- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- 1-135-667/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45228-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- T. K.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Bronius Varsackis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2006 m. birželio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį–- 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda;
2) 2011 m. vasario 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;
3) 2014 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 d. – galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirti įpareigojimai;
4) 2015 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskirti įpareigojimai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo, paskirti įpareigojimai ir 4 MGL (150 Eur) dydžio bauda. 2016 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. 2016 m. gruodžio 20 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;
5) 2017 m. rugsėjo 19 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirti įpareigojimai;
6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 38 MGL (1900,00 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. 2019 m. spalio 3 d., tarp 8-9 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, siekdamas sukelti nukentėjusiajam V. G. stresą, nerimą, baimę, grasino susidorojimu, laikydamas rankoje beisbolo lazdą, grasino, kad jį užmuš, mėgino du kartus beisbolo lazda smūgiuoti į V. G. vairuojamą automobilį, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2019 m. spalio 3 d. ryte, grasino susidoroti su V. G. per M. M., rašydamas jai trumpąsias SMS žinutes: „pamatysiu aš tave su juo sušaudysiu gaidį prisiekiu vaiku“, „noriu tą balvoną pakirst“, „jai sulaužysi savo pažadą užmušiu tą asilą“, „elkis tu kaip nori jai sulaužysi pažadu užmušiu aš jį“, „užmušiu, kur tas lavonas“, „kai suluš į penkias dalis bolvonas“, „užmušiu”, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti;
be to, jis 2019 m. spalio 14 d. apie 12.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, laikydamas rankoje beisbolo lazdą, bandė suduoti V. G. į galvos sritį, o nukentėjusiajam pradėjus bėgti, vijosi užsimojęs beisbolo lazda, grasindamas užmušti, nušauti, taip laikydamas jį nuolatinėje baimėje ir netikrumo būsenoje, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad M. M. yra jo sugyventinė, jie pažįstami 5 metus. Buvo taip, kad jie su M. M. susipyko. V. G. yra šeimos draugas, buvęs M. M. simpatija, kuris rašinėja jai ir jam. V. G. su M. M. draugavo prieš 5 metus, po to išsiskyrė. Jis su juo nebendrauja, nešneka. Su M. M. jis turi vaiką, su V. G. M. M. vaikų neturi. 2019 m. spalio 3 d. jis buvo prie namo (duomenys neskelbtini), kur M. M. gyvena pas mamą. Konfliktas kilo, nes 2019 m. spalio 2 d. jis su M. M. susipyko, o V. G. jau jai rašė, ir kitą dieną vežė jų vaiką į darželį. Jis supyko, pavydėjo, todėl atvykęs prie namo (duomenys neskelbtini) V. G. mosikavo beisbolo lazda. Tiesiogiai V. G. jis negrasino, rašė žinutes per M. M.. Visose žinutėse kalbėjo apie V. G.. Rašydamas tokias žinutes neturėjo tikslo jį užmušti. Jis tik pavydėjo ir buvo susinervinęs. Buvo susitaręsu juo, kad nukentėjusysis V. G. su M. M. nebendraus. 2019 m. spalio 14 d. jis automobiliu „Toyota“ nuvyko prie namo (duomenys neskelbtini). Beisbolo lazdos specialiai nepasiėmė, jis ją turi apie 10 metų, nešiojasi, nes žaidžia beisbolą. M. M. su V. G. jau buvo vaiką nuvežę į darželį ir grįžę. Jis mojavo V. G. lazda. Pripažįsta, kad jis pats negerai reaguotų ir jaustųsi, jeigu prieš jį kas nors šitaip lazda mojuotų. Jo manymu, jis gina savo šeimą nuo V. G., nes jis jam gadina gyvenimą. Nieko jam padaryti nenorėjo, tik pamojavo lazda. Tai buvo grasinimas iš nervų. Pripažįsta, kad grasino nukentėjusiajam V. G., tai darė iš pavydo. V. G. juokėsi iš jo, nežino, ką jis galvojo, nežino, ar bijojo. Savo poelgį vertina blogai, pažada, kad daugiau taip nebus, gailisi nusikaltęs. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes jis nieko V. G. nepadarė. Sutinka su byloje apklaustų liudytojų parodymais.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
2019 m. spalio 22 d. protokole - pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką fiksuota, kad V. G. parodė, jog gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Į jo draugės M. M. telefoną (duomenys neskelbtini) taip pat ,,Messenger“ programėlę rašo jos buvęs draugas T. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kad minėtas asmuo jį nušaus, užmuš, sulaužys į penkias dalis. Jam (pareiškėjui) į mobilųjį telefoną ir į įvairius socialinius tinklus minėtas asmuo negali parašyti, nes jis yra jį užblokavęs. Maždaug prieš du mėnesius T. K. jam pradėjo intensyviai grasinti per jo draugę M.. M. parodė ir persiuntė jo žinutes, kuriose T. K. jam grasina suluošinimu, kad tapsiu invalidu, kad jau yra užsakęs žmones, kurie suluošins. 2019 m. spalio 3 d. ryte T. K. kieme Kaune, (duomenys neskelbtini), užstatė jam automobilį savo automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išlipęs iš automobilio, laikydamas rankoje metalinę beisbolo lazdą, mėgino du kartus suduoti į automobilį. Šaukė, kad užmuš ir rėkavo necenzūrinius žodžius. Jam pavyko smūgių išvengti, nes išvažiavo atbulomis iš kiemo. 2019 m. spalio 14 d. apie 12.00 val. T. K. laukė jo prie namų ir su metaline beisbolo lazda vijosi, mėgino suduoti, taip pat šaukė ,,nušausiu tave gaidy, tu duchas nebūsi su ja, nelysk prie mano vaiko“. Tą dieną išsakytus grasinimus galėjo matyti kaimynas, gyvenantis V. G. laiptinėje, antrame aukšte, durys po dešine. Nuolatos per kitus asmenis, t. y. per M. M. sulaukia grasinimų susidorojimu. T. K. kelis kartus vijosi su lazda, kuri panaši į beisbolo lazdą, tuo metu kilo reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. T. K. išsakyti grasinimai yra realūs. Jis jaučiasi nesaugus dėl savo sveikatos ir gyvybės. Pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 16–18).
2019 m. spalio 15 d. pareiškime, kurį pateikė V. G., nurodomos analogiškos aplinkybės bei pateikiamos „Messenger“ programėlėje rašytos T. K. žinutės (1 t., b. l. 22–29).
2020 m. vasario 12 d. apžiūros protokolu apžiūrėti „Messenger“ programėlėje esantys susirašinėjimo tekstai. Apžiūros protokolu fiksuota, kad matomi sekantys tekstai: „Kad man nesamonių nerašinėtum“, „Klausiu koddel pazadėjai ir vėl su manim darai“, „Todėl Viskas atstok, pati nusivesiu nereik man tavo jokios pagalbos“, „Ok“, „Pasiimsi iš darzelkio, poto penktadienį as ji pasiimsiu“, „Jai pamatysiu as tave su juo susaudysiu gaidi prisiekiu vaiku“, „Kaip neatsibosta is kur tokiu urodu ant tos zemes o tu gini ta isigimeli“, „Man jau atsibodo tau aiskinti“, „Supratau nebendrauk su juo o as nuposiu ji kazkur kitur tokio lopo nemates kaip tu ji gynt gali nesuprantu plotnas issigimelis“, „Jei tu prie jo lysi as tada uz ji eiosiu. Ned nenormalus esi jei dar“, „labas iseisi rukyt?“, „Ne. Tik akis pramerkiau ( šypsenėlė) O tu šalia kazkur?“, „tai ka tik į duris sjambinau, mama atidarw sakay muega sako jo“, „ O ko tu cia atvarei?“, „ Nu nekelkit sakau, niriu ta balvona pakirst“, „ Jo tika atsibudau zuuriuu 1 jau“, „Nes jau buvo urodas vel“, „Vistiek nedaeina“, „jai sulauzysi savo pazadu uzmusiu ta asila parasyk ka nx nesamones coa rasai pasakyk kur o nematai nesamones kur klausiu“, „Jei tu dar grasini as ir gi kitaip elgsiuos davaj labanakt neįdomu man jau rimtai“, „Elkis tu kaip nori jai sulauzysi pazadu uzmusiu as ji“, „Ka“, „uzmusiu“ „Ka tu uzmusi, galvok ka sakai“, „Ji“, „Apsiramink ir galėsim pasneket vėliau“, „pxman tas vaflis kur tas lavonas“, „Ko tu nori is jo, ar tu gali atsikabint?“, „kai sulus į penkias dali“, „Pasuk kur esi“, „Tu baik cirkintis“, „Kur tas vaflus“, „Kriminala darai, kad nuveze iki darzelio. Tu rimtai nesveikas esi, su beisbolke pult, ar tu mastai????“, „uzmusiu“ (1 t., b. l. 30–32).
2020 m. vasario 27 d. apžiūros protokolu apžiūrėtos nukentėjusiojo V. G. el. paštu pateiktos žinutės. Fiksuota, kad susirašinėjimų tekstų kopijose matomi tekstai: „Ka“ „ bet jau neilgai tu su juo sveiku bendrausi as jau pasnekejau su kuo reik ( primerkta šypsena) biskį kainuos bet jau jis sveikas nebevaikscios sia žeme (šypsenėlė)“. Tikiuisi bepasakysi nieko ( kreiva šypsenėlė) maziausiai invalidas liks (trys šypsenėlės)“ brangu bet verta atsiims uz visus 4 m. (šypsenėlė) ir pats invalidas liks sakau kad veiksmas turi atoveiksmį (šypsenėlė) lazda turi du galus dar toki zinau (šypsenėlė) palausk ir mano tv. Kaip sakoma o ka daryt (šypsenėlė)“ „tai tu bukagalve neidas ir yra mani seima“. „ Vaikui o ne man“. „tai tu tupagalve vaikui padet ir tau tas pats ir vienas tu negali as pasiruponu ir atvirksciai o tau viskas px svarbu vytukas be akiu ateis kavis jai da eis nu galesit su ratukais atsivezt“ (1 t., b. l. 47–49).
Iš 2020 m. spalio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. G. tyrimui pateikė 5 lapus su susirašinėjimo (žinučių kopijomis) (1 t., b. l. 50–56).
2020 m. vasario 14 d. apžiūros protokolu apžiūrėti 2019 m. spalio 17 d. V. G. pateiktų žinučių teistai, protokolu fiksuota, kad matomi tekstai „Ka“ „nu sake tas narka islups akis ir girneles sulauzis uz 500e“ „duchas nematys kaip ateis bus ramu kuri laika (trys šypsenėlės)“ „ir nedais nes nagales normaliai“ „nu gal prisius dede saibu tu (šypsenėlė)“ „tai liaukis bendravus ir as tau nk nerwguliuoju ir bendrauju graziai“ „sako man px vistiek jau nedaug liko gyvent galiu dar baisiau (šypsenėlė)“ „ir eit as tau db niekur nesiulau bet vistiek bus darzeli kazkas dar kazkur reiks. Bet as neisiu niekur kol tu su tuo gyvenimo nuopisa bendrausi ( atbula šypsenėlė) ir vienas kitam padet reik o ne palei grafika gyvent“ nu bet tavo sprendimas ir seima isardyt buvo ir nebendraut tavo reikalas“ „pasakiau ka norėjau iki. Ruoskis lankymas į klinikas ( trys šypsenėlės)“ gerai kad pazysta kazka gal pusiau invalidas liks(trys šypsenėlės)“ „isius kokia aki dar ka primontuos (šypsenėlės)“ „laukiu tos dienos tip reik pataupyt (tys šypsenėlė)“ „ateee“ „sventes ruoskis sutikt klinikose su savo draugu mielu (šypsenėlė)“ „ir cia negrasinama o busimas faktas tik tiek (šypsenėlė)“ „uzteks grasint nesupranta per bukas baogiu sia tema db laukiam pasekmiu suluosinimo (šypsenėlė) neuzsiminsiu daugiau ne vienu zodziu tik piramas tau pranesiu kai jos bus jau invalidas“ „jai priduosi pasedesiu pora metu bet as taip nepaliksiu ir dar irodyt reikes (šypsenėlė)“ „is taces neebustebciau px tas tevas taigi jos svarbiau (šypsenėlė) bet man giliai px“ „sventes ruoskis sutikt klinikose su savo draugu mielu (šypsenėlė)“ „gaila kad begales kavos kartu atsigert (3 šypsenėlės)“ (1 t., b. l. 57–59).
2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20IS1-1267 nurodyta, kad tirti pateikta beisbolo lazda yra pramoninės gamybos. Tirti pateikta lazda yra sportinis įrankis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriama (1 t., b. l. 66–67).
Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai, kaip ir savo 2019-10-22 protokole- pareiškime dėl T. K. neteisėtų veiksmų jam, grasinant susidorojimu. Jis nori, kad T. K. būtų nubaustas už savo tokį elgesį, nes jis jaučiasi nesaugus ir bijo dėl savo gyvybės. Taip pat nori, kad jis (įtariamasis) jo nepersekiotų ir jam negrasintų (1 t., b. l. 70–74, 78–80).
Iš 2020 m. sausio 9 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad V. G. nustatyta diagnozė F41.8. Kiti specifiniai nerimo sutrikimai (1 t., b. l. 91).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-452/2020 nurodyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę V. G. nėra pagrindo (1 t., b. l. 98).
2020 m. liepos 1 d. akistatos tarp nukentėjusiojo V. G. ir įtariamojo T. K. protokole užfiksuota, kad šalys pasliko prie savo parodymų. Nukentėjusysis V. G., išklausęs įtariamojo parodymus, juos neigė, paaiškindamas, kad abu kartus, tai yra 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. spalio 14 d. jam T. grasino tiesioginiai, buvo sakyta, kad jį užmuš, turėjo beisbolo lazdą, ja buvo užsimojęs. Jo duoti parodymai yra teisingi, pasilieka prie savo duotų parodymų. Vėl per M. į kitus jo grasinimus, kad užmuš, jaučiausi blogai, nes bijojo, kad jo T. neužmuštų (1 t., b. l. 83–86).
Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. G. yra pažįstama apie 9-10 metų, jie buvo pora. Po išsiskyrimo su V. ji pradėjo draugauti su T. K.. Nuo rugsėjo mėnesio su T. išsiskyrė dėl asmeninių priežasčių ir gyvena su jų (jos ir įtariamojo) bendru vaiku pas jos tėvus Kaune, (duomenys neskelbtini). Išsiskyrimo priežastis nėra susijusi su V. ir su juo ji nėra pora. Kai pradėjo gyventi su tėvais, vėl pradėjo bendrauti su V., nes jos šeima su juo visuomet palaikė santykius ir yra kaimynai. Kai ji draugavo su T., su V. santykių nepalaikė ir jie susitikdavo atsitiktinai, pas jos artimuosius. Kadangi V. palaiko glaudžius ryšius su jos šeima ir jie nuolat bendrauja, jį dažnai mato tėvų ir sesės namuose. Draugystės laikotarpiu T. K. jai priekaištaudavo, kad jos tėvai bendrauja su V. ir palaiko glaudžius santykius. Ji mano, kad T. pavydėdavo V. ir jos artimųjų santykių. Nors su T. ji išsiskyrė ir gyvena atskirai, su juo bendrauja ir palaiko santykius, nes turi bendrą vaiką. Šį mėnesį, tikslios dienos nepamena, ją su vaiku V. nuvežė į darželį. Grįžtant namo, jai į mobilųjį telefoną paskambino T. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sužinojęs, kad V. ją nuvežė į darželį, supyko ir pasakė, kad jis lauks kieme. Kai įvažiavo į namo kiemą Kaune, (duomenys neskelbtini), T. užblokavo įvažiavimą su savo automobiliu, pasiėmęs metalinę beisbolo lazdą, pradėjo ja mosikuoti ir bėgti link V. mašinos. V. išvažiavo iš kiemo dar T. nespėjus pasiekti automobilio. Po to įvykio iš T. sulaukia grasinančio pobūdžio žinučių ir skambučių V. atžvilgiu. Mano, kad T. grasina V., nes jam pavydi ir galvoja, kad dėl jo kaltės iširo šeima. Kadangi V. gerai sutaria su jos artimaisiais, su jais bendrauja, todėl iš T. sulaukia spaudimo ir nurodinėjimų, kad su V. nebendrautų, nes kitaip jam pakenks. Jos atžvilgiu grasinimų nebuvo. Žino, kad T. yra anksčiau telefonu grasinęs V.. Jos šeima su T. nebendrauja ir nepalaiko santykių. Ji šiuo metu su T. bendrauja tik klausimais, susijusiais su vaiku Po šio įvykio su V. nebendrauja. Su T. jie susitaikė. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 126–129, 130–133).
Liudytoja V. B. parodė, kad gerai pažįsta V. G., kuris gyvena priešais jų namą. Jis ankščiau, prieš 4 metus laiko gyveno kartu su jos dukra M. M.. Šiuo metu V. G. su ja (liudytoja) bendrauja, kadangi neturi savo tėvų, jie mirę, tai jis yra kaip jų šeimos narys. 2019 m. spalio mėnesį, dienos neprisimena, jos dukra M. su savo mažamečiu sūnumi gyveno pas ją (duomenys neskelbtini), ir V. G. ją nuvežė su vaiku į darželį. Grįžęs V. G. atėjęs pasakė, kad jų namo kieme buvo T. K. ir buvo su beisbolo lazda. Ką apie tai V. G. jai pasakojo, gerai neprisimena, nes neužfiksavo. 2019 m. spalio mėnesį, dienos gerai neprisimena, V. G. atėjo į jų butą visas išbalęs ir pasakė, kad kieme jam su beisbolo lazda grasino T. K., kad jį užmuš, bet V. G. nuo jo spėjo pabėgti, nes jis baigęs kūno kultūrą. Iš dukros M. ji yra girdėjusi, kad tuo metu, kada ji buvo su T. K. susipykusi, t. y. 2019 m. spalio mėnesį, kad T. K. yra sakęs ant V. G., ne vieną ir ne du kartus, kad „aš tą asilą nušluosiu nuo žemės paviršiaus“, „užmušiu“. Prisimena, kad 2019 m. spalio mėnesį, dienos neprisimena, buvo užėjęs pas ją į butą T. K. ir paklausė, kur M., atsakė, kad miega ir jis pasakęs, tegul miega, išėjo. Ką T. norėjo pasakyti M., nežino, gal jis tikrino, ar pas juos nėra V. G.. T. K. jai yra priekaištavęs, kodėl pas juos ateina V. ir ji bendrauja su juo. 2019 m. spalio mėnesį pas juos T. buvo tik tą vieną kartą, ji su juo nebendravo, jis tai žinojo, ir jai jis V. G. atžvilgiu nėra grasinęs. T. K. pasakyta nuo 2019 m. spalio 3 d., kad jis pas juos nesilankytų, tai jis tik vieną kartą tada ir buvo, kaip minėjo, užėjęs. Kiti jų šeimos nariai nieko negalėjo girdėti apie grasinimus, nes T. K. pas juos neateidavo į namus. Jai T. jokių SMS žinučių nerašė, kad jos būtų nukreiptos V. G. atžvilgiu ar panašiai (1 t., b. l. 138–141).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).
Kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino, nurodė, kad pavydėjo, kad jo sugyventinė M. M., su kuria jis buvo susipykęs, bendrauja su buvusiu sugyventiniu V. G., tai yra V. G. jai rašinėja žinutes, atvyksta į svečius, nuveža vaiką į darželį. 2019 m. spalio 3 d. ryte, apie 8-9 val. kieme jis mosikavo beisbolo lazda prieš V. G., o vėliau telefonu žinutėmis per M. M. grasino jį užmušti, sužaloti, sušaudyti. 2019 m. spalio 14 d., apie 12 val. jis (duomenys neskelbtini) namo kieme mojavo su beisbolo lazda prieš V. G., tačiau neketino jo sužaloti. Kaltę pripažįsta, gailisi nusikaltęs.
Kaltinamojo T. K. kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. G. parodymai, kad jis anksčiau draugavo su M. M., o jiems išsiskyrus, su ja ir jos tėvais ir toliau draugiškai bendrauja. Buvęs M. M. per ją grasina jam susidorojimu, sakė, kad užmuš, vartojo necenzūrinius žodžius, o taip pat 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. spalio 14 d. gąsdino jį beisbolo lazda, buvo ja užsimojęs, vijosi jį. Toks agresyvus kaltinamojo elgesys, keiksmai, grasinimai užmušti sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumą pagrindžia tai, kad jis buvo išreikštas ne tik žodžiu ir žinutėmis telefonu, bet ir grasinant beisbolo lazda, ja mojuojant ir gąsdinant nukentėjusįjį bei vejantis jį. Esant nurodytoms aplinkybėms, abi T. K. veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis T. K. padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra anksčiau 6 kartus teistas, bausmės neatlikęs (2 t., b. l. 4–29), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 30–32), VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (2 t., b. l. 34), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 38), dirbantis pavėžėju (2 t., b. l. 39, 40).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei atsižvelgiant į tai, kad jis gailisi nusikaltęs, pasižada ateity elgtis tinkamai, dirba, ruošiasi sudaryti santuoką, turi vaiką, kaltinamajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas. Nustatytina mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį bausmės trukmė. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą kartu su bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai: visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su V. G. ir įpareigoti neieškoti su juo ryšių; dalyvauti elgesio pataiso programoje; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 2 punktas).
Kaltinamajam T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Nukentėjusysis V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 eurų turtinės žalos ir 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepateikė jokių turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų (1 t., b. l. 89–90).
Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam V. G. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad T. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.
Nukentėjusysis konkrečiai nenurodė, kas sudaro turtinę žalą, tačiau iš pateikto medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad jis lankėsi pas medikus, jam buvo psichiatro išrašyti vaistai. Nors nukentėjusiojo vaistų pirkimą patvirtinantys kvitai į bylą nėra pateikti, tačiau akivaizdu, kad dėl gydymosi jis turėjo išlaidų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, jam iš kaltinamojo priteistina 50 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis V. G. nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2500 eurų. Nurodė, kad dėl T. K. veiksmų jis turėjo didelių psichologinių, moralinio pobūdžio išgyvenimų. Sumažėjo jo pasitikėjimas ne tik visuomene, bet ir pačiu savimi. Sumenkintos jo moralinės nuostatos dėl žmogaus, visuomenės, teisingumo. Jam pablogėjo sveikata, savijauta. Po įvykio tapo jautrus, dirglus, vargina košmariški sapnai, sunku užmigti, negali susikaupti, jaučia stresą.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes. Akivaizdu, kad jis jautė stresą, jaudulį, nepatogumus, patyrė dvasines kančias. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir duomenų, susijusių su nukentėjusiojo patirtais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo V. G., kuris yra sportuojantis žmogus, dirba buriavimo treneriu, todėl žino ir turi mokėti kaip reikia elgtis ekstremaliose situacijose, patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 150 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – beisbolo lazda (1 t., b. l. 154), sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir skirti:
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2019 m. spalio 3 d. veika), skirti 8 (aštuonių) laisvės apribojimo bausmę;
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2019 m. spalio 14 d. veika), skirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirti galutinę 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant T. K.: dalyvauti elgesio pataiso programoje; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su V. G. ir įpareigoti neieškoti su juo ryšių (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 2 punktas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti V. G. iš kaltinamojo T. K. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- beisbolo lazdą, sunaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.