Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamosios:

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)" vyr. buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1959-07-28 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, gyvenanti Prancūzų g. 105, Kaune, neteista,

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinamos nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 222 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. P. laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2012-06-08 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhaltere, o nuo 2011-11-16 iki 2012-06-08 - vyriausiąja buhaltere, nesilaikė jai privalomų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) (toliau - LR BAĮ) 4 str. reikalavimų, pagal kuriuos ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama: 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 11 str. 1 d. reikalavimų „ už buhalterinių įrašų teisingume/ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitų, vadovas... ", ir 16 str. 1 d. reikalavimų ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", 2 d. ,,apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistoto ūkio subjektas pagal savo poreikius," 4 d. ,,apskaitos registrai gali būti surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius". UAB „(duomenys neskelbtini)" 2008-2012 m. apskaitos registruose, sąskaitų apyvartos ir likučius nurodė tik bendromis sumomis už metus, todėl nėra galimybės sutikrinti, ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys buvo užregistruoti apskaitos registruose. UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje suformavo ir atspausdino tik darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius ir korteles, tačiau registrų, kuriuose būtų nurodyta, kiek buvo išmokėta darbuotojams darbo užmokesčio, nesuformavo ir neatspausdino. Darbo užmokestį mokant darbuotojams iš kasos, iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, iš direktoriaus A. K., kaip atskaitingo asmens avanso, nevedė darbo užmokesčio registrų, dėl ko negalima nustatyti, kiek buvo išmokėta darbuotojams darbo užmokesčio, nėra galimybės nustatyti, ar visos A. K. pervestos sumos buvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitoje ir jei apskaitytos, tai kaip apskaitytos, ar dėl to padaryta žala (ir kokio dydžio) valstybės, savivaldybės ar fondų biudžetams. UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 9 punkto ,,Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtų, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama — atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, -nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius; datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais (biudžetinėse įstaigose - ne rečiau kaip kartą per mėnesį) - galiojo iki 2009-07-26, o nuo 2009-07-26 atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. " UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje, nenustatė tvarkos, dėl atskaitingo asmens atsiskaitymo ir avansu gautų piniginių lėšų panaudojimo, pagrindžiant pirminiais apskaitos dokumentais, atitinkančiais 2001 -11 -06 LR BAĮ (Nr. IX - 574), 6 str. 2d., 12 str. l d., 13 str.l d., 3 d., 14 str. 1 d., nustatytus reikalavimus. Tokiu būdu kaltinamoji apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-11-16 iki 2012-06-08, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Kaltinamoji D. S. laikotarpiu nuo 2009-09-02 iki 2011-11-08 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)" (JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhaltere, o nuo 2009-11-17 iki 2011-11-30 - vyriausiąja buhaltere, nesilaikė jai privalomų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) (toliau - LR BAĮ) 4 str. reikalavimų, pagal kuriuos ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: l) tinkama, objektyvi ir palyginama: 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 11 str. 1 d. reikalavimų „ už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas...", ir 16 str. 1 d. reikalavimų ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", 2 d. ,,apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių misis tat o ūkio subjektas pagal savo poreikius," 4 d. ,,apskaitos registrai gali būti surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius". UAB „(duomenys neskelbtini)" 2008-2012 m. apskaitos registruose, sąskaitų apyvartos ir likučius nurodė tik bendromis sumomis už metus, todėl nėra galimybės sutikrinti, ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys buvo užregistruoti apskaitos registruose. UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje suformavo ir atspausdino tik darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius ir korteles, tačiau registrų, kuriuose būtų nurodyta, kiek buvo išmokėta darbuotojams darbo užmokesčio, nesuformavo ir neatspausdino. Darbo užmokestį mokant darbuotojams iš kasos, iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, iš direktoriaus A. K., kaip atskaitingo asmens avanso, nevedė darbo užmokesčio registrų, dėl ko negalima nustatyti, kiek buvo išmokėta darbuotojams darbo užmokesčio, nėra galimybės nustatyti, ar visos A. K. pervestos sumos buvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitoje ir jei apskaitytos, tai kaip apskaitytos, ar dėl to padaryta žala (ir kokio dydžio) valstybės, savivaldybės ar fondų biudžetams. UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 9 punkto ,,Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama - atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais (biudžetinėse įstaigose - ne rečiau kaip kartą per mėnesį) - galiojo iki 2009-07-26, o nuo 2009-07-26 atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu." UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje, nenustatė tvarkos, dėl atskaitingo asmens atsiskaitymo ir avansu gautų piniginių lėšų panaudojimo, pagrindžiant pirminiais apskaitos dokumentais, atitinkančiais 2001-11-06 LR BAJ (Nr. IX - 574), 6 str. 2d,, 12 str. l d., 13 str . l d., 3 d., 14 str. 1 d., nustatytus reikalavimus. Tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009-11-17 iki 2011-11-30, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Kaltinamoji S. S. 2008-04-23 iki 2009-11-20 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)" (JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhaltere, nesilaikė jai privalomų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) (toliau - LR BAĮ) 4 str. reikalavimų, pagal kuriuos ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: l) tinkama, objektyvi ir palyginama: 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 11 str. 1 d. reikalavimų „ už buhalterinių įrašų teisingume/ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitų, vadovas...", ir 16 str. 1 d. reikalavimų „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", 2 d. ,, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistoto ūkio subjektas pagal savo poreikius, " 4 d. ,, apskaitos registrai gali būti surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius ". UAB „(duomenys neskelbtini)" 2008-2012 m. apskaitos registruose, sąskaitų apyvartos ir likučius nurodė tik bendromis sumomis už metus, todėl nėra galimybės sutikrinti, ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys buvo užregistruoti apskaitos registruose. UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje suformavo ir atspausdino tik darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius ir korteles, tačiau registrų, kuriuose būtų nurodyta, kiek buvo išmokėta darbuotojams darbo užmokesčio, nesuformavo ir neatspausdino. Darbo užmokestį mokant darbuotojams iš kasos, iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, iš direktoriaus A. K., kaip atskaitingo asmens avanso, nevedė darbo užmokesčio registrų, dėl ko negalima nustatyti, kiek buvo išmokėta darbuotojams darbo užmokesčio, nėra galimybės nustatyti, ar visos A. K. pervestos sumos buvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitoje ir jei apskaitytos, tai kaip apskaitytos, ar dėl to padaryta žala (ir kokio dydžio) valstybės, savivaldybės ar fondų biudžetams. UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 9 punkto „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama -atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, -nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais (biudžetinėse įstaigose - ne rečiau kaip kartą per mėnesį) - galiojo iki 2009-07-26, o nuo 2009-07-26 atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu." UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje, nenustatė tvarkos, dėl atskaitingo asmens atsiskaitymo ir avansu gautų piniginių lėšų panaudojimo, pagrindžiant pirminiais apskaitos dokumentais, atitinkančiais 2001-11-06 LR BAĮ (Nr. IX - 574), 6 str. 2d., 12 str.l d., 13 str.l d., 3 d., 14 str. 1 d., nustatytus reikalavimus. Tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008-04-23 iki 2009-11-20, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Kaltinamoji L. P. atsisakė duoti parodymus (2 t., b.l. 173).

Kaltinamoji D. S. atsisakė duoti parodymus (2 t., b.l. 176).

Kaltinamoji S. S. kalta neprisipažino, parodė, kad kad UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbo 2008 - 2009 metų laikotarpyje vyr. buhalterės pareigose. Pradžioje bendrovėje buhaltere dirbo viena, o po kurio laiko buvo įdarbinta antra buhalterė vardu Larisa, pavardės neprisimena, žino, kad ji buvo direktoriaus A. K. uošvė. Jos darbo laikotarpiu direktorius visada buvo A. K.. Bendrovė užsiiminėjo krovinių pervežimu, turėjo apie 20 vilkikų, kuriuos naudojo lizingo pagrindais, dirbo apie 40 vairuotojų. Jų kaita buvo labai didelė. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitą vedė, pagal apskaitos standartus, naudojo apskaitos programą „Debetas", kuri buvo įmonės nuosavybė. Ji spausdino visus registrus, pagal direktoriaus patvirtintą sąskaitų planą, kuris buvo patvirtintas jau prieš jai ateinant dirbti, ir tas sąskaitų planas buvo naudojamas programoje. Tas sąskaitų planas buvo naudojamas toks, koks ir priklauso, pagal apskaitos standartus. Registrai buvo spausdinami už kiekvieną mėnesį pagal sąskaitų planą ir segami į bylas. Į klausimą, ar buvo suformuoti ir atspausdinti atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai ir registrai, ji atsakė, kad direktorius A. K. bendrovės veikloje naudojo ne tik bendrovės sąskaitas, bet ir savo asmenines sąskaitas, iš jų mokėjo atlyginimus, avansus vairuotojams (darbuotojams), ten esančias lėšas taip pat naudojo savo kaip atskaitingo asmens avansinei apyskaitai. Kodėl jis taip darė ji negali paaiškinti. Ji su juo netgi pykosi ir jam daug kartų sakė, kad negalima painioti asmeninių lėšų su bendrovės, ir kad bendrovės veikloje reikia naudoti tik bendrovės sąskaitas, ir tada būtų aišku kur naudojami bendrovės pinigai. Tai ir buvo viena iš priežasčių, dėl ko ji išėjo iš darbo. Kitos priežastys taip pat buvo susijusios su panašia A. K. veikla, dėl to, kad jis kaip direktorius nesivadovavo įstatymais bendrovės veikloje. Pastoviai būdavo problemos su vairuotojais dėl jiems laiku neišmokamų atlyginimų, ginčai būdavo ne tik tarp jos ir vairuotojų, kurie negaudavo tokių atlyginimų, kuriuos buvo jiems prižadėjęs A. K., bet ir tarp bendrovės ir darbo inspekcijos, darbuotojai paduodavo bendrovę į teismą dėl atlyginimų neišmokėjimo, buvo daug bylų pas antstolius dėl neišmokėtų atlyginimų, tikrino darbo inspekcija. Dėl to, kad jai užkrovė šį darbą, t.y. su antstoliais, su darbo inspekcija, su teismais, su tiekėjais, kuriems nebuvo laiku atsiskaitoma, ji ir išėjo iš darbo, nes turėjo dirbti ne tik buhalterio, bet ir juristo darbą. Pas ją ateidavo vairuotojai, kurie ją kaltindavo, kad jiems neišmoka pinigų tiek, kiek jiems buvo žodžiu žadėjęs direktorius A. K.. Vairuotojai sakydavo, kad jiems A. K. buvo žadėjęs didesnį atlyginimą, o ji rodydavo jiems jų pačių pasirašytas darbo sutartis ir aiškindavo, kad jiems atlyginimą ji apskaičiuoja pagal darbo sutartyje nurodytas sumas. Kaip suprato, A. K. vairuotojams buvo prižadėjęs mokėti daug didesnius atlyginimus, nei užfiksuota darbo sutartyse, dėl to žmonės ir ateidavo skųstis. Ar A. K. mokėdavo didesnius, neoficialius atlyginimus ji tikrai nežino. Ji niekada neturėjo jokių galių valdyti banko sąskaitas, taip pat nedirbo ir su grynais pinigais, t.y., nebuvo kasininke. Tiek banko sąskaitas, tiek grynuosiuos pinigus (kasą) valdė išimtinai direktorius A. K.. T.y. ji nedisponuodavo jokiomis bendrovės lėšomis, ir tik tvarkydavo apskaitą iš jai pateikiamų pirminių apskaitos dokumentų, (tiek banką, tiek kasą). Tuos pirminius dokumentus pateikdavo tiek darbuotojai (vairuotojai), tiek direktorius A. K., kaip atskaitingi asmenys. Kiekvieną mėnesį, iki 15 d. ji paskaičiuodavo atlyginimus, suformuodavo ir atspausdindavo darbo užmokesčio žiniaraštį, kurio vieną egzempliorių įsegdavo į darbuotojų, to mėnesio darbo užmokesčio bylas, kitą egzempliorių paduodavo direktoriui A. K.. Pagal jį jis ir išmokėdavo (pervesdavo pavedimais) darbo užmokestį vairuotojams. A. K. jai pateikdavo sąskaitos atspausdintą išrašą, pagal kurį ji suprasdavo kokiu tikslu vairuotojams būdavo pervesti pinigai, t.y. jis prie pavedimo nurodydavo ar tai avansas ar tai darbo užmokestis. Ji reikalavo iš A. K., kad prie kiekvieno pavedimo būtų nurodyta jo paskirtis. Kiekvieną mėnesį ji suformuodavo ir atspausdindavo atlyginimo žiniaraštį, (pagal sąskaitų planą), jį segdavau į to mėnesio segtuvą. Ji formuodavo ir spausdindavo bendrą priskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo žiniaraštį, jie nebuvo atskiri. Taip ji darė dėl to, kad matytų likutį, kuris galėjo būti likęs dėl neišmokėto atlyginimo darbuotojui, nes ne visada pilnai visiems darbuotojams būdavo išmokami atlyginimai. Į klausimą, ar bendrovėje buvo nustatyta atskaitingų asmenų gautų avansų panaudojimo atsiskaitymo tvarka, ji atsakė, kad kai ji atėjo į šį darbą, jokios naujos tvarkos nekeitė, ir jokių naujų įsakymų direktorius dėl to nepasirašė ir tokių ji jam neruošė. Ji pastoviai žodžiu reikalaudavo iš direktoriaus A. K., kad jis kas mėnesį jai atsiskaitytų ir pateiktų pateisinančius dokumentus, bet jis kas kart vis pasakydavo, kad jis to nedarys, ir kad ta suma pas jį ir liks, kaip pas atskaitingą asmenį. Kodėl jis taip darė ji nežino. Pas jį, kaip pas atskaitingą asmenį buvo paimta labai didžiulė pinigų suma, pati didžiausia iš visų darbuotojų, kokia tiksliai tikrai neatsimenu. Ji iš jo pastoviai reikalavo kas mėnesį, kad jis pateiktų išlaidavimo dokumentus, arba grąžintų tuos pinigus į sąskaitą, bet jis tą daryti atsisakydavo, dėl ko nenurodydamas. Kadangi jis buvo direktorius ji nieko jam negalėdavo padaryti, tai taip pat buvo viena iš priežasčių, dėl ko ji išėjo iš šio darbo. Jokio raštiško įsakymo dėl atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarkos apie panaudotus avansus, jai dirbant bendrovėje ji nėra mačiusi, ir su ja niekas nebuvo supažindinęs, mano, kad tą turėjo padaryti direktorius, arba kažkoks atsakingas už personalo skyrių asmuo, bet tai ne jos pareiga. Ji išsireikalaudavo iš vairuotojų dokumentus apie jų panaudotus avansus, tiktai nepavykdavo išsireikalauti iš direktoriaus, kuris jai neatsiskaitinėdavo, nors ji jam daug kartų apie tai sakiusi. Direktorius A. K. ne kartą yra klausęs jos, kam ji kiekvieną mėnesį spausdina apyvartos žiniaraščius, pagal sąskaitų planą, nes jie, jo nuomone yra nereikalingi, ir yra tik popieriaus gadinimas, o visi reikalingi duomenys yra programoje, ir tam jis samdo tą programą aptarnaujančią bendrovę, ir moka jiems pinigus. Taigi jo nuomone, spausdintinės ataskaitos buvo nereikalingos. Kad ji tas ataskaitas spausdino gali patvirtinti ir jo uošvė Larisa, kuri pradėjo darbą dar jai dirbant, ir nauja buhalterė Dalia, kuriją pakeitė, jai išeinant iš darbo. (2 t., b.l. 180-181)

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamosios L. P. ir D. S. ir atsisakė duoti parodymus, o kaltinamoji S. S. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau jų kaltė įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga:

Iš 2014-01-02 Specialisto išvados matyti, kad dėl padarytų pažeidimų galima tik dalinai nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)" veiklą jos turte, nuosavų kapitalą ir įsipareigojimų dydį. Tai sąlygojo tai, kad įmonėje apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ 12.1; 13.1; 13.3; 14.1 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat KDO, bei dėl to, kad įmonės vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)" mokėjimams naudojosi savo asmenine sąskaita, esančia banke. (1 t., b.l. 180)

Iš 2014-03-19 Specialisto išvados matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu iki 2008-08-06 UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi dirbo A. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-08-06 iki 2012-06-18 - A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) Tyrimui nėra pateikta duomenų, kada ir kas tvarkė buhalterinę apskaitą. Pagal pateiktus kasos dokumentus 2007 m. juos pasirašinėjo už vyr. buhalterį B. Š., nuo 2008-01-01 iki 2009-11-16 - S. S., nuo 2009-11-16 iki 2011-11-30 - D. S., nuo 2011-1 1-30 iki 2012-06-08 - L. P.. Kadangi tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, nebuvo laikomasi 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimų, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal 2001-1 1-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 1 1 str. 1 d. „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą", pagal 3 d. „apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba centralizuotai teikiančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu". (2 t., b.1. 9-70)

Pagal LR BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamosios sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo siūlomą bausmę švelninti (3 t., b.l. 30, 32, 34).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59, 60 str.).

Vertinant kaltinamosios L. P. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteista (3 t., b.l. 5), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (3 t., b.l. 28).

Vertinant kaltinamosios D. S. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteista (3 t., b.l. 12), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (3 t., b.l. 28).

Vertinant kaltinamosios S. S. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteista (3 t., b.l. 17), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (3 t., b.l. 28).

Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamųjų asmenybes, jų turtinę, socialinę padėtį, daro išvadą, kad bausmių tikslai bus pasiekti kaltinamosioms skiriant baudas (LR BK 47 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir skirti jai 20 (dvidešimt) MGL, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą.

D. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir skirti jai 20 (dvidešimt) MGL, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą.

S. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir skirti jai 20 (dvidešimt) MGL, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistosioms, jog paskirtąją baudą privaloma sumokėti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.