- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-145-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-3-64168-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- D. A.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį arešto bausmės, paskirtos 2016 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos nutartimi, pakeitus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį, paskirta subendrinta bausmė – devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo bausmės faktinio pradėjimo vykdyti dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 20 d. apie 23.30 val. viešoje vietoje - antros laiptinės penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2016-05-16 buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, elgdamasis ypatingai įžūliai, iš chuliganiškų paskatų - be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, matant kitiems asmenims, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pargriovus J. L. ant grindų, D. A., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia J. L. ne mažiau dešimt kartų spyrė į galvos, rankų, pilvo sritis, tuo nukentėjusiajam J. L. padarė nubrozdinimus dešinėje rankoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas D. A. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekilo jokių abejonių dėl jo kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. A. prašo bylą nagrinėti iš naujo, nes jis savo kaltės viso proceso metu nepripažino, kadangi nusikaltime, kuriuo yra kaltinamas ir už kurį nuteistas, nedalyvavo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį. Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis tik nurodo, kad kaltės nepripažino ir prašo bylą nagrinėti iš naujo, nenurodydamas jokių tokį prašymą pagrindžiančių motyvų, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal bendras BPK taisykles. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė. Visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams.
Žemesnės instancijos teismas
6.1 D. A. savo kaltę viso bylos tyrimo metu kategoriškai neigė, nurodydamas, kad įvykio vietoje nebuvo ir jokio žmogaus nemušė. Jis savo parodymuose nurodė, kad įvykio dieną buvo tame name R. Juknevičiaus gatvėje Nr. 26, tačiau pas seserį R. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini) kambaryje, ir į penktą aukštą nebuvo pakilęs. Pas seserį išgėrė alaus, paskui išėjo, susitiko pažįstamą Arną su kuriuo gėrė alų atsisėdę ant bloko netoli bendrabučio. Bėgo nuo policijos pareigūnų, nes gėrė alkoholį viešoje vietoje. Šios nuteistojo aiškinamos aplinkybės, kad jis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, paneigtos byloje surinktų duomenų visuma, todėl kolegijos vertinamos kaip gynybos pozicija.
6.2. Nukentėjusysis J. L. nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes, kad 2016 m. lapkričio 20 d. vakare išgirdo triukšmą, pažiūrėjo ir koridoriuje pamatė kaltinamąjį su dar vienu nepažįstamu beldžiant į (duomenys neskelbtini) kambario duris. Jis šiuos vyrus apšaukė ir liepė netriukšmauti. Vėliau, apie 23 val., kažkas pabeldė į jo kambario duris. Kai jas atidarė, prie durų stovėjo D. A. su tuo pačiu nepažįstamuoju. Jie išsitempė jį iš buto ir sudavė smūgius į galvą bei į kitas kūno vietas, parmetė ant žemės ir spardė. D. A. pažįsta, nes yra kartu dirbę, todėl jį ir įsidėmėjo ir kategoriškai patvirtina, kad jį mušęs asmuo tikrai yra D. A.. Negali pasakyti, kuris iš buvusiųjų jį sužalojo peiliu. Teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes, šis nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis dėl kokių nors priežasčių siektų apkaltinti apeliantą ir dėl to duotų jį šmeižiančius parodymus. Be to, vertinant nukentėjusiojo parodymus su byloje nustatytais faktiniais duomenimis, jokių prieštaravimų nenustatyta.
6.3. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino kiti įvykį matę asmenys, kurie buvo apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad matė, kaip bendro naudojimo koridoriuje du asmenys mušė jo brolį. Vienas iš tų vyrų buvo kaltinamasis, matė, kaip spyrė broliui, o kitas vyras rankoje turėjo peilį. Vėliau jie abu pabėgo. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog liudytojas yra nukentėjusiojo brolis, savaime neduoda pagrindo jo parodymus laikyti šališkais ir tendencingai palaikančiais jo pusę. Parodymai, nepaisant to, kas juos davė – nuteistojo ar nukentėjusiojo pusės liudytojas, ar apskritai pašalinis asmuo, teismo bus laikomi patikimais ir atitinkančiais faktus tik tuomet, kai jie atitiks kitus patikrintus, neginčijamus bylos duomenis, jų visumą. Kaip matyti iš liudytojo parodymų, jie buvo nuoseklūs, atitiko nukentėjusiojo parodymus. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad ir M. L. būtų pažįstami su apeliantu, kad liudytojas būtų suinteresuotas apkaltinti apeliantą ir dėl to duotų jį šmeižiančius parodymus. Šis liudytojas buvo tiesioginis įvykio liudininkas ir patvirtino, kad vyrų, kurie koridoriuje mušė jo brolį, nepažįsta, tačiau galėjo patvirtinti, kad vienas jų buvo kaltinamasis, t. y. D. A..
6.4. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojo M. L. parodymus patvirtino ir liudytoja A. V., kuri parodė, kad išgirdusi koridoriuje triukšmą, išėjo ir pamatė, kad kaimynas J. L. guli ant žemės tarp butų Nr. 512 ir Nr. 513. Matė, kad vienas iš jų, kurių vieną pažino kaip salėje esantį kaltinamąjį, būdamas prie J. L., kojos padu spyrė šiam į galvos sritį, kurią šis buvo užsidengęs rankomis. Jai išėjus iš buto, jis staigiai nuo J. L. atšoko ir pakėlęs rankas jas laikė ties savo galva. Kito vaikino neįsidėmėjo, nes jai atidarius duris šis spruko iš koridoriaus, pirmasis vaikinas taip pat pasišalino. Girdėjo, kai kažkuris kaimynas pasakė, kad matė tuos vaikinus bėgančius link paupio. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, ši liudytoja yra nešališka ir nė su viena iš konflikto pusių nesusijusi jokiais ryšiais, todėl jos neabejotinas tvirtinimas, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo būtent kaltinamasis, kurį ji atpažino teismo salėje, laikytinas objektyviu apelianto kaltės patvirtinimu.
6.5. Apelianto parodymus paneigia ir jį sulaikiusio policijos pareigūno D. K. parodymai, jog jis su kolega patruliuodami aiškiai matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės išbėga du jaunuoliai, kuriuos vėliau sulaikė ir nustatė, kad vienas iš jų yra apeliantas D. A..
6.6. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis D. A. atliko gyvenamojo namų bendrame koridoriuje, kur bet kuriuo momentu gali būti žmonių. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl apkaltinamajame teismo nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas kartu su kitu asmeniu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje smurtavo prieš nukentėjusįjį. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad į įvykio vietą, t. y. bendrabučio 5 aukšto bendrą koridorių atvykęs nuteistasis su kitu asmeniu, naudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).
6.7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo D. A. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – gyvenamojoje namo bendrame koridoriuje, nuteistasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms; dėl jo ir kito, nenustatyto asmens, veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka, nes įvykio metu buvo koridoriuje buvę žmonės patyrė neigiamas emocijas dėl jų akivaizdoje naudojamo smurto prieš nukentėjusįjį.
7. Teismas, parinkdamas D. A. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, BK 54, 61 straipsniuose numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių nepažeidė, įvertino nusikaltimo sunkumą, pobūdį bei pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę. Bendrinant pakirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas BK 64 straipsnio nuostatų bei taisyklių taip pat nepažeidė.
8. Įvertinus šiuos aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad D. A. kaltės ir jo tyčiniai veiksmai pirmosios instancijos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.