- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-30
- Bylos Nr.
- 1N-36/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
išnagrinėjo įtariamosios J. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria nutarta perduoti J. M. , gim. 1987-09-19, Vengrijos Respublikai pagal Vengrijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Miskolco municipalinio teismo teisėjo dr. Kriston Robert 2006 m. gruodžio 11 d. išduotą Europos arešto orderį Nr. 30.B.4247/2006 baudžiamajam persekiojimui už jos teritorijoje įvykdytus nusikaltimus, numatytus Vengrijos baudžiamojo kodekso 304(1)(e) ir 304(3)(II) straipsniuose.
Teisėjas, susipažinęs su pateikta medžiaga, su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikta perdavimo pagal Europos arešto orderį byla Nr. 14.3.-56 ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Vengrijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Miskolco municipalinio teismo teisėjo dr. Kriston Robert 2006-12-11 išduotas Europos arešto orderis (EAO) Nr. 30.B.4247/2006 dėl J. M. gimusios 1987-09-19, sulaikymo ir perdavimo už Vengrijoje padarytus nusikaltimus, numatytus Vengrijos baudžiamojo kodekso 304(1)(e) ir 304(3)(II) straipsniuose.
Europos arešto orderyje nurodyta, kad J. M. , gim. 1987-09-19, gyv. (duomenys neskelbtini), įtariama padariusi Vengrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 304(1)(e) ir 304(3)(II) straipsniuose numatytus nusikaltimus, o būtent:
J. M. įtariama tuo kad 2006 m. kovo 2 d. apie 7 val. 15 min., užėjusi kaip pirkėja į MOL degalinę, esančią adresu 82 Pesti ut., Miskolc, angliškai kreipėsi į degalinės darbuotoją sakydama, kad norėtų apsipirkti, tačiau neturi Vengrijos pinigų, tik eurus. Degalinės darbuotoja K. I. E. leido apsipirkti ir sutiko paimti eurus. Kitą dieną, apie 15.00 val., gautus iš J. M. 200 eurų Kassai Ivett Eva nunešė valiutos keityklą, kur buvo nustatyta, kad šis banknotas padirbtas.
J. M. nuotrauka buvo parodyta degalinės darbuotojai atpažinimui ir ši neabejodama atpažino Lietuvos Respublikos pilietę J. M. , kaip merginą įteikusią jai padirbtą 200 eurų banknotą.
Maksimali įkalinimo arba laisvės apribojimo bausmė, kuri gali būti paskirta už šiuos nusikaltimus Vengrijoje - 5 metai.
Šis nusikaltimas pažymėtas išduoto Europos arešto orderio I skirsnyje nurodytų nusikaltimų sąraše ir tuo pačiu atitinka dvigubo baudžiamumo principą, nes yra numatytas Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalyje.
Siekiant užtikrinti J. M. perdavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu 2007-03-22 ji buvo laikinai sulaikyta, ir Kelmės rajono apylinkės teisino 2007-03-23 nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 7 (septynioms) dienoms.
Žemesnės instancijos teismas
2007-03-30 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, pakeista į dokumentų paėmimą.
2007-07-24 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje susipažinusi su Europos arešto orderio turiniu ir išaiškinus perdavimo tvarką bei teisines pasekmes, J. M. nesutiko būti perduota už Europos arešto orderyje nurodytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
2007-08-01 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skyriaus prokurorė su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama perduoti Lietuvos Respublikos pilietę J. M. Vengrijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi prokurorės pareiškimą patenkino.
Šalies argumentai
J. M. skunde nurodo, jog su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nesutinka, kadangi ji yra neteisėta ir nepagrįsta ir prašo ją panaikinti.
J. M. skunde nurodo, jog 2006 m. kovo mėn. ji buvo Vengrijos Respublikoje, kur degalinėje atsiskaitydama už prekes pateikė 200 eurų kupiūrą, tačiau teigia nežinojusi, jog ši kupiūra buvo padirbta. Šią kupiūrą ji gavo grąžos iš 500 eurų, kai pirko prekes. Akivaizdžių požymių, kad banknotas netikras ji teigia nepastebėjusi, be to, ir degalinės darbuotoja gavusi kupiūrą taip pat nieko nesakė.
J. M. mano, jog Vengrijos Respublikos kompetentingos institucijos nepateikė įrodymų kurie patvirtintų, kad ji padarė nusikalstamas veikas.
Taip pat J. M. nurodo sutinkanti pati nuvykti į Vengrijos Respubliką, tam, kad kompetentingos institucijos galėtų ją apklausti bei išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau šiuo metu to padaryti ji negali, nes išduotas Europos arešto orderis ir paimti jos asmens dokumentai. J. M. nurodo negavusi jokio kvietimo atvykti apklausai iš Vengrijos Respublikos kompetentingų institucijų.
J. M. manymu, perdavus ją prašančiai išduoti valstybei, bus pažeistos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.
Vienas svarbiausių Europos Sąjungos uždavinių yra plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei bendraisiais teisės principais kardomasis kalinimas turi būti taikomas kaip išimtine priemonė, o su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės taikomos kuo plačiau. J. M. manymu, jai nepagrįstai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
Šiuo metu ji mokosi vidurinėje mokykloje, nuo rugsėjo 1 d. turi eiti į 12 klasę, perdavus ją prašančiai valstybei ji negalės tęsti mokslų.
Šalies argumentai
J. M. nurodo niekada nebuvusi teista, nuo teisėsaugos institucijų niekada nesislapstė, todėl mano esant būtina atsižvelgti į šias aplinkybes sprendžiant jos išdavimo Vengrijos Respublikai klausimą.
Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodoma, jog Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. J. M. mano, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pažeidė jos teises bei laisves, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 ir 29 straipsniuose, EŽTK 5 straipsnyje bei kituose teisės aktuose.
Motyvuojamoji dalis
J. M. skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.
Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl J. M. perdavimo Vengrijos Respublikai, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71¹-75 straipsnių bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos“ valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų.
Asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį procedūra, vykdoma išduodančiosios valstybės kompetentingos teisminės institucijos, šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo, yra 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos“ preambulės 8 punkte numatyta sprendimams dėl Europos arešto orderio vykdymo taikoma kontrolė, kuri pasireiškia tuo, kad išduodančiosios šalies teisminė institucija priima sprendimą dėl asmens perdavimo. Teismas patikrina, ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti neperduodamas ar gali būti neperduodamas. Tai Vilniaus apygardos teismas atliko ir pagrįstai nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR ir Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų J. M. perduoti Vengrijos Respublikai.
Šio proceso metu teismas netiria, ar pakanka įrodymų pagrįsti J. M. kaltę. Įtariamosios skunde išreikštas noras ir ketinimas pačiai nuvykti apklausai į EAO išdavusią valstybę nei Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, nei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR nėra numatytas kaip pagrindas, kuriam esant asmuo privalo ar gali būti neperduodamas EAO išdavusiai valstybei.
Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos“ preambulės 10 punkte numatyta, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Jo įgyvendinimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei viena iš valstybių narių sunkiai ir nuolat pažeidinėja Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytus principus, Tarybos nustatytus pagal minėtos sutarties 7 straipsnio 1 dalį, ir dėl to atsiranda jos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Pastarosios aplinkybės nėra nustatytos ir Europos arešto orderio mechanizmo įgyvendinimas nėra sustabdytas.
Nagrinėjant J. M. skundą nebuvo nustatyta pažeidimų susijusių su žmogaus laisvės neliečiamumu, lygybės prieš įstatymą, nediskriminavimo principų pažeidimų, todėl J. M. teiginys, jog Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pažeidė jos teises bei laisves, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 ir 29 straipsniuose, EŽTK 5 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, atmetamas kaip neargumentuotas ir nepagrįstas.
Nenustačius pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi ar gali būti neperduotas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas
nutaria:
J. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarties atmesti.
Nutartis neskundžiama.