Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-55442-19, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, neteista, auginanti vaiką, neįgali,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji A. K. 2019 m. gruodžio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lenkdama, sukdama ir taip mankštindama kojas savo mažamečiui sūnui A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo padarydė jam kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžio mažamečio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamoji A. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pas gydytoją psichikos centre yra lankiusis, yra įrašyta įskaitoje, priklausomybių neturi, alkoholio nevartoja, turi neįgalumą. Gyvena su sugyventiniu E. M. kartu apie penkis metus, jis yra sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Butas, kuriame gyvena, yra (duomenys neskelbtini), ir priklauso sugyventinio seseriai. Prisipažįsta, kad elgdamasi neatsargiai, keisdama sauskelnes arba mankštindama, lenkdama sūnui kojas, sužeidė kairę koją, to pati nesuprasdama ir nenorėdama taip padaryti. Labai dėl to pergyvena. Tyčia ji sūnaus nesužalojo, tai galėjo atsitikti dėl neatsargumo, dėl ko labai gailisi. Nemanė, kad kažką negerai daro, kai sauskelnes keisdavo vaikas riesdavo kojeles, o ji švelniai jas atlenkdavo, pasukdavo ir uždėdavo sauskelnes, galvojo, kad viską daro teisingai. Sūnui nieko blogo nedarė ir nenorėjo padaryti, jo nežalojo, nebent taip nutiko dėl kokio neatsargaus jos veiksmo, dėl kokio nežinojimo. Vaiko ant žemės išmetusi nebuvo. Sūnui A. M. niekada į jokias kūno vietas nėra sudavusi, nėra jo prispaudusi ar išmetusi iš rankų. Nėra mačiusi, kad sugyventinis šiurkščiai elgtųsi su sūnumi. Kai vaikas miegodavo, kartais išeidavo į kitą kambarį, bet jį visą laiką paguldydavo į jo lovytę arba palikdavo lovos viduryje. Svetimiems asmenims vaiko prižiūrėti niekada nebuvo palikusi. Ji turi neįgalumą iki gyvenimo pabaigos, nes turi sutrikimą nuo vaikystės, ne viską gerai prisimena, yra išsiblaškiusi. Pas ją į namus vieną kartą per savaitę atvyksta socialinė darbuotoja, jos pasikalba, pažiūri kaip vaikas auga ir išvažiuoja. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 68-70, 72-73, 75-77).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. K. kaltė įrodyta.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą E. M. parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d., apie 10 val., jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo sugyventinė A. K. ir sūnus A. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Kai grįžo, sugyventinė jam pasakė, kad skambintų greitajai, nes vaikas verkia kai ji priliečia kojytę. Greitoji medicinos pagalba sūnų išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o vėliau į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apžiūrėję pasakė, kad yra kairės kojytės patempimas, tačiau dabar yra sugijusi ir viskas gerai. Jis mano, kad kai keitė sauskelnes jie ištiesė kojytę per stipriai, gal būt nuo to galėjo kojytė pasitempti. Vaiko specialiai tikrai nežalojo, juo rūpinasi. Vaiko tikrai niekada nebuvo išmetę ant žemės ar dar kitaip žaloję. Dabar vaikui kojytė yra sugijusi, ją judina. Kai daktarai davė vaikui vaistų jis iškart pradėjo kojytę judinti. Su vaiku elgiasi atsargiai, mankština kojytes švelniai (b. 1. 52-53).

- iš PRIR duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 27 d., 15 val. 46 min., iš Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Moters ir vaiko klinikos buvo gautas slaugytojos pranešimas, kad 15 val. (duomenys neskelbtini) greitoji medicinos pagalba pristatė A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Padarius vaikui rentgeno nuotrauką rastas senas kairės blauzdos viršutinės dalies lūžimas (b. l. 14-19);

- Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. diagnozuotas kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžis. Remiantis turimais duomenimis, tiksliai pasisakyti apie A. M. diagnozuoto kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžio padarymo mechanizmą nėra galimybės, kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžis gali būti padaromas tiek tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu metu, tiek ir netiesioginės traumos metu. Kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžis, diagnozuotas A. M., gali būti padaromas 1 trauminio poveikio metu. Kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžis, diagnozuotas A. M., gali būti padaromas ir kritimo iš aukštumos metu. Remiantis turimais duomenimis A. M. nustatytas kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžis yra nešviežias ir tiksliai pasisakyti apie jo padarymo laiką nėra galimybės. Konkrečios įvykio aplinkybės turimoje užduotyje atlikti objektų tyrimą nepateiktos. Kairiojo blauzdikaulio lūžis, koks diagnozuotas A. M., kaip sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pastarojo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 27-28);

- Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis turimais duomenimis, tiksliai pasakyti apie A. M. diagnozuoto kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžio padarymo mechanizmą nėra galimybės; kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžis gali būti padaromas tiek tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu metu į šią sritį, tiek ir netiesioginės traumos metu, kairę koją veikiant jėgai, galimai lenkimo ir/ar sukimo, viršijančiai audinių atsparumą srityje kur įvyksta lūžis (b. 1. 33-34);

- Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis turimais duomenimis, tiksliai pasakyti apie A. M. diagnozuoto kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžio padarymo mechanizmą nėra galimybės. Kairiojo blauzdikaulio artimosios dalies lūžis gali būti padaromas tiek tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu metu į šią sritį, tiek ir netiesioginės traumos, galimai nurodytos 2020 m. birželio 17 d. įtariamojo apklausos protokole, metu, kairę koją veikiant jėgai, galimai lenkimo ir/ar sukimo, viršijančiai audinių srityje kur įvyksta lūžis. Įprastomis sąlygomis, nesant kūno atraminės sistemos patologijos, veikiant minimaliai silpnai jėgai, neviršijančiai šios sistemos audinio atsparumo, šis sužalojimas paprastai nėra padaromas (b. 1. 38-39);

- 2020 m. birželio 29 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1), kadangi tai nėra psichikos sutrikimas turintis neigiamos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, todėl skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę A. K. netikslinga (b. l. 44).

BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Baudžiamosios teisės doktrinoje aiškinama, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali būti ir tyčia, ir neatsargumas, o padarinių atžvilgiu tik neatsargumas – nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamoji A. K. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė savo mažamečio sūnaus A. M. sveikatą, todėl kaltinamosios veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padaryta prieš mažametį (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 92-95, 96-97).

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. A. K. neteista (b. l. 79-80), nebausta administracine tvarka (b. l. 81), nedirba, augina vaiką iki trejų metų (b. l. 86, 87). Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos charakteristikos apie E. M. ir A. K. šeimą matyti (b. l. 90), kad sugyventiniai turi 50 procentų nedarbingumo lygį, darbo biržoje neregistruoti. Pragyvena iš neįgalumo pensijų, gauna maisto produktus iš ES pagalbos fondo labiausiai skurstantiems asmenims. Dėl socialinių įgūdžių stokos šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nusiskundimų dėl netinkamo šeimos elgesio (duomenys neskelbtini) seniūnija iš gyventojų nėra gavusi. Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 ir 54 straipsniai), paskiriant įpareigojimą, galintį padėti įgyvendinti bausmės tikslus (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Kadangi A. K. visiškai prisipažino kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta, byla išnagrinėta, todėl skirti kardomąją priemonę šiuo metu netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant A. K. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis probuojamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.