Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 95 straipsnio 1 dalį - 500 Eur dydžio bauda, pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį - 105 dydžio bauda, pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda. A. G. nubaustas už tai, 2017 m. vasario 15 d. 10 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vykdant Kauno AVMI pavedimą Nr. FR1043-991 atliktas operatyvus patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, lentpjūvėje. Tikrinimo metu patikrinus Bendrovės kasą nustatyta, kad Bendrovės kasoje, kasininko pareigas atlieka vadovas A. G., rasta 900,00 Eur Bendrovei nepriklausančių grynųjų pinigų. Bendrovės vadovas-kasininkas A. G., laikydamas kasoje Bendrovei nepriklausančius pinigus, pažeidė „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 20 punkto nuostatas, jog draudžiama laikyti kasoje tam ūkio subjektui nepriklausančius pinigus. Taip pat patikrinimo dieną, t. y. 2017 metų vasario 15 d. 10.10 val. minėtoje lentpjūvėje pagalbiniu darbininku nuo 7.00 valandos dirbo R. A.. Tikrinimo metu nustatyta, kad Darbo sutartis patikrinimo dieną tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. A. nebuvo sudaryta jam pradėjus dirbti 2017 m. vasario 15 d., prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Bendrovė pranešimą apie R. A. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 2017 m. vasario 15 d., Valstybinio socialinio draudimo pradžios data 2017 m. vasario 17 d.. Bendrovės vadovas A. G., nesudaręs ir neužtikrinęs, kad darbo sutartis su R. A. būtų sudaryta prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo 2002-06-04 Nr. IX-926 98 str. 1 d. ir 99 str. reikalavimus, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 162 straipsnio 1 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje.Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 162 straipsnio 1 dalyje ir 95 straipsnio 1 dalyje.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. skundžia šį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą veiką iš ANK 95 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 96 straipsnio 3 dalį ir skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą dėl nelegalaus darbo neatsižvelgė į teismų praktiką. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime aprobuotose Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose nurodyta, kad kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes svarstytina, ar konkretaus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos ATPK 41³ straipsnio (šiuo metu atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalį) sudėties objektui. Apelianto teigimu, šiuo atveju nei vienas iš teisinio santykio dalyvių, t .y. nei darbuotojas nei darbdavys neturėjo tikslo santykių neteisėtumui. Kadangi buvo aptartos darbo sąlygos ir tvarka, asmuo atvyko į darbą ir pradėjo dirbti ir tik dėl formalių procedūrų, darbo įstatymų pažeidimų, nebuvo pasirašyta (dirbta nepasirašius apie 3 val. iki vadovo atvykimo) darbo sutartis ir nesavalaikiai pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Skundo autoriaus nuomone, teismas jo veiksmus turėjo kvalifikuoti ne pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį.Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) viršininkas atsiliepimuose nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. G. apeliacinis skundas tenkinamas. Ginčo dėl pažeidimo, numatyto ANK 162 straipsnio 1 dalyje padarymo nekyla. Apeliantas ginčija ir nesutinka dėl kaltės padarius pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, tvirtina, kad jo veika atitinka ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017 metų vasario 15 d. 10.10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvėje pagalbiniu darbininku nuo 7.00 val. pradėjo dirbti R. A. su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis. sutartis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išriti įrodymai neabejotinai aptvirtina nelegalaus darbo faktą, o kitų įmonės darbuotojų netinkamais atliktos pareigos nešalimo A. G. atsakomybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrįstai apeliantas atkreipia dėmesį į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime aprobuotose Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (Administracinių teismų praktika, Nr. 7, psl. 235) nurodyta, kad kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos ATPK 41³ straipsnio, šiuo metu atitinka ANK 95 straipsnį, sudėties objektui, t. y. ar konkretaus asmens veikoje yra ATPK 41³ numatyto pažeidimo sudėtis. Taip pat buvo pažymėta, kad nelegalaus darbo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-261-408/2008, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-21-508/2012).Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G., tiek ir R. A. davė nuoseklius paaiškinimus. R. A. parodymais nustatyta, kad jis dirbti lentpjūvėje pradėjo 2017 m. vasario 15 d. 7 val. Dėl darbo tarėsi 2017 m. vasario 14 d. Buvo su direktoriumi susitarę ir dėl darbo laiko ir dėl darbo užmokesčio. Kai pradėjo dirbti darbo sutarties nebuvo pasirašęs. Darbo sutartį pasirašė 2017 m. vasario 15 d. apie 10 val. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. parodė, kad 2017 m. vasario 14 4 žodžiu sutarė su R. A. dėl darbo tvarkos, laiko, atlygio. Komercijos direktorei buvo pavesta sudaryti darbo sutartį, o buhalterei pranešti apie numatomą įdarbinimą Sodrai. R. A. pradėjus dirbti 2015 m. vasario 15 d. 07.00 val. darbo sutartis nebuvo pasirašyta, t. y. nebuvo sudėti parašai, nes buvo nuspręsta tai padaryti per pietų pertrauką. Šiuos A. G. parodymus patvirtina ir D. S., ir G. K. parodymai. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja D. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. vasario 14 d. į darbo pabaigą paskambino komercijos direktorė G. K. ir pasakė, kad reikia įdarbinti R. A.. Ji vakare bandė prisijungti prie SODROS sistemos, tačiau to padaryti jai nepavyko ir pranešimą SODRAI perdavė tik 2017-02-15 ryte. Kad 2017-02-14 nepranešė SODRAI apie įdarbinamą asmenį, direktoriaus A. G. neinformavo. Be to, ji neapsižiūrėjo, kad sistema automatiškai nurodė, kad R. A. darbo pradžia yra 2017-02-17 ir nepataisė į 15 d. Klaida įvyko visų dėl SODROS sistemos neveikimo ir po to dėl jos neapsižiūrėjimo. Taip pat pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. K. parodė, kad parodė, jog ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktore. 2017-02-14 pas direktorių atėjo vyriškis, kuris tarėsi dėl darbo. Sutaręs dėl darbo su vadovu, atėjo pas ją ir parašė prašymą priimti į darbą. Ji aprodė darbo sąlygas, pasakė kada prasideda darbas. R. A. kažkur skubėjo tą dieną, tai ji paėmė iš jo reikiamus dokumentus ir pasakė, kad darbo sutartį galės pasirašyti rytoj. Sutartį parengė ir laikė pas save ant darbo stalo. R. A. 2017-02-15, 07.00 val., atėjo į darbą ir pradėjo dirbti. Ji į darbą atvyksta apie 8 val. Galvojo, kad sutartį pasirašys per pietų pertrauką. Darbo sutartį ji tik parengia, pasirašo direktorius ir asmuo, kuris priimamas į darbą. Ji buhalterę apie R. A. informavo 2017-02-14 ir nežinojo, kad buhalterė neperdavė tą dieną duomenų SODRAI. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2007 m. vasario 15 d., t. y. tą pačią dieną, kai R. A. pradėjo dirbti, su juo sudaryta darbo sutartis (b. l. 18-20), R. A. darbas fiksuotas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b. l. 30), taip pat 2017 m. vasario 15 d. instruktuotas dėl darbo saugos (b. l. 29). Remiantis šiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas dar išvadą, kad A. G. veikoje nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nes rašytinės sutarties su R. A. nesudarymas neturėjo įtakos ANK 95 straipsnio sudėties objektui.Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimas apie apraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžia pateiktas pažeidžiant teisės aktus, tačiau tai nesudaro pagrindo pažeidimą kvalifikuoti kaip nelegalų darbą, kadangi pranešimas SODRAI apie įdarbinimą buvo išsiųstas iki įmonės patikrinimo pradžios (pažymima, kad 2017 m. vasario 16 d. yra šventinė ir nedarbo diena), byloje nėra duomenų, kad tuo buvo siekiama nuslėpti darbo santykių faktą ir nemokėti mokesčių mokėtinų į socialinio draudimo fondą. Pažymima, kad paprastai, kada darbuotojas įdarbinamas nelegaliai, apie tai nepranešama VSDFV skyriui, tai nefiksuojama įmonės dokumentuose. Byloje nėra įrodymų, kad protokole nurodyta T. N. teisė pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims būtų buvusi kaip nors apribota. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. G. veika atitinka ANK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas.Skiriant A. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad duomenų apie anksčiau jo padarytus pažeidimus byloje nėra, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino savo nusižengimą ir gailėjosi dėl jo padarymo. Įvertinus šias aplinkybes, A. G. skirtina minimali ANK 96 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarimo dalį, kuriuo A. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 d. bei nutarimo dalį dėl nuobaudų subendrinimo ir priimti naują nutarimą:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalį ir paskirti 80 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi šią baudą subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu paskirta nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 162 straipsnio 1 dalyje ir galutinę nuobaudą paskirti 105 Eur dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.