- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- I-3213-580/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01323-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Rūta Miliuvienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Petronis
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. (M. T.) skundą atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. T. prašo panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir TINP direkcija) 2012-02-06 sprendimą Nr. S-(3.6)-79 ir įpareigoti TINP direkciją pritarti M. T. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Gyvenamasis namas) ir statinio – pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Pagalbinis ūkio pastatas) paprastojo remonto projektui.
Paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso Gyvenamasis namas, Pagalbinis ūkio pastatas bei kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. Pastatai yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. 2012-01-06 Trakų rajono savivaldybės administracijai ir TINP direkcijai paštu išsiuntė 2012-01-03 prašymą pritarti Gyvenamojo namo ir Pagalbinio ūkio pastato paprastojo remono projektui. Prie prašymo pridėjo statinių paprastojo remonto projektą ir aprašą (aiškinamąjį raštą). Iki 2012-04-13 nė viena iš institucijų nei pareiškėjui, nei jo atstovui raštiško atsakymo nepateikė. 2012-04-13 TINP direkcija M. T. įteikė 2012-02-06 sprendimo Nr. S-(3.6)-79 kopiją. Šiame sprendime nurodyta, kad TINP direkcija nederina paprastojo remonto aprašo, kadangi anksčiau pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai nebuvo pakoreguoti. Pažymėjo, jog saugomoje TINP teritorijoje statybos darbai, pastatų ir statinių architektūros sprendiniai negali prieštarauti reikalavimams, kurie nustatyti šios teritorijos tvarkymą reglamentuojančiuose dokumentuose. Sprendime minimas 2012-01-13 sprendimas Nr. S-(3.6)-30 pareiškėjui taip pat įteiktas tik 2012-04-13. Nei 2012-02-06, nei 2012-01-13 sprendimuose nenurodyti jų apskundimo terminai.
Pažymi, kad jo atveju taikytinos Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktų bei 23 straipsnio 17 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos. Nors jo 2012-01-03 prašymas buvo adresuotas ir Trakų rajono savivaldybės administracijai, bet, atsižvelgdamas į statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 29 punktą Trakų rajono savivaldybės administracijos veiksmų neskundžia ir šiai institucijai reikalavimų nekelia.
Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus statybos 2005-09-07 leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui leista atlikti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato griovimo bei naujos statybos darbus. Šie darbai buvo atlikti 2005–2008 m. 2008-09-03 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (100)-11.73-193 Gyvenamasis namas (14A1b) ir Pagalbinis ūkio pastatas (15I1b) buvo pripažinti tinkamais naudoti. M. T. nuosavybės teise priklausančios žemės ir statinių kadastro duomenys yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, taip pat ir Gyvenamasis namas, pažymėtas plane 14A1b, baigtumas 100 proc., sienos – blokeliai, aukštų skaičius – 1, bendras plotas – 291,33 kv. m, bei Pagalbinio ūkio pastatas, pažymėtas plane 1511b, baigtumas 100 proc., sienos – blokeliai, aukštų skaičius – 1, bendras plotas 133,38 kv. m. Minėti kadastro duomenys yra teisingi, statiniai nebuvo ir nėra perstatomi ar rekonstruojami, todėl duomenys nebuvo keisti. 2008 m. rugpjūčio mėnesį sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurios 1A formoje įrašyta, jog Gyvenamojo namo stogo danga – bitumas, išorės apdaila – medinės dailylentės, Pagalbinio ūkio pastato stogo danga – bitumas. 2008 m. atliekant Gyvenamojo namo ir Pagalbinio ūkio pastato stogo bei sienų apdailos darbus, pareiškėjo finansinės galimybės buvo labai ribotos, kadangi nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, turėjusių didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui. Dėl to tiek stogų, tiek sienų apdailos darbai buvo atlikti naudojant pigiausias statybines medžiagas (bituminę stogo dangą ir medines dailylentes).
Bituminė stogo danga neatrodo estetiškai, ji tinkamesnė trumpalaikio naudojimo pastatams, nes po 5–8 metų reikia keisti. Pasaulyje bituminiai lakštai skirti laikiniems pastatams, o Lietuvoje ši danga vis dar perkama ir ja dengiami gyvenamųjų namų stogai. Tokios dangos yra rekomenduojamos negyvenamosios paskirties statiniams. Bituminiai lakštai gana degūs, nes pagaminti iš dervuoto kartono. Medinės dailylentės taip pat turi trūkumų: gaisro pavojus, namą reikia apsaugoti nuo pelėsių grybelių, kenkėjų poveikio, greitai patamsėja, trūkinėja ir po 5–7 metų reikia remonto, jos yra pralaidžios vėjui, drėgmei, šalčiui ir pan.
2009 m. pavasarį Trakų miesto apylinkėse vyravo labai stiprūs vėjai ir dėl prastai atliktų darbų bei pigių ir nekokybiškų statybinių apdailos medžiagų didžioji dalis Gyvenamojo namo fasado medinės apdailos buvo vėjo nuplėšta ir suniokota, todėl likusią dalį teko nuardyti. Buvo apgadinti Gyvenamojo namo ir Pagalbinio ūkio pastato stogai – nuplėšta dalis bituminių lakštų. Siekdamas išvengti vizualios (regimosios) taršos – kraštovaizdžio estetinę vertę mažinančių statinių – privalėjo investuoti lėšas į brangesnes statybines medžiagas. Gyvenamojo namo ir Pagalbinio ūkio pastato išorinei stogų apdailai panaudojo molines čerpes, o Gyvenamojo namo sienų apdailai – klinkerines plytas.
Molinių čerpių danga yra ilgaamžė (gamintojai suteikia 50 metų garantiją) ir ekologiška, stogai atrodo estetiškai ir solidžiai. Čerpės Lietuvoje jos turi gilias tradicijas. Jos atsparios nepalankioms oro sąlygoms, t. y. tiek karščiui, tiek šalčiui. Dėl kapiliarinių keramikos savybių drėgmė natūraliai įsigeria į čerpę ir išgaruoja. Tai sumažina drėgmės ir grybelio keliamą pavojų stogo medinėms konstrukcijoms. Čerpėmis dengtas stogas laikui bėgant tik gražėja ir suteikia namo išvaizdai jaukios šilumos ir natūralumo. Čerpės nebarška pučiant stipriam vėjui, lyjant lietui ar krintant krušai. Jų masė didina dangos šilumos inerciją. Molinės čerpės yra natūralus, mineralinis, ekologiškai švarus gaminys. Tai viena populiariausių statybinių medžiagų pasaulyje. Jos visiškai atitinka šiuolaikinius techninius, estetinius, ekologinius reikalavimus – atrodo gražiai ir nekenkia nei žmogui, nei aplinkai. Klinkerio plytos – natūrali, tvirta, ilgaamžė ir ekologiška statybinė medžiaga, gaminama iš molio. Klinkeris – nepaprastai atspari statybinė medžiaga, ji išsaugo savo tvirtumą ir spalvą per šimtmečius. Klinkeris itin atsparus apkrovoms, šalčiui ir beveik neabsorbuoja drėgmės. Svarbiausios klinkerio savybės – atsparumas cheminiam ir atmosferos poveikiui, mechaninei trinčiai, slėgiui. Gaminant klinkerį nenaudojami jokie cheminiai priedai.
Paprastojo einamojo remonto statybos darbai yra atlikti, o ne planuojami atlikti ateityje, todėl TINP direkcijos nepritarimo projektiniams pasiūlymams dėl pastato fasado apdailos bei stogų dangos pakeitimo neskundžia. Pažymi, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2012-05-02 civilinėje byloje Nr. 2-159-272/2012 sprendimu patenkino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo pareiškėją per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. Gyvenamojo namo klinkerio plytų išorės apdailą pakeisti į medines dailylentes, stogo dangą iš molio čerpių pakeisti į bitumą, o Pagalbinio ūkio pastato stogo dangą – iš molio čerpių į bituminę dangą, bei sutvarkyti statybvietę. Sprendimas nėra įsiteisėjęs.
TINP direkcija nederino M. T. nuosavybės teise priklausančio Gyvenamojo namo ir Pagalbinio ūkio pastato paprastojo remonto projekto motyvuodama tuo, kad pastatų apdailai naudojamos klinkerio plytos, o stogo dangai molinės čerpės, prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento, patvirtinto kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. IV-436 (toliau – TINP individualus apsaugos reglamentas), 4 skyriaus 18.7, 18.8 punktuose nustatytiems reikalavimams. Mano, kad šio reglamento nuostatos nėra imperatyvios, konkrečios ir aiškios, o nurodytų statybinių medžiagų sąrašas nėra baigtinis. Nėra nurodymo, kad stogo danga būtinai turi būti bituminė ir negali būti iš molinių čerpių. TINP individualiame apsaugos reglamente nėra imperatyviai nurodyta, jog sienos turi būti iš medinių dailylenčių, bei nėra uždraustos klinkerio apdailos plytos. Prašo teismo įvertinti tai, kad, atlikus paprastąjį remontą aukštesnės kokybės medžiagomis, pasiektas gražesnis, estetiškesnis, ekologiškesnis rezultatas, pagerinta kraštovaizdžio estetinė vertė ir nepadaryta vizuali (regimoji) tarša.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija prašė M. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno teisės akto, kuriam prieštarauja TINP direkcijos sprendimas, ar kokias procedūras ir taisykles pažeidė TINP direkcija. Priimdama skundžiamą sprendimą, TINP direkcija neviršijo savo kompetencijos. Pareiškėjas taip pat neginčija nė vienos TINP direkcijos 2012-02-06 rašte Nr. S-(3.6)-79 nurodytos nuostatos ar jų viseto pagrįstumo bei teisėtumo, o tik apsiriboja faktinių aplinkybių išdėstymu, teisės aktų citavimu ir jų interpretavimu.
Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.) ir jame esantys statiniai yra Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kaime, kuris patenka į TINP teritoriją, todėl veikla čia reglamentuojama ir specialiaisiais teisės aktais, nustatančiais apribojimus, draudimus ir reikalavimus. Veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai nurodyti Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Svarbios ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343. Veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra privalomi reikalavimai vykdant statybas Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose.
Žemesnės instancijos teismas
TINP individualaus apsaugos reglamento 18.7 bei 18.8 punktuose įtvirtinti reikalavimai vykdant statinio statybą TINP teritorijoje esančiose namų valdose pagal Statybos įstatymą ir jį įgyvendinanuosius teisės aktus laikytini privalomais. Dėl ginčo statinių išorinės apdailos TINP direkcija yra išreiškusi savo poziciją 2005–2008 m. Nepasikeitus teisiniam reglamentavimui, TINP direkcija neturi pagrindo jos keisti. Trakų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-159-272/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. T., trečiajam asmeniui TINP direkcijai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Trakų rajono apylinkės teismas įpareigojo M. T. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. Gyvenamojo namo, klinkerio plytų išorės apdailą pakeisti į medines dailylentes, stogo dangą iš molio čerpių pakeisti į bitumą, o Pagalbinio ūkio pastato stogo dangą pakeisti iš molio čerpių į bituminę dangą bei sutvarkyti statybvietę.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė posėdyje išdėstytą poziciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Pagalbinis ūkio pastatas ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) g. 6, (duomenys neskelbtini) k., Trakų r., nepatenka į nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos zonas, todėl teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje šios istitucijos teisėms ar pareigoms neturės įtakos.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos buvo pranešta tinkamai (b. l. 65). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2012-02-06 sprendimo Nr. S-(3.6)-79 atsisakyti derinti Gyvenamojo namo ir Pagalbinio ūkio pastato paprastojo remonto aprašą teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. T. nuosavybės teise priklauso Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 proc.), Pagalbinis ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 proc.) ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone (b. l. 11–16).
Iš byloje esančio TINP direkcijos 2012-01-13 sprendimo Nr. S-(3.6)-30 matyti, kad juo buvo atsakyta į pareiškėjo 2011-12-13 prašymą peržiūrėti Gyvenamojo namo ir Pagalbinio ūkio pastato fasadų apdailos bei stogo dangos pakeitimo projektinius pasiūlymus. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, atsakovas pakeitimams nepritarė, kadangi pastatų apdailai planuojama naudoti klinkerinių plytų mūrą, o stogo dangai – molines čerpes. Sprendime nurodyta, kad minėtos apdailos medžiagos prieštarauja TINP individualaus apsaugos reglamento 18.7 bei 18.8 punktuose nustatytiems reikalavimams (b. l. 35).
M. T. su 2012-01-03 prašymu kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją bei TINP direkciją ir prašė pritarti Gyvenamojo namo bei Pagalbinio ūkio pastato paprastojo remono projektui, kadangi statiniai, kuriems bus atliekamas einamasis remontas (pastato fasado ir šlaitinio stogo dangos keitimas) yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo statinių paprastojo remonto projektą ir aprašą (b. l. 10). TINP direkcija 2012-02-06 sprendimu Nr. S-(3.6)-79 nederino paprastojo remonto aprašo. Pažymėjo, kad 2012-01-13 raštu informavo, jog sprendiniams nepritaria, nes jie prieštarauja TINP apsaugos individualaus reglamento 18.7 ir 18.8 punktams, tačiau anksčiau pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai nebuvo koreguoti (b. l. 34).
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2012-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-159-272/2012 patenkino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovą M. T. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. Gyvenamojo namo klinkerio plytų išorės apdailą pakeisti į medines dailylentes, stogo dangą iš molio čerpių pakeisti į bitumą, o Pagalbinio ūkio pastato stogo dangą iš molio čerpių pakeisti į bituminę dangą ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 47–52). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kuriame stovi Gyvenamasis namas ir Pagalbinis ūkio pastatas, patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją. Pareiškėjo pateiktame statybos darbų atlikimo projekte pažymėta, kad projektuojamas neypatingo statinio paprastasis remontas – fasadų apdailos ir stogo dangos pakeitimas. Projekto architektūrinėje planinėje dalyje nurodyta, kad po pastato pripažinimo tinkamu naudotis 2008 m. vasarą vėjai nudraskė didžiąją dalį medinės pastatų fasadų apdailos. Siekiant pagerinti estetinę išvaizdą, likusi medinė dalis buvo išmontuota ir liko klinkerinis pastato fasadas pagal pastato sienų statybos medžiagą. Dėl finansinių galimybių stokos ir savininkui pageidaujant nuspręsta medinių dailylenčių atsisakyti. Pagal 2005 m. suderintą projektą buvo numatyta stogo danga – mediniai gontai, tačiau namas buvo priduotas su bitumine danga. Stogo dangos pakeitimo siekiama, nes čerpės yra patvaresnė ir estetiškesnė danga už bitumą.
Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Statybos įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 21 punktą statinio paprastuoju remontu (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) laikoma statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. To paties straipsnio 18 punktas statinio rekonstravimą apibūdina kaip statybos rūšį, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), o 20 punktas nustato, kad statinio kapitalinis remontas – tai statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Projekte nėra numatoma, kad būtų keičiami statinių išorės matmenys ar laikančiosios konstrukcijos, todėl projekte numatyti darbai vertintini kaip einamasis remontas.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktuose nustatyta, kad paprastojo remonto projektas ir aprašas ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui rengiamas Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.2 punkte nustatyta, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto projektui privalomi atliekant darbus kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, o pagal 6.1.1 punktą rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje atliekant šiuos ypatingo ar neypatingo statinio paprastojo remonto darbus, kai keičiama pastato fasado ar šlaitinio stogo danga. Taigi norėdamas atlikti stogo ir fasado dangos pakeitimo darbus pareiškėjas turi gauti rašytinį pritarimą paprastojo remonto projektui ir aprašui.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnį saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ĮV-260 (toliau – Nuostatai), skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos 7.1 punkte buvo nustatyta, kad TINP direkcija organizuoja ir vykdo TINP, kaip valstybės saugomos teritorijos, stebėsenos, apsaugos, priežiūros, regeneravimo ir pritaikymo lankyti darbus, pagal kompetenciją kontroliuoja fizinių ir juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę) veiklą visoje TINP ir apsaugos (buferinėse) zonų teritorijoje. Nuostatų 7.8 punkte nustatyta, TINP direkcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu, Statybos įstatymu ir kitų įstatymų bei teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų reikalavimais, visoje TINP ir apsaugos (buferinės) zonų teritorijoje pagal kompetenciją nustato specialiąsias sąlygas, kurių būtina laikytis rengiant teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir kitų objektų projektus, juos tikrina ir (ar) derina, statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijose tikrina ir įvertina statinių tinkamumą naudoti.
Saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalį statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalis). Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalį saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.
Specialiuosius Trakų istorinio nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei teritorijų tvarkymo ir naudojimo ypatumus nustato TINP individualus apsaugos reglamentas, patvirtintas 2003-11-21 kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-436. Pagal šio reglamento 9 punktą, bet kokia veikla Trakų istoriniame nacionaliniame parke, susijusi su teritorijų tvarkymu (grunto kasimas, tvenkinių įrengimas, įvairios statybos, tvorų tvėrimas ir pan.), gamtos išteklių naudojimu ar kita veikla, turi būti derinama su TINP direkcija. TINP individualaus apsaugos reglamento 10 punkte įtvirtinta, kad statiniai Trakų istoriniame nacionaliniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinius architektūrinio ir urbanistinio paveldo savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant: išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, kultūrinių ir gamtinių kompleksų bei objektų vertės požymius; išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio, hidrologinio tinklo elementus; išlaikyti tradicinės architektūros pobūdį – formas, medžiagiškumą, spalvas ir dydžius, formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą.
Skundžiamu sprendimu atsakovas nederino paprastojo remonto aprašo iš esmės remdamasis tuo, kad pareiškėjo naudotos statybinės apdailos medžiagos prieštarauja TINP individualaus apsaugos reglamento 18.7 bei 18.8 punktuose nustatytiems reikalavimams. TINP individualaus apsaugos reglamento 18.7 punkte nustatyta, kad stogo dangai naudojamos neryškių spalvų (rudos, juodos, pilkos), tradicinės, regionui būdingos medžiagos – lakštinė skarda, mediniai gontai, malksnos ar skiedros, šiaudai (jei funkcinio prioriteto zonose nenumatyta kitaip), o 18.8. punkte numatyta, kad pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos (medis, akmuo, tinkas ir kt.), laikantis tradicinių medžiagos apdirbimo technologijų (pjauti rąstai, tradicinių formų ir profilių apdailos dailylentės ir kt.).
TINP individualaus apsaugos reglamento 18.7 bei 18.8 punktuose išdėstytos nuostatos dėl fasadų ir stogų dangos nėra imperatyvios. Tiek pasirenkant stogo, tiek fasado medžiagą naudotinų medžiagų sąrašas nėra baigtinis. TINP individualaus apsaugos reglamento 18.7 punkte galimumą rinktis kitokias, nei išvardytos, medžiagas rodo nuoroda į funkcinio prioriteto zonoms keliamus reikalavimus, o 18.8 punkte apskritai nurodyta galimybė rinktis ir kitas medžiagas. Esant tokiam reglamentavimui statybinių medžiagų naudojimas turi būti parenkamas atsižvelgiant į bendrąsias Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies bei TINP individualaus apsaugos reglamento 10 straipsnio nuostatas, t. y. draudimas naudoti tam tikras statybines medžiagas turi būti argumentuotas, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinius architektūrinio ir urbanistinio paveldo savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas nenustatė statinių funkcinio prioriteto zonos ir nepaaiškino, kodėl nusprendė, jog fasado bei stogo apdaila neatitinka tos zonos tvarkymo tikslų. Atsižvelgiant į sklypo buvimo vietą, tai gali būti TINP individualaus apsaugos reglamento 6.1 punkte nustatyta konservacinio prioriteto zona, kuriai priklauso (duomenys neskelbtini) hidrografinis draustinis, arba 6.3 punkte numatyta rekreacinio prioriteto zona, kuriai priklauso rekreacinės (duomenys neskelbtini) ežero akvatorijos, paplūdimiai, rekreacijos įstaigų teritorijos. Toks draudimas gali būti grindžiamas motyvuotu atsižvelgimu į TINP planavimo ir tvarkymo principus bei į atskiroms TINP zonoms keliamus tikslus, naudojimo ir tvarkymo režimus, kurie nustatyti TINP individualiame apsaugos reglamente bei Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 patvirtintoje Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies aktualioje redakcijoje įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: 1) savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; 2) Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje; 3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis nustato savavališkai statinį pastačiusio asmens teisę įteisinti savavališką statybą. Teisės norma nurodo, kad asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai (nugriauti statinį, išardyti jo dalis), turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Įstatymas išskiria, kad draudimas įteisinti statybą turi būti grindžiamas viena iš šių sąlygų:
darbai negalimi pagal detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus arba statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Iš čia pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad priimant sprendimą nederinti pareiškėjo pateikto projekto turi būti nurodomi imperatyvūs reikalavimai, kuriuos tokia statyba pažeistų. Kaip anksčiau išaiškino teismas, TINP individualaus apsaugos reglamento 18.7 ir 18.8 punktuose nustatyti reikalavimai nėra kategoriški draudimai naudoti vienokias ar kitokias statybines medžiagas. Šiuose TINP individualaus apsaugos reglamento punktuose pateiktos naudotinų statybinių medžiagų rekomendacijos. Pagal TINP individualų apsaugos reglamentą galimybė neleisti naudoti tam tikrų statybinių medžiagų gali būti nustatoma pagrindus Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies ir TINP individualaus apsaugos reglamento 10 punkto pažeidimą ir pateikus motyvuotą, kultūrologiniais, istoriniais tyrinėjimais pagrįstą nuomonę, kad statiniai neatitinka vietovės kraštovaizdžio ypatumų bei tradicinių architektūrinio ir urbanistinio paveldo savitumų, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimų. Iš atsakovo 2012-02-06 atsisakymo derinti projektą Nr. S-(3.6)-79 nėra aišku, kodėl TINP direkcija draudžia pareiškėjui naudoti gana tradicines statybines medžiagas, ir dėl to statiniai liktų su bitumine stogo danga, kuri Lietuvoje pradėta naudoti tik prieš keletą metų. Atsakovo pateiktų duomenų ir motyvų nepakanka nei teigiamai, nei neigiamai išvadai dėl statinių pertvarkymo prieštaravimo ar atitikties TINP tikslams ir saugomoms vertybėms. Taigi, skundžiamas sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra naikinamas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o klausimas perduodamas atsakovui nagrinėti iš naujo, įpareigojant jį priimamą sprendimą pagrįsti paveldosaugine medžiaga.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2012-02-06 sprendimą Nr. S-(3.6)-79 ir klausimą dėl pritarimo M. T. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paprastojo remonto projektui ir perduoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.