Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Kauno apygardos probacijos tarnybai dėl žalos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Kauno apygardos probacijos tarnybos atstovas, apie posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.16), byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 1 ir 3 d.).

Skundas netenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Kauno apygardos probacijos tarnybos pareigūnui už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. gruodžio 14 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. atliko tarnybą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijos Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijoje (dabartinis pavadinimas- Kauno apygardos probacijos tarnyba) vyresniojo inspektoriaus pareigose (b. l. 13-15). Šioje byloje nustatytas faktas, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to jis patyrė 200,71 Eur nuostolių (b.l. 10-11). Gavęs informaciją iš atsakovo, pareiškėjas 2015 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas užtikrinti Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute įtvirtintą garantiją ir priteisti jam teisėtai priklausančią kompensaciją už 2003 – 2006 metais neteisėtai negautą tarnybinę uniformą ir jos dalis – 200,71 Eur.

Atsakovas Kauno apygardos probacijos tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, jog reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų senaties terminas, pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą aptarė senaties termino taikymo ypatumus bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, kai pareigūnai tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, neišduodant tarnybinės uniformos ar jos dalių (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis). Tokiems ginčo santykiams teismas paprastai taikydavo CK 1.127 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, nuostatas. Aiškindamas šiuos teisinius santykius tęstinumo aspektu teismas konstatuodavo, kad CK 1.127 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu toks pareiškėjo teisių pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimai būdavo pripažįstami pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino (žr. pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A.⁴³⁸-1796/2013; Nr. A438-1652/2013, Nr. A810-662/2015).

Pabrėžtina, kad ginčo situacija nėra analogiška toms, kuriose aptariami pareiškėjų teisės pažeidimai, susiję su tarnybinės uniformos dalių neišdavimu, teismų praktikoje buvo pripažįstami tęstiniais.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Administracinėje byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijos Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijoje (nuo 2012-07-01 Kauno apygardos probacijos tarnyboje) dirbo iki 2006 m. gegužės 15 d., taigi kreipimosi į teismą metu jis buvo atleistas iš tarnybos. Teismo vertinimu, būtent iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpindamas pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis arba kompensuodamas nuostolius pagal 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 Teisingumo ministro nustatytą tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarką (ginčui aktuali iki 2014 m. balandžio 30 d. galiojusi redakcija). Nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai - tarnybinės uniformos dalių neišdavimas - nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko ir nebesitęsė iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl ginčo atveju yra pagrindas teigti, jog būtent nuo 2006 m. gegužės 15 d. turėtų būti skaičiuojama ieškinio senatis. Be kita ko, pasibaigus tarnybos santykiams pats pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, faktiškai suvokė ( turėjo suvokti), kad jam jau nebebus išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys ir kad jo teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu, t.y. taikant kompensavimo mechanizmą. Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos (ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d. galiojusi redakcija) 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į savo buvusią darbovietę kreipėsi tik 2015 m. prieš kreipdamasis į teismą (b. l. 10-11), o į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 3 d. (b. l. 4), taigi praėjus daugiau nei trejiems metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tokiu būdu, praleisdamas ieškinio senaties terminą ir sukurdamas atitinkamas teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas, paprastai pritardamas išvadai dėl tarnybą atliekančių asmenų, kuriems neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir jos dalys, teisių pažeidimo pripažinimo tęstiniu pažeidimu, taip pat yra pažymėjęs, kad tokio teisių pažeidimo tęstinį pobūdį nulemia ir tai, kad atsakovas kiekvienais metais po tam tikros pareiškėjo tarnybinės uniformos dalies nusidėvėjimo (normų taikymo prasme) galėjo (privalėjo) aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis (vietoje nusidėvėjusių dalių) ir taip sumažinti pareiškėjo nuostolius ir (arba) juos kompensuoti Tvarkoje nustatytu būdu. Tai reiškia, kad pareiškėjas kiekvienais ateinančiais kalendoriniais metais turėjo pagrindą tikėtis, jog jo pažeistos teisės bus atkurtos administracine tvarka. (žr. pvz., administracines bylas Nr. A143-1695/2013 Nr. A143-249/2014). Ginčo atveju tokių sąlygų, kurios tiesiogiai įtakotų pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimą tęstiniu, nėra, nes, kaip jau minėta, nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovas neturėjo pareigos aprūpinti pareiškėjo naujomis uniformos dalimis, jo neteisėti veiksmai nebesitęsė kiekvieną dieną, o pats pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis pažeistų teisių atkūrimo administracine tvarka. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo jis teįgijo teisę per CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą per žalos atlyginimo institutą dėl jo patirtų nuostolių, laiku neišduodant uniformos ar jos dalių, kompensavimo pinigine išraiška, prašant atlyginti 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas, tačiau tokių veiksmų neatliko.

CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pareiškėjas savo teisės gauti teisės aktuose numatytas garantijas laiku nerealizavo, aplinkybių, kurios sustabdytų ieškinio senaties terminą (CK 1.129 str.), byloje nenustatyta, todėl šis terminas nenutrūko (CK 1.130 str.). Pareiškėjo nurodyta ieškinio senaties termino praleidimą pagrindžianti priežastis – t.y. teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose nebuvimas, teismo nepripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi, objektyviai sutrukdžiusia pareiškėjui teisės aktuose nustatytu laiku paduoti skundą teismui. Skundo padavimas teismui yra sąlygotas valinių pareiškėjo veiksmų, kuriems, teismo vertinimu, negalėjo turėti įtakos teisminės praktikos nebuvimas tokio pobūdžio bylose.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, atsakovui prašant, yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą priteisti žalą už 2003-2006 metais negautą tarnybinę uniformą ir jos dalis atmesti ( CK 1.126 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

S. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.