- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- AS-822-131-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01114-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. B., J. M., VšĮ Alytaus kolegijai
- Kategorijos
- 63.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. B., J. M. ir VšĮ Alytaus kolegijai, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 578 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo Alytaus mieste“, kurio 1 dalies 5 punktu J. M. atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo V. P. turėtą 0,4000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), suteikiant neatlygintinai 541 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini);
2) iš dalies panaikinti Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 11-463, kurio 1 dalimi pilietei J. M. suteiktas nuosavybėn neatlygintinai 0,0541 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini);
3) panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, pagal kurį J. M. vardu 1996 m. rugsėjo 24, reg. Nr. 11/2736 įregistruotas 0,0541 ha žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Alytaus miestas, (duomenys neskelbtini);
4) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 11-1935ž “Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Alytaus mieste“, kuriuo 1.1 punktu A. G., atkurtos nuosavybės teisės į J. ir D. V., Alytaus mieste turėtos 5,9956 ha žemės jam tenkančią 0,0419 ha žemės dalį grąžinant natūra, bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrame 0,0628 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini);
5) panaikinti Žemės tvarkymo departamento direktoriaus, atliekančio Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo funkcijas, 2012 m. rugsėjo 24 d. individualų administracinį aktą Nr. 1SS-(7.5)-1768, kuriuo paliktas galioti Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjos vardu priimtas Oksanos Nikulinienės 2012 m. birželio 7 d. atsakymas Nr. 2GS-(14.2.45)-68 į pareiškėjo 2012 m. gegužės 9 d. gautą prašymą reg. Nr. 2GS-87, kaip neteisėtą, pažeidžiantį išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ne teismo tvarka, taisyklių reikalavimus;
Žemesnės instancijos teismas
6) teismo sprendimu įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) direktorių išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. liepos 5 d. skundą Nr. 1GS-1663, dėl nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į J. V. iki nacionalizacijos turėto gyvenamo namo valdos, sklypą (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Alytuje ir priimti atitinkamą sprendimą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo patikslinto skundo reikalavimų atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmuoju, antruoju ir ketvirtuoju patikslinto skundo reikalavimais ginčija administracinius aktus, kuriais yra išspręstas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo klausimas. Tačiau ginčas dėl Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 11-463 (2-asis reikalavimas) ir Alytaus apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 11-1935Ž (4-asis reikalavimas) yra išspręstas įsiteisėjusiais Kauno apygardos administracinio teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu (administracinė byla Nr. S83/04) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-723/2004. Ginčijamo Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 578 pagrindu (kuris yra ginčijamas pirmame patikslinto skundo reikalavime) buvo priimtas Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. 11-463. Trečiasis skundo reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su ankščiau minėtais reikalavimais.
Skundo penktąjį reikalavimą teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (administracinė byla Nr. I-1699-423/2012). Konstatavus, kad šeštasis patikslinto skundo reikalavimas, kuriuo prašoma teismo sprendimu įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorių išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. liepos 5 d. skundą Nr. 1GS-1663 ir priimti atitinkamą sprendimą, yra išvestinis iš penktojo patikslinto skundo reikalavimo, t. y. atsakovas 2012 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 1SS-(7,5)-1768 atsakė į pareiškėjo 2012 m. liepos 5 d. skundą, šeštąjį patikslinto skundo reikalavimą taip pat atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p).
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (b. l. 129–130).
Atskirajame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 1998 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2k-22/98 panaikintas jau įvykdytas Alytaus rajono apylinkės teismo 1993 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. 2-1279/93 J. M. nuosavybės teisių į V. P. žemę atkūrimo byloje. Šis sprendimas panaikintas kasacine tvarka, byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2570/2000 Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 24 d. sprendimą Nr. 2- 1281/98 dėl juridinio fakto nustatymo pagal 1993 m. liepos 20 d. J. M. pareiškimą panaikino ir nutarė J. M. 1993 m. liepos 20 d. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu, palikti nenagrinėtą. Alytaus rajono apylinkės teismas, kuriam byla buvo perduota iš naujo nagrinėti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 760 straipsnio 1 dalimi, 761 straipsnio 1 dalimi, privalėjo savo iniciatyva išnagrinėti panaikinto teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą 2000 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje ir tuo užbaigti bylą, tačiau to teismas nepadarė, palikdamas galioti panaikinto 1993 m. rugpjūčio 12 d. teismo sprendimo Nr. 2-1279 įvykdymo pasekmes, kurios ir yra pirmojo reikalavimo pagrindas, t. y. panaikinti Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 24 d. įsakymo 1 dalies 5 punktą, atstatyti nuosavybės teises į žemę Alytaus mieste suteikiant neatlygintinai naudotis žemės sklypus ir patvirtinti kompensacijas už valstybės išperkamą žemę J. M. į jos tėvo V. P. turėtą 0,4000ha žemės sklypą Alytaus mieste suteikiant neatlygintinai 0,0541ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į kurio plotą pateko (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo valdos žemės sklypo dalis. Šuo pagrindu tenkintini ir antras bei trečias skundo reikalavimai. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo negali būti palikta galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl 1–4 reikalavimų nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o skundo dalį dėl 5 ir 6 reikalavimų atsisakė priimti, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Pažymėtina, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009). Todėl teismai nenagrinėja ginčų, kurie yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tapačiais skundais gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas (2009 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009). Tačiau būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (ar ginčijamas tas pats administracinis aktas, ar tariamas pareiškėjo teisių pažeidimas yra tęstinis ir kt.). Jei naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios realiai egzistavo, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui pirmosios administracinės bylos nagrinėjimo metu, arba paminėtoje byloje buvo padarytas akivaizdus ir esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, pareiškėjas gali prašyti atnaujinti procesą ABTĮ IV skyriuje nustatyta tvarka, o ne pateikti teismui pakartotinį skundą dėl to paties administracinio akto. Be to, aplinkybės, atsiradusios jau išnagrinėjus paminėtą administracinę bylą, šiuo atveju negali būti pagrindu kvestionuoti skundžiamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, nes dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo teismas paprastai sprendžia tik pagal atitinkamo administracinio akto priėmimo metu egzistavusias, o ne vėliau įvykusias (atsiradusias) aplinkybes, kurių administravimo subjektas, priimdamas atitinkamą administracinį aktą, objektyviai negali įvertinti ir neįvertina. Todėl aplinkybės, atsiradusios po paminėtos administracinės bylos išnagrinėjimo, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip naujas skundo pagrindas.
Nustatyta, kad Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 11-463 ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 11-1935ž bei sprendimą Nr. 11-1138 pareiškėjas ginčijo administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. A5-723/2004, b. l. 85–89). Konstatuotina, kad 2 ir 4 pareiškėjo skundo reikalavimai yra tapatūs nagrinėtiems minėtoje administracinėje byloje, todėl negali būti pakartotinai nagrinėjami.
Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pirmu skundo reikalavimu ginčijamas Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. 578 buvo pagrindas priimti Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 11-463 atkurti nuosavybės teises J. M., suteikiant nuosavybėn neatlygintinai 0,0541 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiasis skundo reikalavimas – panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, pagal kurį J. M. vardu 1996 m. rugsėjo 24, reg. Nr. 11/2736 įregistruotas 0,0541 ha žemės sklypas neatsiejamai susijęs su ankščiau minėtais reikalavimais. Kaip jau buvo minėta 1996 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 11-463 pareiškėjas ginčijo administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. A5-723/2004, b. l. 85–89)
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jei pareiškėjas mano, kad paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios realiai egzistavo, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui pirmosios administracinės bylos nagrinėjimo metu, arba paminėtoje byloje buvo padarytas akivaizdus ir esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, pareiškėjas gali prašyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje ABTĮ IV skyriuje nustatyta tvarka.
Penktuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 24 d. individualų administracinį aktą Nr. 1SS-(7.5)-1768. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų bazės nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1699-423/2012 priimtas nagrinėti pareiškėjo A. G. skundas atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriame prašoma panaikinti Nacionalinės žemės ūkio tarnybos 2012 m. rugsėjo 24 d. individualų administracinį aktą Nr. 1SS-(7.5)-1768 ir įpareigoti Nacionalinę žemės išduoti pareiškėjui teritorinio Alytaus žemėtvarkos skyriuje priimto Alytaus apskrities viršininko sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. L. įpėdiniams į 0,5133 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pažeidžiant pareiškėjo teises, nuorašą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2012 m. rugsėjo 24 d. administracinio akto Nr. 1SS-(7.5)-1768 panaikinimo.
Šeštuoju skundo reikalavimu prašoma įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorių išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. liepos 5 d. skundą Nr. 1GS-1663 ir priimti atitinkamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad į pareiškėjo 2012 m. liepos 5 d. skundą atsakovas atsakė 2012 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1768, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš penktojo skundo reikalavimo, todėl jį pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.