Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-05-04 · Civilinė byla Nr. 2-9325-872/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-04
Bylos Nr.
2-9325-872/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43575-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Fausta Vitkienė
Ieškovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
UAB „Vordana“, A. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. P.
Advokatai
Andrius Chudenkovas, Andris Vaičiūnas
Civilinė byla Nr. 2-9325-872/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43575-2015-1
Procesinio dokumento kategorija 3.2.6.1VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė,sekretoriaujant Gintarei Jusčiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui Julian Viduto,atsakovų atstovui advokatui Andriui Vaičiūnui,trečiojo asmens atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams UAB „Vordana“ ir A. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. P. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 6450,06 EUR nesumokėto mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme, 348,31 EUR delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš atsakovo UAB „Vordana“ 8909,13 EUR nesumokėto mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme, 396,20 EUR delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, jog atsakovas A. M. 2006-01-12 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš trečiojo asmens V. P. pastatą-malūną, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo privatizavęs šį pastatą, 2004-08-23 su Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui ne aukciono tvarka buvo išnuomotas žemės sklypas. Pagal 2006-01-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą trečiajam asmeniui buvo leista parduoti pastatą. 2006-01-12 pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo pardavė pastatą kitam asmeniui – A. M., o A. M. 2010-04-22 pastatą perleido savo vadovaujamai įmonei UAB „Vordana“. Pastato savininkui nesudarius naujos sutarties, pastato savininko prievolė mokėti žemės sklypo nuomos mokestį kildinama iš faktinio žemės sklypo naudojimo fakto.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad atsakovui A. M. buvo žinoma, jog perkamas pastatas – malūnas, stovi valstybiniame 0,2800 ha žemės sklype, kurį pardavėjas V. P. yra išsinuomojęs 16 metų pagal 2004-08-23 valstybinės žemės nuomos sutartį. Pastato pirkimo-pardavimo sutartimi šalys nesusitarė dėl teisių į minėto valstybinio žemės sklypo nuomą perdavimo priėmimo, todėl atsakovas A. M. pirkimo-pardavimo sutartimi nuomos teisių į valstybinį žemės sklypą neįgijo. 2010-04-22 Akcijų pasirašymo sutartimi atsakovas A. M. perleido pastatą-malūną nuosavybės teise atsakovui UAB „Vordana“, tačiau nuomos teisės neturėjo, todėl jos įmonei ir neperleido. Teigė, jog atsakovai žemės sklypu nesinaudojo, kadangi nesinaudojo ir pastatu-malūnu (nevykdė jokios veiklos). Prašė taikyti penkerių metų ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės mokesčio, jį skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-01-28).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame teigė, jog ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Pažymėjo, jog atsakovams žemės sklypas nebuvo suteiktas panaudai, todėl nebetaikoma Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta išimtis, kai žemės nuomos mokestis nemokamas. Aplinkybė, jog atsakovai faktiškai nesinaudojo žemės sklypu, neeliminuoja jų, kaip žemės sklypo naudotojų pareigos sumokėti žemės sklypo nuomos mokestį.

Ieškovas dublike palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovai ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius triplikuose palaikė argumentus, išdėstytus atsiliepimuose į ieškinį.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas nustatytų, jog jis buvo praleistas.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes nuomos sutartis galioja su trečiuoju asmeniu V. P.. Šie duomenys yra viešame registre. Prašė taikyti 5 m. ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui ir netenkinti ieškovo prašymo dėl praleisto senaties termino atnaujinimo, kadangi ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, jų nepagrindė jokiais įrodymais, dėl kokių svarbių priežasčių praleido šį terminą, nes ieškovui prieinami visi duomenys, esantys viešuosiuose registruose.

Trečiojo asmens V. P. atstovas rėmėsi prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo išdėstytais argumentais. Prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2003-10-07 Vilniaus apskrities viršininko administracija parengė pažymą „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) priskirto privatizavimo objektui“, kuria informavo valstybės įmonę Valstybės turto fondą apie 0,28 ha žemės sklypą, suformuotą prie privatizuojamo nekilnojamojo turto objekto (b.l. 15-17). 2004-06-03 valstybės įmonė Valstybės turto fondas ir V. P. sudarė sutartį Nr. 5-2451 Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo, kuria V. P. įsigijo pastatą-malūną, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 21, 22). Pastato-malūno tinkamam eksploatavimui buvo reikalingas žemės sklypas, todėl 2004-08-23 Vilniaus apskrities viršininko administracija ir trečiasis asmuo sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią V. P. ne aukciono tvarka tikslu eksploatuoti pastatą 16 metų laikotarpiui buvo išnuomotas 0,28 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. 4130/0200:124), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 55-56). Nuomos sutarties sudarymo faktas buvo išviešintas viešame registre (b.l. 19). Pagal 2006-01-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 157 V. P. buvo leista parduoti pastatą. Pažymoje nurodyta, kad naujajam pastatų savininkui žemės sklypas bus parduota ar išnuomotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (b.l. 54). 2006-01-12 pirkimo-pardavimo Nr. VB7-494 sutartimi V. P. pardavė pastatą atsakovui A. M. (b.l. 70-74), o atsakovas A. M. 2010-04-22 Akcijų pasirašymo sutartimi pastatą-malūną perleido UAB „Vordana“ (b.l.75-81). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016-01-22 rašte nurodyta, jog nei A. M., nei UAB „Vordana“ dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo į Skyrių nesikreipė. Pagal skyriuje turimus duomenis jokie nuomos sutarties pakeitimai nuo sutarties sudarymo nebuvo atlikti (b.l. 54).

Remiantis 2004-06-03 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 361900 Lt žemės sklypo kaina nuomos mokesčiui apskaičiuoti ir galiojančiu 2004 m. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytu 1,5 proc. tarifu ieškovas apskaičiavo metinį valstybinės žemės nuomos mokestį, kurį prašo priteisti iš atsakovų, t.y. iš atsakovo A. M. 6450,06 EUR nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2006-01-12 iki 2010-04-22 ir iš atsakovo UAB „Vordana“ 8909,13 EUR nesumokėto mokesčio už laikotarpį nuo 2010-04-22 iki 2015-12-31 (b.l. 28).

Civilinio kodekso 6.394 str. 3 d. numatyta, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-01-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2008 suformavo CK 6.394 str. 3 d. taikymo praktiką, pažymėdama, jog pagal CK 6.394 str. 3 d. žemės naudojimo teisė naujajam nekilnojamojo daikto savininkui pereina įstatymo pagrindu, todėl tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, specialaus teisių į žemę perdavimo įforminimo nereikalaujama. <...> ieškovui įgijus nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, jam įstatymo (CK 6.394 str. 3 d.) pagrindu perėjo žemės naudojimo teisė tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjo.

Byloje yra kilę ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės atlygintinį naudojimąsi. Atsakovai neneigia, jog jiems tam tikru laikotarpiu nuosavybės teise priklausė ar šiuo metu priklauso pastatas-malūnas, stovintis 0,28 ha valstybinės žemės sklypo plote, esančiame (duomenys neskelbtini) Šalys neginčija sklypo ploto ar faktinės aplinkybės, kad ginčo sklype yra atsakovams nuosavybės teise priklausantis pastatas. Nurodė, jog šiuo metu faktiškai šiuo pastatu nesinaudoja, veiklos nevykdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad šioje normoje įtvirtinta valstybinės žemės naudotojų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė naudojama panaudos pagrindais, leidžia daryti išvadą, jog valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir už kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę. Faktinis naudotojas negali tapti nuomininku, bet tai nepanaikina naudotojo pareigos mokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybės nuosavybe (Lietuvos A. T. 2009 m. birželio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009). Taigi, prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį.

Minimu atveju, pagal byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovų žemės naudojimosi teisė atsirado administracinių aktų pagrindu, t.y. jiems kaip pastato savininkams priskyrus sklypą pastatui eksploatuoti. Žemės įstatymo prasme jie yra žemės naudotojai. Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad valstybinės žemės naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemė administruojančių institucijų sprendimai leista naudotis žemės reformos metu, Vyriausybė nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Atsakovai prašė taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovo atstovas prašė šį terminą atnaujinti, nurodydamas, jog apie tai, kad atsakovas priklauso nuosavybės teisė į pastatą, jis sužinojo tik trečiajam asmeniui V. P. pateikus prieštaravimus dėl teismo išduoti įsakymo.

Vadovaujantis CK 1.125 str. 9 d. sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovams dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo, todėl tokiam ieškovo reikalavimui taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką (Lietuvos A. T. teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Ieškinio senaties termino pradžia nustatoma pagal CK 1.127 str. 5 d. Jeigu pažeidimas yra tęstinis,<...> ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį už paskutinių penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 1.130 str. 1 d.). Kadangi ieškovo ieškinys teisme buvo gautas 2016-01-27, todėl darytina išvada, jog ieškovo pareikštiems reikalavimams dėl nuomos mokesčio priteisimo taikytinas 5 metų ieškinio senaties terminas, t.y. ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovų mokestį tik nuo 2011 m. sausio 27 d. Nors ieškovo atstovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, jog aplinkybę, kad pastatas-malūnas nuosavybės teise priklauso atsakovams sužinojo tik iš trečiojo asmens pateiktų prieštaravimų, tačiau sutiktina su atsakovų atstovo argumentais, jog tai nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi ieškovas yra valstybės įstaiga, kuriai prieinami visi duomenys esantys viešuosiuose registruose, todėl darytina išvada, jog ieškovo atstovo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą yra atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dalyje dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovo A. M. 6450,06 EUR už laikotarpį nuo 2006-01-12 iki 2010-04-22 yra atmestinas, taikant 5 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 9 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų valstybinės žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal 2004-06-03 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą 361900 Lt žemės sklypo kainą nuomos mokesčiui apskaičiuoti bei remiasi 2004 m. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytu 1,5 proc. tarifu (b.l. 28). Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Vordana“ 8909,13 EUR nesumokėto mokesčio už laikotarpį nuo 2010-04-22 iki 2015-12-31 yra tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo nesumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2011-01-27 iki 2015-12-31, tai yra 7730 EUR, skaičiuojant po 1572,20 EUR už kiekvienus metus (po 131 EUR per mėnesį) (CK 6.394 str. 3 d., CPK 178, 185 str.).

Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovų, laiku nesumokėjusių žemės nuomos mokesčio, 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, t.y. iš atsakovo A. M. 348,31 EUR delspinigius ir iš atsakovo UAB „Vordana“ 396,20 EUR delspinigius. Pažymėtina, jog 2004-08-23 valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55, 56) nuostatos dėl delspinigių skaičiavimo nebuvo įtvirtintos, o Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. sprendimu nustatyti delspinigiai (atsakomybė netesybų forma už sutarties pažeidimą) taip pat nebuvo perkelti į sutarties nuostatas. Įstatymu (o ne poįstatyminiu aktu) delspinigiai už pavėluotą mokesčio už valstybinės žemės nuomą mokėjimą nėra numatyti. CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos tai – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Esant tokiai situacijai, kai įstatymu nėra nustatyti delspinigiai už pavėluotą mokesčio už valstybinės žemės nuomą mokėjimą ar kitus sutarties pažeidimus (jie nenustatyti ir Vyriausybės priimamais poįstatyminiais aktais), o savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos netesybos (delspinigiai) už prievolės mokėti nuomos mokestį pažeidimus nėra perkeltos į sutarties turinį, pripažintina, kad esant teisminiam ginčui reikalavimas priteisti netesybas (delspinigius) neatitinka CK 6.71 straipsnio nuostatų dėl prievolinių netesybų (delspinigių) sampratos („įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma“), todėl laikytinas teisiškai nepagrįstu. Tokį aiškinimą yra pateikęs Lietuvos apeliacinis teismas 2011-11-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-482/2011, beje, tokį aiškinimą patvirtina ir byloje pateiktos 2004-08-23 Valstybinės žemės nuomos sutarties 14 punkto nuostatos, pagal kurias nuomininkas įsipareigoja laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų, o už jų nevykdymą jis atsako pagal įstatymus. Kadangi nagrinėjamu atveju, nei įstatymuose, nei sudarytoje sutartyje neįtvirtintos nuostatos dėl delspinigių kaip atsakomybės netesybų forma už sutarties pažeidimą nustatymo, todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Įstatymas numato ieškovui teisę prašyti priteisti iš atsakovo ir įstatymo nustatyto dydžio palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas yra pareiškęs tokį prašymą, todėl remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iš atsakovo UAB „Vordana“ priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., iš atsakovo UAB „Vordana“ priteistina 232 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai.

Iš atsakovo UAB „Vordana“ valstybės naudai priteistina 12 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., b.l. 59).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vordana“, j.a.k. 124274555, ieškovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kodas 188708224, 7730 EUR skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vordana“, j.a.k. 124274555, 232 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Vordana“, j.a.k. 124274555, 12 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė