Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

2025 m. spalio 7 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kaslita“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. AS-31 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog Departamentas atliko pareiškėjos mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimą už 2021 – 2023 m. laikotarpį. Patikrinimo metu nustatytas aplinkybės Departamentas užfiksavo Akte.

Akte teigiama, jog pareiškėja markšeideriniu planu, apskaitomu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2022 m. kovo 9 d., deklaravo 33 304 kub. m. smėlio išteklių mažiau negu išgauta – 2021 m. IV ketvirtį Bendrovė nedeklaravo 21 187,93 kub. m. išteklių, o 2022 m. I ketvirtį nedeklaravo 12 116 kub. m. išteklių. Taip pat Akte nurodoma, jog Bendrovė telkinyje, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2022 m. kovo 9 d., vykdė kasyba už Tarnybos leidime nurodytų kasybos sklypų ribų. Akte pažymima, jog Bendrovės atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji pripažino padarytus pažeidimus ir bendradarbiavo su patikrinimą atlikusiu pareigūnų, sudarė sąlygas jam atlikti patikrinimą, tirti pažeidimą ir pateikė prašomą informaciją. Taip pat smėlio ištekliai, kurie buvo išgauti, tačiau nedeklaruoti buvo išgauti turint teisę juos išgauti toje vietoje. Atsakovas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Akte nusprendė pareiškėjai už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą valstybinių gamtos išteklių kiekį taikyti ekonominę sankciją – 77 369,00 Eur.

2024 m. gruodžio 13 d. Departamento Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio protokole Nr. ESP-15 nurodyta, jog Komisija nusprendė už išgautus ir nedeklaruotos smėlio kiekius 2021 m. IV ketvirtį bei 2022 m. I ketvirtį nustatyti ekonominės sankcijos koeficiento dydį 4, o už be leidimo išgautą smėlio kiekį 2021 m. IV ketvirtį nustatyti ekonominės sankcijos koeficiento dydį 5. Minėtame protokole teigiama, jog taikytinos ekonominės sankcijos dydžiai nustatyti įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatytos Bendrovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir tai, kad nebuvo nustatyta nei vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Pareiškėja, susipažinusi su Akto turiniu, 2024 m. gruodžio 16 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriui išsiuntė raštą, kuriame nurodė, jog sutinka ir gailisi dėl padarytų pažeidimų, prašė netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti mažesnį mokesčio ekonominės sankcijos koeficientą. Pabrėžė, jog pažeidimai padaryti išskirtinai tik dėl neįsigilinimo į aktualų teisinį reguliavimą, todėl buvo nuspręsta draustinoje vietoje iškastą vietą užpilti smėliu, tačiau nežinojo, kad reikia deklaruoti iškastą ir atgal supiltą smėlį.

Atsakovas Sprendimu nusprendė patvirtinti Aktą ir įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą sumokėti 77 369,00 Eur mokesčio sumą.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pažymėtina, jog Bendrovė skunde neginčija Akte nustatyto fakto, kad ji laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2022 m. kovo 9 d. deklaravo 33 304 kub. m. gamtos išteklių mažiau negu išgavo. Taip pat neneigia, jog kasybos darbai buvo vykdomi už Tarnybos leidime nurodytų kasybos sklypo ribų, tačiau laikosi pozicijos, jog Sprendimu paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra neteisingas bei neproporcingas padarytam pažeidimui. Akcentavo, jog padaryti pažeidimai yra formalaus pobūdžio, padaryti išskirtinai dėl teisinio neišprusimo, neturint tyčios padaryti žalos gamtai ar valstybės biudžetui.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis).

MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog Tarnyba yra pareiškėjai išdavusi leidimą išgauti telkinyje esančias naudingąsias iškasenas (smėli), todėl vadovaujantis minėtomis MVGIĮ nuostatomis Bendrovė yra laikytina mokesčio mokėtoja, kuri turi pareigą pasibaigus mokestiniams metams tinkamai užpildyti mokesčio deklaraciją, ją pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti mokestį už per mokestinį laikotarpį išgautų naudingųjų iškasenų kiekį.

Byloje proceso šalys taip pat sutinka, jog atsakovas atlikto mokestinio patikrinimo metu pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė deklaravo mažesnį išgautų smėlio išteklių kiekį nei faktiškai išgavo. Pareiškėja neginčija ir aplinkybės, jog ji vykdė kasybos darbus telkinio vietoje, kurioje ji neturėjo teisės išgauti naudingąsias iškasenas.

MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikoma ekonominė sankcija. Ji apskaičiuojama šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento (nuo 2 iki 10). Ekonominės sankcijos koeficiento dydį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat šiame straipsnyje nurodytomis atsakomybę lengvinančiomis ir (ar) sunkinančiomis aplinkybėmis ir taisyklėmis, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovo sudaryta komisija. Komisijos sudarymo tvarką nustato aplinkos ministras.

Konkretų ekonominės sankcijos dydį Komisija motyvuotai nustato atsižvelgdama į šias taisykles: 1) ekonominės sankcijos koeficientas skaičiuojamas nuo jo vidurkio, kuris apskaičiuojamas minimalų ir maksimalų koeficientą sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau; 2) nustatant konkretų ekonominės sankcijos koeficientą, vertinamos šiame straipsnyje nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 3) nustačius, kad yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra sunkinančių aplinkybių, asmeniui nustatomas ekonominės sankcijos koeficientas, nesiekiantis jo vidurkio; 4) nustačius, kad yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nėra lengvinančių aplinkybių, asmeniui nustatomas ekonominės sankcijos koeficientas, viršijantis jo vidurkį; 5) kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, asmeniui ekonominės sankcijos koeficientas nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog asmeniui už deklaruotą mažesnį, negu faktiškai išgauta gamtos išteklių kiekį ir be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikytinos ekonominės sankcijos dydis skiriamas atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas asmens atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog analogiška ekonominės sankcijos dydžio apskaičiavimo tvarka yra reglamentuota ir Aprašo 8 – 9 punktuose, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad atsakovas jai ekonominę sankciją taikė išskirtinai remdamasis poįstatyminiu teisės aktu yra atmestini kaip nepagrįsti.

MVGIĮ 6 straipsnio 3 dalis teigia, jog asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad: 1) gamtos ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti toje vietoje; 2) išgauti ištekliai panaudoti viešajam vandeniui tiekti; 3) pagal turimą leidimą išgautus išteklius asmuo deklaravo mokestinio patikrinimo metu; 4) asmuo iki patikrinimo pradžios pateikė deklaraciją apie be leidimo išgautus gamtos išteklius; 5) asmuo pats pranešė apie padarytą pažeidimą iki patikrinimo pradžios; 6) asmuo pripažino pažeidimą ir bendradarbiavo su patikrinimą atlikusiu pareigūnu, patikrinimo metu sudarė sąlygas pareigūnui atlikti patikrinimą, tirti pažeidimą, pateikė prašomą informaciją, padėjo išaiškinti šį pažeidimą; 7) kitos svarbios aplinkybės, kurias Komisija pripažįsta lengvinančiomis aplinkybėmis.

Asmens atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad: 1) gamtos ištekliai išgauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas; 2) padaryta žala tretiesiems asmenims; 3) gamtos ištekliai išgauti žemės, kurios valdymo teisės asmuo neturi, sklype; 4) pažeidimas padarytas pakartotinai; šiuo atveju taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis; 5) išgaunant gamtos išteklius, padaryta žala aplinkai ar pabloginta likusių gamtos išteklių būklė; 6) mokesčio mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo pareigas tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to negalima apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine tvarka; 7) mokesčių mokėtojas pareigūno nurodytu laiku nepateikia pareigūnui tikrinti reikiamų dokumentų, pateikia netinkamus dokumentus ar neteisingus duomenis.

Kaip ir anksčiau minėta, Komisijos 2024 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolas patvirtina, jog sprendžiant dėl pareiškėjai skirtinos ekonominės sankcijos dydžio buvo atsižvelgta į tyrimo metu nustatytas pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybės (gamtos ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti toje vietoje; asmuo pripažino pažeidimą ir bendradarbiavo su patikrinimą atlikusiu pareigūnų, patikrinimo metu sudarė sąlygas pareigūnui atlikti patikrinimą, tirti pažeidimą, pateikė prašomą informaciją, padėjo išsiaiškinti šį pažeidimą) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei skyrė mažesnę sankciją nei MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto koeficiento vidurkis.

Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas priimtas tinkamai taikant aktualias MVGIĮ ir Aprašo nuostatas, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo jį panaikinti.

Dėl Sprendimu paskirtos ekonominės sankcijos teisingumo ir pagrįstumo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teismas, įvertinęs visumą bylai reikšmingų aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijais gali svarstyti didesniu tarifu nustatyto mokesčio mažinimo galimybę (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-602/2016; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016; 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1460-602/2018; kt.).

Proporcingumo principo esmė yra ta, kad pritaikyta poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą). Be to, minėtas principas yra neatskiriamas nuo teisingumo reikalavimo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą užtikrinama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Tačiau teisingumas ir įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-31-556/2022).

Nagrinėjamu atveju vertinant Bendrovei paskirtos ekonominės sankcijos proporcingumą padarytam pažeidimui teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos padaryti pažeidimai negali būti laikytini mažareikšmiais ar formalaus pobūdžio. Bylos rašytine medžiaga neginčytinai patvirtina, kad Bendrovė nedeklaravo ženklaus kiekio išgautų naudingųjų iškasenų – 33 304 kub. m. smėlio išteklių. Taip pat pareiškėja kasybos darbus vykdė teritorijoje kurioje ji neturėjo teisės to atlikti. Dėl tokių pažeidimų biudžetas negauna lėšų, sukuriama rizika, kad mokestis galiausiai nebus sumokėtas, jeigu nebus atliktos kontrolės procedūros. Pareiškėja turėjo ir galėjo pasirūpinti, kad deklaracijos būtų pateikiamos, o mokestis savalaikiai sumokamas. Laikytina, kad Bendrovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesielgė sąžiningai. Toks pažeidimas sukėlė riziką, kad institucijoms nepatikrinus faktiškai išgauto naudingųjų iškasenų kiekio, mokestis liktų nesumokėtas

Pabrėžtina, jog faktas, kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pažeidimai atlikti turint tyčią padaryti žalą valstybės biudžetui ar aplinkai, nėra pagrindas švelninti pareiškėjos atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, jog Bendrovė kartu su skundu nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų jos sunkią finansinę padėtį ir Sprendimu paskirtos ekonominės sankcijas sumokėjimas jai būtų nepakeliama finansinė našta.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą konstatuotina, jog Sprendimu paskirtos ekonominės sankcijos dydis neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams, yra proporcingas pareiškėjos padarytiems pažeidimams, todėl UAB „Kaslita“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Kaslita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.