Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. sausio 31 d., 19 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas neblaivus, konfliktavo su žmona, vartojo necenzūrinius žodžius savo nepilnamečių vaikų P. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. T., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tuo pažeidė vaikų teisę augti sąlygomis, užtikrinančiomis jų dvasinį ir dorovinį vystymąsi.

Teismo posėdyje E. T. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad sausio 31 d. grįžo iš baseino. Namie barėsi žmona ir sūnus dėl televizoriaus. Televizorius su visais laidais buvo nutrauktas nuo sienos. Jis įsikišo į tą nedidelį barnį ir viskas baigėsi, žmona supyko, iš pykčio kreipėsi į policiją. Konfliktas vyko trumpai. Įvykio metu buvo blaivus, grįžo su savo automobiliu iš baseino. Į konfliktą įsikišo žodžiais, necenzūrinių žodžių nenaudojo. Pasakė, kad žmona ir sūnus baigtų konfliktą, abu sudrausmino. Šeimoje, su sūnumi problemų ypatingų nėra, sūnus sportuoja, šeimoje auga du vaikai.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. T. paaiškino, kad tą dieną grįžo namo vakare. Norėjo pasiimti televizorių ir išsinešti į savo kambarį. Dėl to kilo konfliktas tarp jo ir mamos. Atvyko tėtis ir išsprendė konfliktą, jis baigėsi. Konfliktas tarp jo ir mamos buvo žodinis. Ką ji tiksliai sakė, neatsimena, lyg, kad televizorių paliktų. Jis kalbėjo normaliai, necenzūrinių žodžių nebuvo, mama nenorėjo, kad išsineštų televizorių, neleido, o jis sakė, kad vis tiek išsineš. Grįžęs tėtis jiems sakė nusiraminti, nekelti triukšmo, necenzūrinių žodžių nevartojo. Jis grįžo blaivus, alkoholio kvapo nebuvo, normaliai atrodė. Po tėčio grįžimo konfliktas truko trumpai, kelias minutes. Tėtis išsprendė konfliktą ir jis išsinešė televizorių. Jų šeimoje konfliktų dažnai nebūna, dar yra 12 metų sesė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. T. paaiškino, kad sausio 31 d. prasidėjo konfliktas tarp jos ir sūnaus P. Sūnus nevaldomas, nesitvarko. Parėjo vyras nežinia iš kur, buvo išgėręs ir ją užsipuolė. Vyras puolė ją mušti, gal net sąmonę buvo praradusi, buvo nukritusi. Vadino negražiais žodžiais. Ji vaiko reikalavo, kad namus susitvarkytų, o vyras puolė ją. Vyras daužė kumščiais jai per galvą, ji niekur nesikreipė, pareiškime to nenurodė, nes vyro pasigailėjo, dar ir dabar žandikaulį skauda. Vyras vartojo necenzūrinius žodžius, kokius - neatsimena. Konfliktą matė abu vaikai, jie nebuvo patenkinti. Konfliktas truko apie 20-30 min. Su vyru iki šiol nebendrauja. Vaikas mokosi, jų nuomonės dėl vaiko auklėjimo nesutampa. Vaikai bendrauja mokykloje su socialiniu pedagogu, bet naudos jokios. Ji bandė į pareigūnus kreiptis iš anksto, vyras bandė telefoną atimti, todėl kreipėsi sekančią dieną.

ATPK 181³ str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 8 str. 1 d. 1 p. nustatyta vaiko teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 str. 1 d. 7 p.), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-169/2014).

E. T. savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepripažino ir nurodė, kad 2016 m. sausio 31 d., vakarą jam grįžus namo, namuose vyko konfliktas tarp jo sūnaus P. T. ir jo žmonos E. T., konfliktas, kaip jis suprato, kilo dėl televizoriaus. Jis įsikišo į konfliktą, bandė jį išspręsti, žmonai negrasino, nevartojo keiksmažodžių

Vertinant E. T. paaiškinimus pastebėtina, jog 2016 m. vasario 1 d. jos rašytiniame pareiškime nurodoma, kad 2016 m. sausio 31 d., apie 19 val. jos vyras E. T. namuose, būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą dėl to, kad ji paprašė vaiką susitvarkyti kambarį, konflikto metu vyras jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, stumdė ją, grasino. Ikiteisminio tyrimo prašo nepradėti, kadangi fizinio skausmo nejautė (b. l. 4). Apklausiama teismo posėdžio metu E. T. savo parodymus iš dalies pakeitė ir nurodė, kad vyras jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, ji buvo nukritusi, galimai praradusi sąmonę, jai iki šiol skauda žandikaulį. Pažymėtina, kad E. T. apie jos atžvilgiu sutuoktinio panaudotą fizinį smurtą ir padarytus sužalojimus nepranešė sekančią dieną bendraudama su policijos pareigūne, tuo metu ji nurodė fizinio skausmo nejutusi ir prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti. Apie fizinį smurtą ir patirtus sužalojimus ji niekam nepranešė ir vėliau. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės D. B. 2016 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad specialistė bendravo su pareiškėja E. T., kuri paaiškino, kad jos vyras E. T. 2016 m. vasario 31 d. vaikų P. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. T., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, ją stumdė, grasino sumušimu (b. l. 5). Taigi, ši pareigūnė pati tarp E. T. ir E. T. kilusio konflikto nematė, o tarnybinį pranešimą surašė iš pareiškėjos žodžių. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. T. neigė, kad jo tėvas E. T. konflikto metu smurtavo prieš E. T., vartojo necenzūrinius žodžius ar buvo išgėręs. Nurodė, kad grįžęs tėvas išsprendė konfliktą, kilusį tarp jo ir mamos. Jokie kiti duomenys, pagrindžiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kuriuos teismas galėtų ištirti, šioje byloje nesurinkti.

Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje E. T. kaltinamas tuo, kad būdamas neblaivus, konfliktavo su žmona, vartojo necenzūrinius žodžius savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tuo pažeidė vaikų teisę augti sąlygomis, užtikrinančiomis jų dvasinį ir dorovinį vystymąsi. Apie tai, kad jis fiziškai smurtavo E. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta. Be to, iš byloje apklaustų asmenų parodymų nustatyta, kad 2016 m. sausio 31 d. konfliktas pirmiausiai kilo tarp E. T. ir jos sūnaus P. T., o E. T. į šį konfliktą įsikišo vėliau. Kaip teismo posėdyje paaiškino P. T., grįžęs tėvas išsprendė tarp jo ir motinos E. T. kilusį konfliktą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, N444-1502/2011, N575-159/2012).

Šioje byloje, be E. T. paaiškinimų, kurie, kaip minėta, yra nenuoseklūs, nesurinkta jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių E. T. kaltę. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys nėra pakankami išvadai, kad E. T. 2016 m. sausio 31 d. konfliktavo su žmona ir vartojo necenzūrinius žodžius savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje ir taip padarė ATPK 181³ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250, 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. nutraukti neįrodžius, kad E. T. veikoje yra šio pažeidimo sudėtis (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.