- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-429-361-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00091-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- E. E., M. J.
- Advokatai
- Tatjana Borikir Jovita
- Kategorijos
Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00091-2011-9
2012 m. gegužės 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. E. ir M. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-22 nuosprendžio, kuriuo:
M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už neteisėtą 0,03 g narkotinės medžiagos – heroino, įgijimą, laikymą ir gabenimą turint tikslą jas parduoti ir jų pardavimą laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal 260 str. 1 d. už neteisėtą 0,629 g narkotinės medžiagos – heroino – įgijimą, laikymą ir gabenimą turint tikslą jas parduoti ir pasikėsinimą 0,406 g heroino parduoti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės, paskirtos pagal BK 260 str. 1 d. už neteisėtą 0,03 g narkotinės medžiagos – heroino – įgijimą, laikymą ir gabenimą turint tikslą jas parduoti ir jų pardavimą ir pagal BK 260 str. 1 d. už neteisėtą 0,629 g narkotinės medžiagos – heroino – įgijimą, laikymą ir gabenimą turint tikslą jas parduoti ir pasikėsinimą 0,406 g heroino parduoti, subendrintos iš dalies jas sudedant – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-04-11 iki 2011-04-28.
E. E. (E. E.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-04-11 iki 2011-04-12 (2 dienos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. nuteistas už tai, kad iki 2011 m. balandžio 10 d., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai, iš nenustatyto asmens, įgijo ne mažiau kaip 0,348 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,03 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos laikė su savimi ir 2011 m. balandžio 10 d. atgabeno į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur apie 11 val. miltelius pardavė asmeniui, kuriam byla išskirta į atskirą bylą.
Be to, M. J. nuteistas ir už tai, kad iki 2011 m. balandžio 11 d., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 7,379 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,629 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2011 m. balandžio 11 d., apie 21.45 val., 4,644 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,406 g narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą jas parduoti asmeniui, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, atgabeno į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur pasikėsino jas jam parduoti, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl narkotinių medžiagų nepardavė.
E. E. nuteistas už tai, kad iš asmens, kuriam byla atskirta į atskirą bylą, 2011 m. balandžio 11d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, apie 17.10 val., neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,348 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,03 g narkotinės medžiagos – heroino – už 100 Lt, laikė su savimi, kol apie 17.15 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad nusikalto pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažino ir taip padėjo teisėsaugos pareigūnams šį išaiškinti, yra jauno amžiaus, anksčiau teisėtvarkos pažeidimų nepadaręs, registruotas darbo biržoje. Visas šias aplinkybes teismas turėjo įvertinti, laikyti jas atsakomybę lengvinančiomis, tačiau teismas apsiribojo tik vienos iš jų konstatavimu. Mano, jog buvo pagrindas bausmės vykdymą atidėti, mini BK 59 str. 1 d. 2 p., 61 str. 1 d., 62 str. 1 d., 75 str.
Nuteistasis E. E. apeliaciniu skundu prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, taikyti BK 64 str. 3 d., 75 str. 2 d. 4, 7 p. ir bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad nuo sulaikymo dienos nevartoja narkotikų, tai įrodo pristatytos pažymos, yra registruotas darbo biržoje ir intensyviai ieško darbo, pateikė išsilavinimą patvirtinančius diplomus. Prašo atsižvelgti į tai, kad visiškai prisipažino nusikaltęs, turi priklausomybę ir nusikalto dėl to, nuoširdžiai gailisi, po paskutinio teistumo praėjo 4 metai, per kuriuos bando keisti savo gyvenimą, gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, turi 9 metų dukrą, kurią prižiūri, nes jos mama dirba užsienyje.
Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliaciniuose skunduose neginčijama nuteistųjų kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tik nesutinkama su paskirtomis bausmėmis. Kolegija nemano, jog apeliantams skirtos bausmės būtų aiškiai per griežtos.
M. J. nors ir neteistas, tačiau padarė du sunkius, tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde mini, kad nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažino ir taip padėjo teisėsaugos pareigūnams, anksčiau teisėtvarkos pažeidimų nepadaręs, registruotas darbo biržoje, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę, neperžengiant straipsnio sankcijos ribų. Už atskiras nusikalstamas veikas skirdamas M. J. bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, kurios yra artimos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimaliai ribai, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties švelninimui bylos aplinkybes, todėl laikyti skirtą bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau taikyti BK 75 str. nuostatas M. J. taip nėra pagrindo, kadangi pagal BK 75 str. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. M. J. yra nuteistas už du BK 260 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, kurie laikomi sunkiais (BK 11 str.), taigi jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.
M. J. apeliaciniame skunde taip pat mini BK 62 str. 1 d. Ši teisės norma numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nors M. J. ir pripažino savo kaltę, tačiau pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą, o byloje nėra duomenų, kad M. J. būtų ketinęs kada nors atvykti ir pranešti apie padarytą ar daromą veiką. Nuteistasis prisipažino iš esmės verčiamas objektyvių bylos aplinkybių, t. y. po to, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir netgi ne iškart, pirmosiose apklausose duoti parodymus atsisakė, taigi nėra visų būtinų sąlygų taikyti BK 62 str. 1 d.
E. E. apeliaciniame skunde taip pat prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės ir jos vykdymą atidėti. Teismas atideda bausmės vykdymą, jeigu turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, be to, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. realia 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. E. E. praeityje ne kartą teistas, neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką, vėl padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip parodydamas, jog išvadų iš savo elgesio nedaro, todėl visiškai pagrįstai pagal BK 27 str. buvo pripažintas recidyvistu. BK 56 str. 1 d. numato, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl visiškai pagrįstai E. E. buvo skirta būtent ši bausmės rūšis. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, kolegija neturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai E. E. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Skirdamas E. E. bausmę, kuri yra artima minimaliai šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ribai, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Nors nuteistasis teigia, jog prisipažino ir gailisi, tačiau tai skundžiamame nuosprendyje jau yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai pakankamai atsižvelgta skiriant bausmę. Apeliantas taip pat nurodo, jog turi specialybę, prižiūri dukrą, tačiau šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos skundžiamame nuosprendyje. Jų nepakanka bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, be kita ko, akivaizdu, jog aplinkybė, kad reikia auginti ir prižiūrėti dukrą, nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nusikalto dėl to, kad turi priklausomybę, tačiau priklausomybė nuo narkotinių medžiagų nepateisina padaryto nusikaltimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų M. J. ir E. E. apeliacinius skundus atmesti.