Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-20 · Administracinė byla Nr. P-261-116-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-20
Bylos Nr.
P-261-116-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
E. L. R., A. P., K. J., A. G., R. S., T. L., A. D., L.
Atsakovas
Utenos apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.P-261-116/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. L. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-1331/2009 pagal pareiškėjos E. L. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. L. R., A. P., K. J., A. G., R. S., T. L., A. P., A. D. ir L. S. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenims byloje dalyvaujant V. I., R. K., P. Č., S. P., T. L., M. Č., D. Č., M. Č., J. G. ir D. B., dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį, prašydami:

1) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 18 d. įsakymo Nr.16-509 dalį, kuria buvo suformuotas visuomenės poreikiams sklypas Nr.344;

2) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 18 d. įsakymo Nr.16-509 dalį, kuria buvo suformuotas V. I. žemės sklypas Nr.283-1 (2007 m. birželio 18 d. įsakymo Nr.16-509 priedo „Piliečių, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkiniai, sąrašas“ 16 eilutė);

3) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 18 d. įsakymo Nr.16-509 dalį, kuria 12 butų namui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone, buvo suprojektuotas 0,40 ha namų valdos žemės sklypas (2007 m. birželio 18 d. įsakymo Nr.16-509 priedo „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų kitos paskirties žemės sklypų, reikalingų esamų statinių eksploatacijai, sąrašas“ 3 eilutė);

4) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją suprojektuoti 6065 kv. m dydžio namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pagal UAB „Nerinta“ 2008 m. sausio 16 d. parengtą planą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone;

5) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr.13-23351 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės V. I. į 0,40 ha žemės sklypą Nr.283-1, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja E. L. R. prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas skundas dėl Utenos apskrities viršininko 2007 m. birželio 18 d. įsakymo Nr.16-509 dalies, kuria 12 butų namui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone, buvo suprojektuotas 0,40 ha namų valdos žemės sklypas Nr.282-1 ir kuria buvo suformuotas visuomenės poreikiams sklypas Nr.344, panaikinimo bei dėl Utenos apskrities viršininko administracijos įpareigojimo suprojektuoti 6065 kv. m dydžio namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pagal UAB „Nerinta“ 2008 m. sausio 16 d. parengtą planą, ir šią skundo dalį patenkinti.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjos E. L. R. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bei iš esmės analogiškai išdėstyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktą namų valdos žemę užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; namų valdos žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai nesutinka su jų namui suformuoto 0,40 ha sklypo dydžiu ir reikalauja šį sklypą padidinti V. I. suformuoto sklypo bei visuomeniniam naudojimui suformuoto sklypo Nr. 344 sąskaita.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės, susijusios su V. I. suformuotu žemės sklypu. Pareiškėjai apeliaciniu skundu šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčijo, todėl teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies išsamiau nepasisakė.

Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuomeniniam naudojimui suformuotas sklypas Nr. 344 neatitinka namų valdos sampratos. Nėra konkrečių ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai iki sklypo Nr. 344 suformavimo naudojosi šio sklypo žeme kaip namų valdos žeme ir jog sklypo Nr. 344 žemė turi būti priskirta pareiškėjų namų valdai pagal prieš tai nurodytą namų valdos sampratą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nagrinėjamu atveju negali būti tiesiogiai taikomos, nes šis reglamentas yra skirtas statybos teisiniams santykiams reguliuoti, o nagrinėjamu atveju ginčas nėra susijęs su statybos teisiniais santykiais. Į šio reglamento nuostatas gali būti atsižvelgiama aiškinant vieną iš prieš tai nurodytoje namų valdos sampratoje pateikiamų namų valdą apibūdinančių požymių – namų valdai skirto žemės sklypo atitikimą namų valdos eksploatavimo reikalavimams, tačiau, net ir įvertinus apeliaciniame skunde nurodomas minėto reglamento 10 ir 13 punktų nuostatas, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjų namui suformuotas sklypas neatitinka minimalių eksploatavimo reikalavimų ir jog jis turi būti išplečiamas sklypo Nr. 344 sąskaita. Teismas pažymėjo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl esamos pareiškėjų namui suformuoto sklypo struktūros yra iš esmės bendro pobūdžio pasvarstymai, nesudarantys pagrindo daryti konkrečią išvadą, jog pareiškėjų namui suformuotas sklypas neatitinka teisės aktuose numatytų būtinų namų valdos eksploatavimo sąlygų.

Šalies argumentai

Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodė argumentus dėl to, jog atsakovas pažeidė Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 60 punkto reikalavimus, tačiau teismas pažymėjo, kad šie argumentai yra tik bendro pobūdžio. Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 60 ir 66 punktuose yra reglamentuotos pretenzijų pareiškimo žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procese bei kilusių ginčų (pateiktų pretenzijų) nagrinėjimo procedūros. Pareiškėja nepaaiškina, kaip konkrečiai nagrinėjamu atveju buvo kilęs ginčas ir kaip konkrečiai buvo pažeistos ginčų (pateiktų pretenzijų) nagrinėjimo procedūros. Tuo tarpu teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog šiuo atveju galėjo būti padaryta esminių procedūrinių pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai neturi teisės reikalauti, kad jų namo namų valdos sklypui būtų papildomai priskirta visuomeniniam naudojimui suformuoto sklypo Nr. 344 žemė. Kadangi pareiškėjai neturi teisių į sklypo Nr. 344 žemę, todėl sklypo Nr. 344 formavimu pareiškėjų teisės niekaip negalėjo būti pažeistos. Tuo tarpu, nenustačius pareiškėjų teisių pažeidimo bei konstatavus, jog sklypo Nr. 344 formavimas neturi įtakos pareiškėjų teisėms, vien tai yra pagrindas atmesti jų reikalavimus, susijusius su sklypu Nr. 344.

III.

Pareiškėja E. L. R. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 12 punkto pagrindu.

Prašyme nurodė, kad 2009 m. gruodžio 1 d. gauta valstybinės miškotvarkos tarnybos pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis su miškų žemėlapio fragmentu patvirtina, jog visuomenės poreikiams suformuotame žemės sklype Nr. 344 nėra jokio valstybinio miško.

Kadangi žemės sklype Nr. 344 nebėra valstybinio miško, o ankstesni duomenys apie miško buvimą buvo klaidingi, daugiabučio namo gyventojų beveik 34 metų naudotas kelių metrų žemės ruožas turėjo būti priskirtas prie formuojamos namų valdos daugiabučiui namui.

Teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 4 punkto nuostatas.

Teismas neįvertino Molėtų rajono savivaldybės architekto 2005 m. rugsėjo 19 d. pasirašytos planinės medžiagos dėl 10 arų paplūdimio (duomenys neskelbtini) kaime.

Minėta planinė medžiaga buvo patvirtinta iki 1998 m. gegužės 1 d.

Molėtų rajono savivaldybė nebuvo savo sprendimu nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini) kaime būtent toje vietoje turi būti visuomenės poreikiams naudojamas paplūdimys.

Utenos apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas planas patvirtina, kad remiantis nurodyta planine medžiaga dalis dabartinio visuomenės poreikiams suformuoto žemės sklypo Nr. 344 buvo priskirta trečiajam suinteresuotam asmeniui.

(duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė buvo išreiškusi aiškią nuomonę, kad nesutinka su paplūdimio suformavimu daugiabučio namo kieme.

Teismui nepasisakius dėl žemės sklypo Nr. 344 suformavimo teisėtumo, buvo padarytas esminis materialinės teisės normos pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Teismo sprendimu išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Taigi šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: a) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; b) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; c) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, tai yra žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis.

Teisėjų kolegija, nagrinėjusi administracinę bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pareiškėja E. L. R. nesutinka su daugiabučiui gyvenamajam namui suformuoto 0,40 ha sklypo dydžiu ir reikalauja šį sklypą padidinti visuomeniniam naudojimui suformuoto sklypo Nr. 344 sąskaita.

Teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavusi, jog visuomeniniam naudojimui suformuotas sklypas Nr. 344 neatitinka namų valdos sampratos ir nėra konkrečių ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai iki sklypo Nr. 344 suformavimo naudojosi šio sklypo žeme kaip namų valdos žeme.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą tuo pagrindu, jog paaiškėjo, kad žemės sklype Nr. 344 nebėra valstybinio miško. Tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės bylos išsprendimui, nes teismas sprendė dėl namų valdos suformavimo teisėtumo ir padarė atitinkamas išvadas, kurių neįtakoja žemės sklypo Nr.344 paskirtis. Todėl procesas šiuo pagrindu neatnaujintinas.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Ši punktas numato, kad procesas atnaujinamas kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos.

Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš E. L. R. prašymo turinio, ji ginčija ne konkrečios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka su faktinių bylos aplinkybių vertinimu, bei nesutinka su teismo priimtu procesiniu sprendimu, tačiau tai nelaikytina proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagrindu.

Pareiškėja nenurodė jokių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų procesui atnaujinti, nepateikė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje pagrindų buvimą patvirtinančių įrodymų, todėl darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal E. L. R. prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Stasys Gagys Vaida Urmonaitė-Maculevičienė