Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui S. P., trečiajam asmeniui L. B., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad nepilnamečio V. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2009 m. gegužės 23 d. V. P. tėvas yra S. P., gim. 1974-06-22. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A-1324, S. P. šeima įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2010 m. rugsėjo 29 d. Skyrius gavo S. P. prašymą laikinai apgyvendinti sūnų V. P. Vaikų globos namuose, nes, anot S. P., jo sūnus neklauso, rūko, vartoja alkoholį. Tą pačią dieną buvo gautas V. P. sutikimas dėl apgyvendinimo Vaikų globos namuose, nes jis nurodė, kad jo promočiutė S. D. ir močiutė I. S. nesutinka jo globoti, o jo tėtis S. P. juo nesirūpina, girtauja. Atsižvelgiant į tai, Skyriuje buvo priimtas sprendimas V. P. nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. apgyvendinti Šiaulių vaikų globos namuose, Vilniaus g. 297, Šiauliuose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A-1137 nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. V. P. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinuoju globėju ir turto administratoriumi buvo paskirti Šiaulių vaikų globos namai, esantys Vilniaus g. 297, Šiauliuose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A-l 199 L. B. nuo 2011-10-26 buvo paskirta V. P. laikinąja globėja ir turto administratore. V. P. iki šiol yra tebeglobojamas L. B. šeimoje. Per beveik dviejų metų laikotarpį S. P. nepateikė Skyriui prašymo susigrąžinti sūnų, su sūnumi bendrauja retkarčiais telefonu, išlaikymo sūnui neteikia. Socialinių darbuotojų, besilankančių S. P. šeimoje, teigimu, pagrindinė šeimos problema - piktnaudžiavimas alkoholiu, socialinių įgūdžių stoka. Skyriaus specialistas pas S. P. paskutinį kartą lankėsi 2013-07-12. Lankymosi metu buvo nustatyta, kad S. P. tebegyvena jo motinai priklausančiame dviejų kambarių bute, kuriame yra visi komunaliniai patogumai. S. P. teigimu, jis nuo 2013-02-21 yra registruotas Darbo biržoje. Jo gaunamos pajamos - 272 Lt netekto darbingumo pensija. Pagal gaunamas pajamas S. P. neturėtų galimybių tinkamai pasirūpinti sūnumi ir užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. V. P. nori ir toliau gyventi rūpintojos L. B. šeimoje, nes ten jam yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. L. B. nori tapti V. P. nuolatine rūpintoja. Ji yra tinkama būti rūpintoja. Nurodė, kad nėra jokių požymių, kad situacija S. P. šeimoje galėtų pasikeisti ir kad jis pats galėtų auginti savo sūnų ir juo tinkamai pasirūpinti. Atsakovas S. P. neaugina savo sūnaus ir juo nesirūpina, neteikia jam išlaikymo. Sūnų augina rūpintoja L. B.. Nuo laikinosios globos V. P. nustatymo dienos iki šiol S. P. nėra pateikęs prašymo susigrąžinti sūnų. Darytina išvada, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo, todėl atsakovui yra tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus V. P. atžvilgiu. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui, kaip numatyta Civilinio kodekso 3.195 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas S. P. yra V. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Berniuko motina R. P. mirė 2009-05-23. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-13 įsakymu Nr. A-1324, S. P. šeima įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2010-09-28 rašto Nr. S-271, matyti, kad V. P. nuo 2010-07-15 gyveno pas prosenelę S. D., gyv. (duomenys neskelbtini). Savo namuose, pas tėvą, berniukui buvo nesaugu gyventi, nes, kaip jis pats teigė socialiniams darbuotojams, tėvas, būdamas girtas, prieš jį smurtaudavo. Socialiniams darbuotojams lankantis pas S. P., jis būdavo arba neblaivus, arba jo nepavykdavo rasti namuose. 2010 m. rugpjūčio mėnesį močiutei sutikus tvarkytis dokumentus dėl V. P. globos, S. P. tvirtino, kad pats gali auginti savo sūnų, tačiau iš sūnaus atėmė buto raktus, kad berniukas pas jį daugiau nebesilankytų. 2010-09-29 S. P. prašymu laikinai apgyvendinti sūnų Vaikų globos namuose, tos pačios dienos V. P. sutikimu dėl apgyvendinimo Vaikų globos namuose, V. P. nuo 2010-09-29 buvo apgyvendintas Šiaulių vaikų globos namuose, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A-1137 nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. V. P. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinuoju globėju ir turto administratoriumi buvo paskirti Šiaulių vaikų globos namai, esantys Vilniaus g. 297, Šiauliuose. Nuo 2011-10-26 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-l 199 L. B. buvo paskirta V. P. laikinąja globėja ir turto administratore. L. B. neteista, administracine tvarka nebausta, pagal sveikatos būklę gali būti nepilnamečio globėja. Iš 2013-09-04 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro rašto dėl S. P. matyti, kad S. P. motyvacija, sprendžiant šeimos problemas, yra žema, jis stokoja atsakomybės ir socialinių įgūdžių, nenori keisti gyvenimo būdo ir nėra jokių požymių, kad situacija galėtų keistis į gerąją pusę. Atsakovas S. P. gyvena jo motinai priklausančiame dviejų kambarių bute, už komunalinius patarnavimus moka ir visus buities darbus atlieka jo motina. Atsakovas nuo 2012-01-27 yra registruotas Darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą. Nuo 2013-01-04 S. P. mokama netekto darbingumo pensija.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje įtvirtinta ir LR CK 3.155 str. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą (LR CK 3.180 str.1d.). LR CK 3.180 str. 1 d. pateiktas baigtinis sąlygų, kai ribojama tėvų valdžia, sąrašas: 1. vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2. piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3. žiauriai elgiasi su vaikais; 4. daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5. nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną minėtą išvardintą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, ir tik esant nustatytai tėvų kaltei, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.). Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R.Č. v S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). Teismas spręsdamas šalių ginčą visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek LR CK 3.3 straipsnio 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.1 d. 1 p. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant LR CK 3.180 str. 1 d. esančioms sąlygoms, ir tik esant tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltei.

Išanalizavus nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus darytina išvada, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigas nepilnamečio sūnaus V. P. atžvilgiu, piktnaudžiauja savo, kaip tėvo valdžia, yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos rūpintis, auklėti, išlaikyti savo nepilnametį sūnų, užtikrinti jam saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Atsakovas nuo laikinosios globos sūnui V. P. nustatymo dienos iki šiol (daugiau, kaip 2 metus laiko) nėra pateikęs prašymo susigrąžinti sūnų, sūnumi nesirūpina, jo nelanko, paskambinęs sūnui telefonu, keikia jį necenzūriniais žodžiais, toliau vartoja alkoholį, ignoruoja socialinių darbuotojų įpareigojimus.

Bylos nagrinėjimo metu buvo realizuota pačio V. P. teisė pareikšti savo nuomonę (LR CK 3.177 str.). Apklausiamas berniukas patvirtino, jog rūpintoja L. B. juo tinkamai rūpinasi, jų santykiai yra geri. Su atsakovu bendrauja labai retai, buvo kelis kartus paskambinęs telefonu, buvo girtas, be sustojimo geria, netiki, kad atsakovas galėtų juo pasirūpinti.

Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis atsakovo santykyje su savo sūnumi gali pasikeisti, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovo atstovo bei trečiojo asmens paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo gyvenimas dėl nesirūpinimo savo pajamomis, piktnaudžiavimo alkoholiu, abejingumo vaiko poreikiams, yra nesuderinamas su galimybe užtikrinti vaiko tinkamas ir saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas, todėl yra pagrindas atsakovo S. P. tėvo valdžią nepilnamečio V. P. atžvilgiu apriboti neterminuotai (LR CK 3.180 str. 2 d., LR CPK 198, 185, 406 str.).

Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdytinos jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (LR CK 3.180 str. 3 d.), o be tėvų globos (rūpybos) likusiam nepilnamečiui vaikui būtina nustatyti nuolatinę globą (rūpybą), paskiriant globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, o taip pat nustatyti jo nuolatinę gyvenamąją vietą (LR CK 3.251 str., 3.252 str. 1 d. 2 p., 2 d. 1 p., 3.256 str., 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 p., 2.14 str.).

Kadangi L. B., nuo 2011-10-26 globoja V. P., tinkamai vykdo visas savo pareigas, V. P. neprieštarauja ir nori likti gyventi pas L. B., kur jam yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, nustatytina jo nuolatinė rūpyba ir gyvenamoji vieta pas rūpintoją L. B., kuri paskirtina V. P. nuolatine rūpintoja (LR CK 3.256 str., 3.264 str., 3.265 str.).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nepilnametis V. P. nekilnojamojo turto neturi. Jam skiriamas tiek pinigines išmokas būtina tinkamai administruoti nepilnamečio interesais ir jo poreikiams tenkinti, todėl nuolatinė rūpintoja skirtina ir jo turto administratore (LR CK 3.202 str. 1 d., 3.275 str.), kuriai išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (LR CK 3.203 str. 1d.).

Apribojus atsakovo valdžią, jam išlieka pareiga teikti vaikui išlaikymą (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.).

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovas niekur nedirba, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į atsakovo prašymą sumažinti išlaikymo dydį, į jo sveikatos būklę, į tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nuo 2012-01-27 yra registruotas Darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, nuo 2013-01-04 jam mokama netekto darbingumo pensija (272,99 Lt). Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo V. P. jo nepilnamečio vaiko V. P. išlaikymui priteistina po 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Teismo sprendimas dėl vaiko globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, galimas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.169 str. 3d., 3.201 str. 1d.).

Atsakovui išaiškintina, kad vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d. tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovas turės teisę, pakeitęs savo požiūrį į gyvenimą ir vaiko auklėjimą, kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą nepilnamečiui vaikui.

Ieškinį patenkinus iš dalies, turi būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių buvo atleistas ieškovas, priteisimo klausimas. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, apskaičiuotinos pagal jam keltų ir patenkintų reikalavimų kiekį ir apimtį (LR CPK 93 str., 96 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263 str., 268-271 str., 279 str., 268 str. 5 d., 406-407 str., 496 str., 504 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Paskirti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja ir rūpintiniui priklausančio turto administratore L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti jo rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litų 00 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-09-09) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 198,00 Lt (vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni litai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.