Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

dalyvaujant ieškovei M. J.

atsakovui J. J.

trečiajam asmeniui G. J.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui J. J. su trečiuoju asmeniu G. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas J. J. yra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Gintaras gyvena kartu su motina M. J. ir yra jos išlaikomas. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-04-21 sprendimu iš atsakovo J. J. sūnaus Gintaro išlaikymui yra priteistos lėšos 2 MGL dydžio kas mėnesį iki Gintaro pilnametystės. LR CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.201 str. 1 d nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai

sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatyta, kad išlaikymas šalių sūnui Gintarui buvo priteistas 2009-04-21 teismo sprendimu kai jam buvo 12 metų. Nuo išlaikymo priteisimo Lietuvos Respublikoje padidėjo infliacija, žymiai padidėjo maisto ir kitų prekių kainos, šalių vaikas auga, šiuo metu jam yra 16 metų, jis lanko gimnaziją, didėja jo poreikiai, todėl priteistas išlaikymas – 2 MGL ( šiuo metu 260 Lt ) yra per mažas. Be to, nustatyta, kad ieškovė gyvena ir išlaiko sūnų iš gaunamos netekto darbingumo pensijos, kurios dydis yra 370,30 Lt ( b.l. 10 ) bei iš individualios įmonės gaunamų pajamų, kurios 2012 m. sudarė 1423 Lt ( b.l. 16-17 ). Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad jis nedirba, negali surasti darbo, gyvena iš atsitiktinių darbų, todėl neturi pakankamai pajamų teikti vaikui didesnį išlaikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2009-01-01 nei vienos dienos oficialiai nėra dirbęs ( b.l. 33 ), iš atsakovo žodžių – nėra registruotas darbo biržoje. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti vaiką, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teismas atsakovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo vaikui ( LR CPK 185 str., LR CK 1.5 str. ), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ( LR CK 3.3 str. ). Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų ) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnamečius vaikus, neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis ( LR CK 3.192 str. 2 d. ), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ). Aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo

vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA ). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 Lt. Taigi nagrinėjamoje byloje yra tikslinga orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t.y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t.y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 500 Lt kas mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas padidina priteistą išlaikymą iki 500 Lt kas mėnesį iki G. J. pilnametystės. Teismas padidintą išlaikymą priteisia nuo ieškinio padavimo teismui dienos ( 2013-05-30 ).

Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 86 Lt žyminis mokestis (( 500 – 260 ) x 12 x 3 proc. ) ( LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d. ) bei 13,75 Lt teismo turėtos pašto išlaidos valstybės naudai ( LR CPK 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 1.5, 3.3 str. 1 d., 3.192, 3.201 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Padidinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-04-21 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir nuo 2013-05-30 priteisti iš J. J., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja M. J..

Priteisti iš J. J. 86 Lt ( aštuoniasdešimt šešis Lt ) žyminį mokestį ir 13,75 Lt ( trylika Lt 75 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.