtumo tarnyba siūlo tik darbą lauko sąlygomis , o jis lauke dirbti nenori. Prašė teikimo netenkinti.
Prokuroras A. Vainauskas palaikė teikimą, nurodydamas, kad teikimas pagrįstas ir teisėtas, nes nuteistasis netinkamai vykdė pareigą būti namie, fiksuoti 4 šio įpareigojimo pažeidimai, taip pat jis padarė net 10 nusižengimų, baudos nesumokėtos, nesistengia įsidarbinti, ir visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl siūlė teikimą tenkinti.
Advokatas M. Girdiušas teismo posėdyje nurodė kad skiriant laisvės apribojimo bausmę, V, K. buvo skirti 2 įpareigojimai: būti nustatytu laiku namie bei dirbti ar būti registruotam darbo biržoje. BK 48 straipsnio 10 dalyje numato, jog jeigu asmuo savo noru vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Pagal teismų praktika, vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę vykdyti laikytinas nuteistajam nustatytų teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymas, nustatytų draudimų nesilaikymas, nevykdymas ar netinkamas vykdymas atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai ir pan. t.y. kai nuteistasis turi galimybę laikytis jam paskirtų įpareigojimų, tačiau sąmoningai jų nesilaiko. Todėl sprendžiant klausimą ar V. K. vengė atlikti laisvės apribojimo bausme, būtina nustatyti ir priežastis dėl kurių jis netinkamai vykdė jam paskirtą įpareigojimą. Vengimu nelaikyti tokie atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų, nustatytų draudimų dėl objektyvių priežasčių, ligos. Iš teikimo medžiagos matyti, kad V. K. naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo padaryti administraciniai nusižengimai (didžiuoji dalis) yra smulkūs, galimai padaryti dėl pinigų stygiaus, kitas padarytas nusižengimas kiek sunkesnis, padarytas jam esant neblaivam. V. K. nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip seka iš nuteistojo paaiškinimų, darbdaviai nelabai nori tokio darbuotojo. Jis gyvena Nakvynės namuose, ir jei grįžta kiek išgėręs, jo neįleidžia, todėl patikrinimo metu nerastas namie, dėl jo silpnybės alkoholiui, buvo padaryti šie įpareigojimo pažeidimai. Tačiau tiek iš Probacijos teikimo, tiek iš jo asmens bylos matyti, kad jis bendradarbiauja su Probacijos tarnyba, linkęs taisytis, kreipėsi į „Caritą“, gydėsi nuo priklausomybės ligų, vaikšto į klubo susirinkimus, aktyviai juose dalyvauja. Todėl įvertinus jo padarytus nusižengimus, tenkinus probacijos teikimą, būtų pažeistas tiek protingumo ir teisingumo principas, tiek Probacijos įstatymo 4 dalyje įtvirtinti principai. Prašė teikimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Sutinkamai su BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktu - Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas ar netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan., jeigu nuteistasis turi galimybę laikytis jam paskirtų draudimų ir įpareigojimų, tačiau sąmoningai jų nesilaiko. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo į areštą klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis protingumo, teisingumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.
Teismas, susipažinęs su teikimo ir nuteistojo asmens duomenimis, nustatė, kad V. K. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. (asmens bylos 7 psl.). Nuteistajam 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo sudarytas individualus priežiūros planas, su kuriuo jis pasirašytinai supažindintas (asmens bylos 11, 14 lapas).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu skirdamas laisvės apribojimo bausmę V. K. skyrė 2 įpareigojimus: įpareigojant per bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie LR SADM. Tiek teikime nurodyta, ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, V. K. nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. registruotas Užimtumo tarnyboje prie LR SADM (asmens bylos 11, 25, 30, 43 psl.). Kaip matyti iš asmens bylos, nuteistasis savo 2019 m. rugsėjo 16 d. paaiškinime nurodė, kad nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje neapsigyveno, o nuosprendyje nurodytu adresu negyvena, neturi kur gyventi, taip pat nurodė, kad pageidauja gydytis priklausomybės ligų centre, vyks konsultacijai į „Caritas“ (b.l. 26). 2019 m. rugsėjo 18 d. nuteistajam išduotas siuntimas į „Caritas“ (asmens bylos 28 psl.), kur su juo buvo sudarytas individualus darbo (konsultacijų) planas dėl pagalbos tvarkant dokumentus, gyvenamosios vietos klausimais, vykdant darbo paiešką, socialinės pagalbos klausimais, pagalba sprendžiant priklausomybės ligas ir t.t. (asmens bylos 35 psl.). 2019 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto nakvynės namų sprendimu jam skirtos socialinės priežiūros paslaugos (asmens bylos 32 psl.), nuo 2019 m. spalio 9 d. V. K. apgyvendintas Vilniaus miesto nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (asmens bylos 40 psl.). Iš pateiktos Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo pateiktos informacijos matyti, kad V. K. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki rugsėjo 26 d. gydėsi RPLC VF stacionare (asmens bylos 41 psl.). VA „Caritas“ pateikta informacija, nuteistasis atliko socialinės pagalbos plane numatytas priemones, aktyviai lankėsi konsultacijose, vyko į darbo pakalbius, deklaravo gyvenamąją vietą, nuolat lankosi anoniminių alkoholikų bei narkomanų susirinkimuose, palaiko glaudų ryšį su „Caritas“ darbuotojais (asmens bylos 42, 48 psl.). Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuteistasis reguliariai atvykdavo atsiskaitymams į Probacijos skyrių. V. K. 2019 m. gruodžio 10 d. skirtas įspėjimas, už tai, kad 2019 m. gruodžio 8 d. naktinio patikrinimo metu nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje (asmens bylos 16, 53 psl.), taip pat 2020 m. sausio 14 d. jam skirtas įspėjimas už tai, kad 2020 m. sausio 12 d. nakties metu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje (asmens bylos 17, 61 psl.). Taip pat 2020 m. vasario 3 d. fiksuotas įpareigojimo būti nustatytu laiku namie pažeidimas (asmens bylos 17 psl.). ĮKNR duomenimis, naujų ikiteisminių tyrimų V. K. atžvilgiu nepradėta (asmens bylos 18-24 psl.), tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu padarė 10 administracinių nusižengimų (iš 7 už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, likę nusižengimai susiję su viešosios tvarkos pažeidimais).
Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuteistasis nepakankamai tinkamai vykdė vieną iš jam teismo skirtų įpareigojimų (o būtent – per bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose) bei darydamas teisės pažeidimus nuteistasis tam tikra dalimi nepateisino jam suteiktos galimybės pakeisti savo elgesį, taigi formaliai yra pagrindas spręsti klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo. Tačiau spręsdamas laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą klausimą, teismas atsižvelgia ir į nuteistojo asmenybę, jo elgesį priežiūros laikotarpiu. Kaip matyti, nuteistasis priežiūros laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo padarytų administracinių nusižengimų didžioji dalis (važiavimas viešuoju transportu be bilieto) negali būti vertinami kaip ypatingai grubūs ir šiurkštūs, keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Nuteistasis nurodė, kad pajamų gauna tik 158 eurų pašalpą, todėl natūralu, kad pažeisimai padaryti dėl nuteistojo itin menkų finansinių galimybių. Nuteistasis pats pripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, pats rodė iniciatyvą gydytis, gydėsi, tačiau nepakako valios. Tokią priklausomybę turintiems asmenims yra būdinga, kad gydymas dažnai nepavyksta iš vieno karto. Taip pat byloje pateikti duomenys, kad nuteistasis turi sveikatos problemų. Nuteistajam nuo vaikystės nustatytas neįgalumas, šiuo metu jo darbingumas yra (duomenys neskelbtini) procentai, nuteistasis stokoja socialinių įgūdžių. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, jis aktyviai dalyvauja priklausomybę turinčių asmenų susirinkimuose, įvairiose programose, siekia įsidarbinti, rodo pastangas socialiai adaptuotis. Teismas, vertindamas visumą šių paminėtų aplinkybių, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad V. K. vengia atlikti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę ir atitinkamas jo elgesys bausmės vykdymo metu buvo tiek neigiamas, kad būtų pagrindas laisvės apribojimo bausmę (bausmės terminui besibaigiant 2020 m. kovo 10 d.) keisti į griežtesnę bausmę – areštą. Todėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam V. K. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.