Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. LK-N-99 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. A. T. paskirtos bausmės pradžia: 2015 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga: 2028 m. liepos 8 d., 2/3 bausmės atliko - 2024 m. kovo 8 d.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nustatė, kad nors nuteistasis A. T. aktyviai dalyvauja įvairiose resocializacijos ir užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu elgiasi disciplinuotai, vis dėlto akivaizdi pažanga apima ne tik išorinius nuteistojo veiksmus, tačiau realias ir nuoširdžias pastangas mažinant esminius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. Šiuo atveju, esminiai koreguotini rizikos veiksniai – mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Nepaisant aktyvaus dalyvavimo į šiuos rizikos veiksnius nukreiptose priemonėse, negalima teigti, kad nuteistasis šias problemas yra išsprendęs ar bent motyvuotas spręsti. Jam yra būdingas savo nusikalstamo elgesio racionalizavimas, o aktyvumas resocializacijos priemonėse galimai yra susijęs su pirmenybės teikimu asmeniniams poreikiams, o ne realiu noru valdyti rizikos veiksnius. Tai parodo ir abejotina nuteistojo motyvacija darbinei veiklai. Nuteistasis turi menką oficialią darbinę patirtį. Ankstesnių bausmių atlikimo metu nedirbo, šios bausmės atlikimo metu, taip pat nedirbo. Tik atsiradus galimybei vykdyti individualią veiklą (kurios realumas abejotinas atsižvelgiant į veiklos pobūdžio ir nuteistojo kvalifikacijos ir išsilavinimo santykį) jis kreipėsi į kalėjimo administraciją. Bausmės atlikimo metu stebimas savęs identitetas sietinas su nuteistųjų subkultūros raiška, emociniu priklausomumu referentinei nuteistųjų grupei. Nuteistajam yra artimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Praeityje Lietuvoje teistas 3 kartus, užsienio valstybėse – 6 kartus. Laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka ketvirtą kartą, yra atlikęs arešto bausmes užsienio valstybėse (2 kartus). Praeityje vengė atsakomybės, buvo paieškomas, sulaikytas užsienyje. Stebimas paviršutiniškas požiūris į savo padarytos nusikalstamos veikos atsakomybę. Nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, šią riziką dar gali mažinti. Lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalaus jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteistojo elgesio šiam būnant laisvėje bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistojo lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Komisija, nutarė nuteistajam A. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: dalyvauti nenuolatinio pobūdžio administracijos pasiūlytoje darbinėje veikloje; dalyvauti priemonėse skirtose nuostatų korekcijai.