- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-49-376-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Pavelas Frolovas, Zenonas Birštonas
- Civilinis ieškovas
- O. G.
- Civilinis atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“, UAB DK „PZU“
Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-376/09
Teisejas Ovidijus Ramanauskas. Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1.;
2.4.7.; 2.4.8; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.
2009 m. sausio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
teiseju Pavelo Frolovo ir Zenono Birštono,
dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei,
civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui nedalyvaujant
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal civilinio atsakovo UAB DK „PZU“ apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteista pagal LR BK 281 str. 1 d. 10 MGL, t.y. 1300 Lt dydžio bauda. Nuosprendžiu buvo iš dalies tenkintas nukentejusiosios ir civilines ieškoves O. G. civilinis ieškinys: iš G. M. jos naudai priteista 548 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ O. G. naudai priteista 3452 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 13400,69 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
G. M. nuteista už tai, kad 2007-11-19, apie 22.25 val. A.Goštauto – J.Tumo-Vaižganto g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobili „Subaru Impreza“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „Izobaros autoservisui“, važiuodama antra eismo juosta, A.Goštauto g., nuo Žaliojo tilto link sankryžos su J.Tumo-Vaižganto g., šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje suko i kaire nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžianciai eisma tik rodykles nurodyta kryptimi, ir susidure su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Honda Jazz“, v/n (duomenys neskelbtini). Eismo ivykio metu nukentejo automobili „Honda Jazz“, v/n (duomenys neskelbtini) vairavusi O. G., kuriai del dešinio stipinkaulio distalines dalies lužio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais G. M. pažeide Lietuvos Respublikos keliu eismo taisykliu 53, 117.2 punktu reikalavimus ir ivykde nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d., už ka nubausta 10 MGL, t.y. 1300 Lt bauda. Šiuo nuosprendžiu buvo iš dalies patenkintas nukentejusiosios ir civilines ieškoves O. G. civilinis ieškinys: jai iš nuteistosios G. M. priteista 548 Lt neturtinei, moralinei žalai atlyginti, iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ – 3452 Lt neturtinei žalai ir 13400,69 Lt turtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Civilinis atsakovas UAB DK „PZU“ Lietuva apeliacinius skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nuosprendi dalyje del 13400,69 Lt turtines žalos atlyginimo pakeisti bei O. G. civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo atmesti. Taip pat prašo teismo nuosprendi dalyje del 3452 Lt neturtinei žalai atlyginti pakeisti, sumažinant priteisiama suma iki 980 Lt. Nurodo, kad draudiko atsakomybe yra kildinama Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarties AYAS Nr. 715122 bei 2007 m. gegužes 17 d. LR transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo Nr. X-1137 pagrindu. Draudiko atsakomybe yra sutartine, todel draudimo kompanija atsako tik prisiimtu isipareigojimu ribose, tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktines civilines atsakomybes taisykles, kur taikomas visiškas nuostoliu atlyginimo principas, o pagal teises normas, reglamentuojancias draudimo santykius, bei pagal pacia draudimo sutarti. Butent draudimo sutartinius santykius reglamentuojancios teises normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokia žala ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 str. 1 d., 6.1018 str.). Draudiko pareiga atlyginti tiek turtine, tiek neturtine žala atsiranda tik tada, kai tokia pareiga numatyta istatyme ar draudimo sutartyje. Nesutinka su teismo sprendimu, kad nukentejusiosios civilinis ieškinys del negautu pajamu atlyginimo yra pilnai irodytas. Teismas vadovavosi pateikta autorine sutartimi Nr. As/07/11/05-01, UAB „Tygelis“ pranešimu, jog iš O. G. gavus informacija, kad ji autoavarijoje patyre trauma ir negales laiku atlikti sutartyje nurodytu darbu, abipusiu susitarimu sutartis buvo nutraukta ir UAB „Tygelis“ sudare kita autoriniu darbu sutarti su kitu asmeniu, meninio atviruko eskizo pavyzdžiu, duomenimis, jog meniniai atvirukai bus padaryti iš užsakovo ir O. G. medžiagu. Priimdamas toki sprendima teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos, šie teismo išvardinti duomenys yra nepakankami ir nepagrindžia civilines ieškoves teises i 13400,69 Lt negautu pajamu atlyginima. LAT 2008-06-09 nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-322/2008 nurode požymius, kurie apibudina negautas pajamas kaip nuostolius: 1) pagristas tiketinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebutu; 2) negautos pajamos suprantamos kaip suma, kuria sudarytu lešos, kuriomis asmuo praturtetu iš teisetos veiklos, tai turi buti grynasis pelnas, atskaicius visas sanaudas; 3) turi buti nustatytos realios asmens galimybes gauti konkrecias pajamas, atsižvelgiant i ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošima ir priemones, kuriu jis emesi, siekdamas gauti tokiu pajamu. Taciau O. G. reikalavimas atlyginti negautas pajamas nera pagristas, nes: neturima jokiu realiu duomenu apie tai, kad ieškove iki ivykio užsieme atviruku gamybos veikla – ivykio dienai nukentejusioji dirbo UAB „Apunta“ administratore, byloje nepateikta ankstesniu autoriniu sutarciu kopiju; teismas nevertinio aplinkybes, kad, nors autorine sutartis sudaryta 2007-11-05, jos ivykdymo terminas 2007-12-14, 2007-11-20 keliu eismo ivykio dienai autore nebuvo atlikusi jokiu atviruku gamybos parengiamuju darbu, nebuvo pasiruošusi ir nusipirkusi priemoniu (karpiniu, medžiagos juosteliu). Kadangi O. G. dienos metu dirba ir pagal darbo sutarti, nera pagrista, kad ji per likusias 3 savaites butu suspejusi padaryti bei rankomis apipavidalinti 19200 Lt atsakovo pateiktu meniniu atviruku; byloje nustatyta, kad atviruku pavyzdžiai sudarant sutarti ir netgi 2007-11-20 dienai nebuvo suderinti su užsakovu UAB „Tygelis“, nors autorines sutarties 2.1.1. punktas numato autoriaus pareiga kurinius kurti pagal Bendroves nurodytus parametrus ir reikalavimus, 2.3. punktas nustato Bendroves teise reikšti autoriui pastabas del kuriniu, jei jie neatitiktu sutartu salygu ar netenkina užsakovo reikalavimu. Del šios priežasties byloje esantis atviruko pavyzdys negali buti vertintinas kaip pagristas irodymas; teismas nepagristai nevertino, ar civilines ieškoves nurodyta 45,31 Lt sanaudu suma yra reali ir irodyta. Šia suma O. G. nurode jau po ivykio, nera jokiu duomenu apie tai, kad medžiagu sanaudos tokioje sumoje atitinka užsakovo UAB „Tygelis“ reikalavimus.
Vadovaujantis Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokejimo taisykliu (2008-02-13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 122) 12.1. straipsniu, laikino nedarbingumo atveju apskaiciuodamas atlygintinos neturtines žalos dydi, draudikas yra ipareigotas vadovautis laikinojo nedarbingumo trukme už kiekviena nedarbingumo diena išmokant po 20 Lt. Kadangi O. G. nedarbinga buvo 49 dienas, išmokamos draudimo išmokos dydis neturtinei žalai atlyginti turetu sudaryti 980 Lt. Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokejimo taisykles buvo priimtos 2007-05-17 LR transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 19 str. 16 d. pagrindu, todel draudikas, apskaiciuodamas draudimo išmoka, yra ipareigotas vadovautis šiu Taisykliu nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – Draudimo bendrove) apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nukentejusiajai O. G. priteistos turtines žalos dydžiu ir prašo teismo nuosprendi šioje dalyje pakeisti bei O. G. civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo atmesti.
Teiseju kolegija, išnagrinejusi bylos medžiaga bei Draudimo bendroves apeliaciniame skunde išdestytus argumentus del turtines žalos priteisimo nukentejusiajai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentejusiajai iš Draudimo bendroves 13400,69 Lt turtinei žalai, pasireiškusiai negautomis pajamomis, atlyginti, nepagristai nustate butent tokio dydžio suma, kadangi ji nera pagrista byloje esanciais faktiniais duomenimis. Teiseju kolegija pripažista, kad nukentejusiajai O. G. del autoivykio buvo padaryta turtine žala, todel jai pripažistama teise i turtines žalos atlyginima iš Draudimo bendroves, taciau turtines žalos dydžio klausimas gali buti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, kadangi byloje nera pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad nukentejusioji del negautu pajamu patyre butent tokio dydžio turtine žala.
Teiseju kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, kad negautos pajamos suprantamos kaip suma, kuria sudarytu lešos, kuriomis asmuo praturtetu iš teisetos veiklos. Be to, turi buti nustatytos realios galimybes gauti konkrecias pajamas, atsižvelgiant i ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošima ir priemones, kuriu jis emesi, siekdamas gauti tokiu pajamu. Toks negautu pajamu išaiškinimas yra pagristas Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika. Byloje nera irodymu, patvirtinanciu, jog nukentejusioji O. G. iki ivykio užsiiminejo atviruku gamybos veikla – byloje nepateikta ankstesniu autoriniu sutarciu kopiju. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Autorine sutartis buvo sudaryta 2007-11-05, jos ivykdymo terminas 2007-12-14, byloje nepateikta jokiu irodymu, jog autoavarijos dienai 2007-11-20 O. G. buvo atlikusi kokius nors atviruku gamybos parengiamuosius darbus, nusipirkusi priemoniu. 2007-11-05 Autorines sutarties 2.2.1 p. nustatyta, kad bendrove (UAB „Tygelis“) isipareigoja autoriui (O. G.) pateikti visa reikiama medžiaga Kuriniams sukurti, o 1.1 p. nustatyta, kad autorius pagal bendroves užsakyma ir jos nurodytus parametrus bei reikalavimus isipareigoja iki 2007-12-14 sukurti ir perduoti Bendrovei jos užsakovo prašomus kurinius <...>. Taigi, byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad Bendrove buvo pateikusi autoriui visa reikiama medžiaga atviruku gamybai, o O. G. jau buvo pradejusi atviruku gamyba ir buvo nusipirkusi reikiamu medžiagu atviruku apipavidalinimui. Byloje esantis O. G. 2008-06-19 paaiškinamasis raštas neirodo, kad ji patyre 45,31 Lt nuostoliu pirkdama atviruku apipavidalinimui reikiamu juosteliu, kadangi nera duomenu, jog ji tokias juosteles isigijo ar buvo isipareigojusi isigyti. Vien tik byloje pateiktas atviruko pavyzdys neduoda pagrindo manyti, kad butent tokio pavyzdžio atvirukus O. G. turejo padaryti ir butu padariusi, be to, kaip matyti iš Autorines sutarties 2.3 p., Bendrove turi teise reikšti autoriui pastabas del kuriniu, jei jie neatitinka sutartu salygu ar netenkina užsakovo reikalavimu. Kadangi atvirukai net nebuvo pradeti gaminti autoavarijos diena 2007-11-20, nepaisant to, kad užsakymo terminas 2007-12-14, nera jokiu pagristu duomenu, kad atvirukai, jei ne autoavarija, butu buve pagaminti laiku ir, kad Bendrove nebutu turejusi pastabu del šiu autoriniu produktu. Esant nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija daro išvada, kad nustatyti nukentejusiajai O. G. padarytos turtines žalos dydi, negautu pajamu prasme, iš šiuo metu baudžiamojoje byloje esanciu duomenu, nera galimybes, todel pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje del turtines žalos dydžio naikintinas, nustatant, kad nukentejusioji O. G. turi teise i turtines žalos atlyginima, kurios dydis nustatinetinas civilinio proceso tvarka.
Draudimo bendrove apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo nuosprendi dalyje del 3452 Lt neturtinei žalai atlyginti, sumažinant priteisiama suma iki 980 Lt. Toki savo reikalavima Draudimo bendrove grindžia Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 19 str. 16 d. bei Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokejimo taisykliu (2008-02-13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 122) 12.1 str., kur nustatyta, jog už kiekviena laikino nedarbingumo diena išmokama po 20 Lt. Kadangi O. G. nedarbinga buvo 49 dienas, tai išmokamos draudimo išmokos dydis neturtinei žalai atlyginti turetu sudaryti 980 Lt.
Teiseju kolegija nesutinka su tokiais Draudimo bendroves apeliaciniame skunde išdestytais argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis galiojanciomis teises normomis, teisingai paskaiciavo ir priteise iš Draudimo bendroves nukentejusiajai O. G. 3452 Lt neturtinei žalai atlyginti, todel keisti teismo nuosprendi šioje dalyje nera pagrindo.
Draudimo bendrove, apskaiciuodama nukentejusiajai išmoketinos neturtines žalos dydi, vadovavosi Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokejimo taisykliu (2008-02-13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 122) 12.1 str., kur nustatyta, jog už kiekviena laikino nedarbingumo diena išmokama po 20 Lt. Taciau ši minetu Taisykliu redakcija buvo priimta 2008-02-13, tuo tarpu autoavarijos, ivykusios 2007-11-20, metu galiojo 2004-06-23 Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokejimo taisykles, kuriose nera numatyta, kad už kiekviena laikino nedarbingumo diena išmokama po 20 Lt (nera 12.1 p.). Todel nustatant nukentejusiajai iš Draudimo bendroves moketinos neturtines žalos dydi, turi buti vadovaujamasi 2001-06-14 Lietuvos Respublikos transporto priemoniu civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (aktuali redakcija nuo 2007-06-11) 11 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma del vieno eismo ivykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentejusiuju treciuju asmenu, iki 2009-12-10 - 500‘000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 1‘000 euru del neturtines žalos) ir 100‘000 euru del žalos turtui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagristai ir teisetai nustate nukentejusiajai O. G. padarytos neturtines žalos dydi – 4‘000 Lt, iš Draudimo bendroves priteisdamas nukentejusiajai minetose Taisyklese bei Draudimo sutartyje nustatyta maksimalu neturtines žalos dydi – 3452 Lt (kas sudaro 1‘000 euru), o likusia neturtines žalos dali, t.y. 548 Lt pagristai priteise iš nuteistosios ir civilines atsakoves G. M..
Esant nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendis dalyje del turtines žalos dydžio nustatymo laikytinas nepagristu, todel keistinas, o nuosprendis dalyje del neturtines žalos atlyginimo yra pagristas, todel apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Nukentejusiosios atstovas pateike teismui kvita LAT Nr. 510801, pagal kuri nukentejusioji O. G. jam apmokejo 710 Lt už dokumento surašyma ir atstovavima Vilniaus apygardos teisme. Šios O. G. išlaidos pripažistamos proceso išlaidomis (BPK 104 str., 105 str.) ir priteisiamos iš nuteistosios.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacini skunda tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2008 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nuosprendi dalyje del nukentejusiajai ir civilinei ieškovei O. G. iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteistos 13400,69 Lt dydžio turtines žalos atlyginimo, nustatant nukentejusiajai ir civilinei ieškovei O. G. teise i turtines žalos atlyginima iš UAB DK „PZU Lietuva“, turtines žalos dydi perduodant spresti civilinio proceso tvarka.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nuosprendi palikti nepakeista.
Priteisti iš G. M. O. G. naudai 710 Lt proceso išlaidu.