Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, I. L., A. U., A. U., S. U., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad A. U. mirė (duomenys neskelbtini) , mirties liudijimas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp S. U. ir A. U(duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41,46 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini) pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) 1/10 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) buvo įgyti santuokos metu – (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1241. 2021 m. gegužės 5 d. Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po A. U. mirties, laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra registruotų testamentų A. U. vardu, taip pat nėra registruotų palikimo priėmimo faktų po A. U. mirties. Pareiškėja po savo sutuoktinio A. U., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau kartu liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tai patvirtina pažymą iš Gyventojų registro, kurioje nurodyta, kad savo gyvenamąją vietą ji yra deklaravusi adresu esančiame (duomenys neskelbtini).

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis A. U. mirė (duomenys neskelbtini) todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė jo turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir tvarkyti nagrinėtinas, remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, o 2 straipsnyje nustatyta, jog civilinio kodekso įsigaliojimas nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus.

7. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas po A. U. mirties dėl palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad ji po savo sutuoktinio A. U. (duomenys neskelbtini) mirties iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. liko gyventi bendrai priklausančiame bute, prižiūrėjo ir išlaikė jį.

9. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po A. U. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėja po savo sutuoktinio mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau rūpinosi savo turimu turtu, taip iš karto priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes perėmė visą palikėjo turėtą turtą, pasilikdama gyventi minėtame bute, rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, todėl nagrinėtinu atveju darytina išvada, jog palikimą S. U. priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.

10. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po savo sutuoktinio A. U. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog S. U. po savo sutuoktinio mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (1964 m. CK 587 straipsnis), pradėjusi faktiškai visą paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos S. U. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. U., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.