- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-02
- Bylos Nr.
- e2YT-6412-922/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00984-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- N. B., J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. B. ir J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po tėvo J. V. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Nurodoma, kad pareiškėjų tėvai, J. V., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) ir motina M. V., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) santuokoje susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios pareiškėjos N. B. ir (duomenys neskelbtini) gimusio pareiškėjo J. V.. Tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), čia kūrė savo šeimą, turėjo turto (sodybą), žemės. Pareiškėjai šeimoje su tėvais ir tarpusavyje sutardavo gerai, padėdavo vieni kitiems, tėvus dažnai lankydavo. Pareiškėjas J. V. visą laiką gyveno tėvų namuose, jis čia gyvena iki šiol. Pažymima, kad 2017 m. liepos 3 d. testamentais Nr. (duomenys neskelbtini) (M. V. testamentas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (J. V. testamentas) tėvai savo turtą, t. y., gyvenamąjį namą ir visą kitą turtą, paliko pareiškėjams. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. V., pareiškėjai ir toliau padėjo motinai, prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką, pareiškėjas J. V. gyveno kartu. Po tėvo J. V. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą nesikreipė, nes nežinojo teisinio reglamentavimo, manė, kad užtenka surašytų testamentų. (duomenys neskelbtini) mirus motinai, pareiškėjai perėmė tėvų turtą kaip tai buvo surašyta tėvų testamentuose. Turtą priėmė naudotis ir valdyti kaip savo turtą. Pastebėta, kad tik po motinos mirties siekiant įregistruoti palikimo priėmimo faktą buvo informuoti, kad privalu kreiptis į notarą. Todėl (duomenys neskelbtini) pareiškimais dėl palikimo priėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl palikimo priėmimo po motinos M. V. mirties. Tačiau praleido terminą kreiptis pareiškimu dėl palikimo priėmimo dėl turto dalies likusio po tėvo J. V. mirties. Todėl turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo priėmus palikimą faktiniais savo veiksmais. Po tėvo J. V. liko šis jam priklausęs turtas: 1/2 dalis gyvenamojo namo, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 80,76 kv. m. ploto; 1/2 dalis pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kitų inžinierinių - kiemo statinių, kurių unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); turtinė teisė įgyti 1/2 dalis namų valdos - žemės sklypą, kurio plotas 737 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini); kiti asmeniniai tėvo daiktai, namų apyvokos reikmenys, rakandai. Nors po tėvo J. V. mirties jam priklausiusį turtą ir padėjo valdyti kaip savo, dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo į notarų biurą dėl nežinojimo laiku nesikreipė. Tačiau tėvui priklausiusį turtą, priėmė pareiškėjai faktiniais savo veiksmais.
Teismo posėdyje pareiškėjai palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė tenkinti jį, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad pareiškimo tenkinimui prieštaravimų nėra, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Kitas suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai N. B. ir J. V. yra mirusio J. V. vaikai. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Mirusysis iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). J. V. sutuoktinė M. V. mirė (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal turimus duomenis, po J. V. mirties liko jam priklausęs turtas – 1/2 dalis gyvenamojo namo, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 80,76 kv. m. ploto; 1/2 dalis pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kitų inžinierinių - kiemo statinių, kurių unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); turtinė teisė įgyti 1/2 dalis namų valdos - žemės sklypą, kurio plotas 737 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai 2017 m. liepos 3 d. testamentais Nr. (duomenys neskelbtini) (M. V. testamentas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (J. V. testamentas) savo turtą, t. y., gyvenamąjį namą ir visą kitą turtą, paliko pareiškėjams. Taigi pareiškėjai remiantis testamentais įgijo teisę į atsiradusį palikimą, kaip įpėdiniai pagal testamentą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mirus J. V., paveldėjimo byla nevesta, palikimo priėmimo faktas testamentų registre neregistruotas. Pareiškėjų pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusiojo turtu pareiškėjai tvarkėsi kaip savininkai, priimdami sprendimus kaip su jais tvarkytis.
Pareiškėjai nurodė, kad jie po tėvo mirties palikimą priėmė pradėdami faktiškai turtą valdyti (CPK 186 str. 1 d.), juo naudotis, tačiau per įstatymų nustatytą terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė (1964 m. CK 599 str. 1 d.), o dabar kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog jie priėmė tėvo palikimą pagal testamentą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjų pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.