Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui UAB „Baltic vero“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui į buveinę, adresu Musninkų g. 22-39, Vilniuje, buvo išsiųstas ieškinys su priedais ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, taip pat 2015-01-06 teismo nutartis su įpareigojimu atsakovui pateikti nutartyje nurodytus dokumentus, taip pat kurioje nurodyta, kada vyks parengiamasis teismo posėdis. Sutinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.49 str. visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta jo buveinės adresu, todėl remiantis šia norma bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 str. 4 d. laikoma, kad visi procesiniai dokumentai, atsakovui 2015-01-06 išsiųsti į buveinę, laikomi įteiktais tinkamai praėjus 10 d. nuo išsiuntimo. Per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį bei reikalaujamų dokumentų nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį atsakovo atstovas be pateisinamos priežasties neatvyko, o ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, todėl teismas sutinkamai su CPK 246 str. 2 d. nusprendžia priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2d.).

Dėl drausminės nuobaudos ir atleidimo iš darbo teisėtumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. B. laikotarpiu nuo 2014-05-20 iki 2014-12-03 pagal sudarytą neterminuotą darbo sutartį dirbo UAB „Baltic vero“ pardavėja (5-8, b.l.). Darbo sutartyje buvo numatytas 1214,29 Lt mėnesinis darbo užmokestis, mokamas du kartus per mėnesį 25 d. (avansas) ir iki sekančio mėn. 15 d., numatyta 5 dienų darbo savaitė, suminė darbo laiko apskaita. Ieškovės teigimu pasibaigus bandomajam laikotarpiui, jos darbo sutartis, tame įtarpe ir darbo užmokesčio dydis nebuvo keičiami.

Ieškinyje nurodyta, kad 2014 metų lapkričio pradžioje, atvėsus orams, iki pat 2014-12-04 dėvėtų drabužių parduotuvė, kurioje ieškovė dirbo (adr. Tilžės g. 134, Šiauliuose), nebuvo šildoma, todėl darbo sąlygos darbuotojams ir pirkėjams žymiai pablogėjo. Dėl šildymo ieškovė kreipėsi į parduotuvės vadovybę, bet šildymas nebuvo įjungtas. Po to, dėl ieškovei nežinomų priežasčių, parduotuvės vedėja R. V. pradėjo prieš ieškovę vykdyti atvirą psichologinį smurtą, žemino, tyčiojosi iš ieškovės fizinių savybių, melagingai skundė ją įmonės direktorei, reikalavo eiti kitas pareigas, nesulygtas darbo sutartimi, dalinai nušalino nuo pardavėjos pareigų (1, 12-13, 20 b.l.). Ieškovė du kartus (2013-11-12 ir 2014-11-17) kreipėsi į darbdavį su siūlymu nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu (DK 125 str.), tačiau į jos prašymus nebuvo reaguojama (2, 12-13, 20 b.l.).

2014-12-03 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pagal kurį darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta be įspėjimo darbuotojui nerūpestingai atliekant darbo pareigas ar kitaip pažeidžiant darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Nei iš ieškovės skundžiamos drausminės nuobaudos - UAB „Baltic vero“ 2014-11-26 įsakymo dėl ieškovės atleidimo iš darbo, nei iš LR Valstybinės darbo inspekcijos pateiktos ir kitos byloje esančios medžiagos nenustatyta, kad ieškovei nuo darbo šioje bendrovėje pradžios būtų prieš tai taikytos nuobaudos, kad jos būtų galiojančios (9, 10, 20 b.l.), todėl nebuvo pagrindo ir būtinų sąlygų ieškovę atleisti iš darbo minėtu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-10/2006). Įsakyme kaip pagrindinė darbuotojos atleidimo priežastis nurodyta ieškovės pasišalinimas iš darbo vietos 2014-11-26, nors ir ieškovė buvo palikus darbdaviui rašytinį prašymą ją išleisti pas odontologą tą dieną po pietų nuo 14.30 val. iki 16.45 val. Tiek susipažinus su minėto įsakymo turiniu, tiek su darbdavio atstovų ir buvusios darbuotojos paaiškinimais, esančiais LR Valstybinės darbo inspekcijos medžiagoje, nagrinėjant A. B. skundą dėl darbdavio veiksmų, kurio nagrinėjimas šios institucijos 2014-12-16 raštu buvo baigtas nepriimant konkretaus sprendimo, teismo vertinimu nėra nustatyta jokių ieškovės šiukščių darbo tvarkos pažeidimų, dėl kurių ieškovę darbdavys galėjo atleisti pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas sprendžia, kad atsakovas neteisėtai taikė atsakovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 da. 1 p., nesant tam jokio pagrindo ir būtinų sąlygų, ir neteisėtai 2014-11-26 priėmė įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo UAB „Baltic vero“, todėl ieškovės atleidimas iš darbo minėtu pagrindu pripažintinas neteisėtu.

Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovės teisės ginamos DK 300 straipsnyje nurodytais būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi patikrinti ir nustatyti, kuris iš DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas, ir siekti, kad priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas. Be to, bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko. Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 300 str. 4 d.). Aplinkybes, reikšmingas DK 300 str. 4 d. taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Teismas neturi duomenų, ar ieškovės darbo vieta yra užimta, tačiau tiek iš bylos medžiagos, tiek iš ieškovės teismo posėdžio metu tikslinant ieškinio reikalavimus nurodytos pozicijos akivaizdu, kad ji nepageidauja būti grąžinta į ankstesnį darbą ir dėl konfliktinės bei įtemptos situacijos su darbdavio atstovais jai galimai nebūtų sudarytos normalios sąlygos produktyviai ir saugiai dirbti. Todėl ieškovės grąžinimas į darbą sukeltų dar didesnį nestabilumą darbdavio santykiuose su ieškove ir kitais darbuotojais. Teismas, atsižvelgęs į tai, nusprendžia taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje numatytą alternatyvų jos teisių gynimo būdą - pripažinus neteisėtu ieškovės darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., laiko, kad ieškovės darbo sutartis su UAB „Baltic vero“ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos DK 300 str. 4 d. pagrindu.

Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju ir VDU už priverstinės pravaikšto laiką priteisimo.

Pripažinus ieškovės darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, nusprendus nutraukti teismo sprendimu ieškovės darbo sutartį nuo jo įsigaliojimo dienos DK 300 str. 4 d. pagrindu, iš atsakovo priteistina darbuotojui (ieškovei) šio DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio (1 mėn.) išeitinė išmoka (351,68 Eur (1214,29 Lt)) ir VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2014-12-03) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-02-04), t.y. už 2 mėn. 703,36 Eur ir po 17,58 Eur vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Dėl neturtinės žalos.

Ieškinyje nurodyta, kad nuo 2014-11-13 iki 2014-11-19 ieškovė turėjo nedarbingumo pažymėjimą, pridėtas atsiskaitymo lapelis, iš kurio matyti, kad ieškovei tuo laikotarpiu mokėta ligos pašalpa (2, 11 b.l.). Ieškovės teigimu dėl administracijos sistemingai daromo jai psichologinio smurto ji susirgo nerimo sutrikimu (diagnozė F41.0, gyd. A. G., Lyros ŠC), todėl dėl neteisėto atleidimo iš darbo prašo iš buvusio darbdavio priteisti jai neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Lt (579,24 Eur).

Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad šiandien asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-10/2006).

Kadangi darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, sukėlė ieškovės nurodytų sveikatos problemų, teismas pripažįsta, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala yra teisinga ir adekvati piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, todėl šį ieškovės prašymą tenkina ir priteisia jos prašomą neturtinę žalą iš atsakovo.

Atsižvelgiant į CPK 96 str. 1 d. nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos yra mažesnės nei rekomenduotina priteisti minimali suma (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad UAB „Baltic vero“ 2014-11-26 įsakymu ieškovei taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nuo 2014-12-03 yra neteisėtas ir ieškovės A. B. bei atsakovo UAB „Baltic vero“ darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Priteisti ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Baltic vero“, į. k. 302687795, 351,68 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 68 centus) išeitinės išmokos, 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 centus) neturtinės žalos, 703,36 Eur (septynis šimtus tris eurus ir 36 centus) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2014-12-03) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-02-04) ir po 17,58 Eur vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Baltic vero“, į. k. 302687795, 59,10 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir 10 centų) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Šiaulių apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.