Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. birželio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas S. V. surašytas už tai, kad 2021 m. gegužės 26 d. 11:00 val. Klaipėdos rajono savivaldybėje, Kretingalės seniūnijoje, Letūkų kaime, Anso Batrio g. 24, planinio patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr.(13.2)-PA-2369) nustatyta, kad UAB „Noras LT“ direktorius S. V. 2020 metais augindamas žuvis fermoje esančiuose žuvų auginimo baseinuose, prieš pradėdamas veiklą neturėjo taršos leidimo specialiosios dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui. UAB „Noras LT“ per 2020 m. iš požeminio vandens gręžinio išgavo ir sunaudojo žuvų auginimui 16577,00 m³ vandens. Iš žuvų auginimo baseinų gamybines nuotekas po valymo išleido į aplinką, per vieną parą 45 m³ gamybinių nuotekų. Tokiais savo veiksmais S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų „Taršos išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) I priedo 1.1. punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. V. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jų įmonė UAB „Noras LT“ prieš tris metus įsigijo žuvų ūkį/fermą iš bankrutavusios įmonės (kuri veiklos nevykdė jau pusantrų metų). Fermą reikėjo atnaujinti, pritaikyti jų žuvies auginimui. Vyko remonto/statymo darbai, kurie užtruko iki 2021 metų. Prieš metus pradėjo to atstatyto ūkio įrangos paleidimo derinimo darbus; kad nustatytų jos veikimo efektyvumą, įsileido į sistemą ir žuvų. Atlikę daug tyrimų, tais pačiais 2020 metais pateikė paraišką/prašymą taršos leidimui gauti, tačiau taršos leidimo išdavimo procedūra užtruko, agentūra paprašė patikslinti/detalizuoti kai kuriuos duomenis. Nuo pirmo prašymo taršos leidimui gauti pateikimo tą paraišką tikslino dar du kartus. Reikėjo tikslinti ne tik paraišką, bet ir tobulinti pačią technologinę įrangą, kas ir buvo padaryta. Tuo laikotarpiu įvyko planinis patikrinimas ir konstatuota, kad jie neturi taršos leidimo, nors tikrinanti institucija puikiai žinojo, kad jie tik startavę pateikė prašymą taršos leidimui gauti, žinojo, kad tuo laikotarpiu vyksta derinimas; nepaisydama to, tikrinanti institucija konstatavo, kad įmonė turėjo turėti leidimą, nekreipdama dėmesio į tai, kad paraiškos leidimui gauti parengimui reikia įvertinti/nustatyti pačios technologijos/įrangos efektyvumą. Kadangi ūkį perėmė iš kitos įmonės ne naują, įranga buvo naudota, paskui du metus nenaudota, reikėjo daug ką pakeisti, atnaujinti. Jokių techninių dokumentų UAB „Noras LT“ iš ankstesnio eksploatuotojo negavo, visa tai reikėjo nustatyti bandymo būdu. Kai viską pasiruošė, tą paraišką iškart ir pateikė. Susidarė tokia situacija, tačiau kiek konsultavosi su specialistais paleidimo derinimo laikotarpis teisės aktais nėra reglamentuotas, tvarka nėra aiški. Gailisi, kad susidarė tokia situacija. Šiuo metu, šioje stadijoje įmonės veikla tebėra nuostolinga, nes įranga dar visu pajėgumu neveikia, dalis jos baigta instaliuoti šiais metais, realiai pradės vykdyti veiklą tik gavę taršos leidimą, dirba tik 20-30 procentų pajėgumu, todėl įmonės finansinė padėtis sudėtinga, 2020 m. balanse nurodytas veiklos nuostolis, didesnis kaip 300 000 Eur. Jo paties finansinė padėtis irgi kukli, šeimoje augina du vaikus, žmona nedirba, nes augina kūdikį, jam tenka išlaikyti visą šeimą, todėl ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto dydžio baudą būtų sunku sumokėti. Dirba UAB „Noras LT“, uždirba apie 1470 Eur per mėnesį, kitoje įmonėje dirba dalimi etato, uždirba 170 Eur per mėnesį. Šeima turi kreditinių įsipareigojimų, kas mėnesį moka 500 -700 Eur įmokas. Turi dalį UAB „Noras LT“ akcijų, yra ir kitos įmonės, kuri veiklos nevykdo, bendraturtis, papildomų pajamų iš to negauna. Turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą). Prašo esant galimybei taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti baudos arba skirti mažesnę baudą, negu numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašas (b. l. 3), kontrolinis klausimynas (b. l. 4–5), patikrinimo aktas Nr.(13.2)-PA-2369 (b. l. 6), S. V. paaiškinimas (b. l. 7), jam taikytų administracinių nuobaudų per pastaruosius 5 metus registro išrašas ir papildomai atsiųsta medžiaga, patvirtinanti, kad UAB „Noras“ ir 2020-07-21, ir 2020-11-03, ir 2021-04-14 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl paraiškos taršos leidimui gauti pateikimo ir visais trim atvejais buvo priimti sprendimai nepriimti šių paraiškų taršos leidimui gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

ANK 235 straipsnio 4 dalies dispozicija yra blanketinė. ANK straipsniuose su blanketinėmis dispozicijomis objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai (objektas, pavojinga veika, dalykas, padarymo būdas, laikas, vieta, priemonės, aplinkybės, padariniai, priežastinis padarytos veikos ir kilusių įstatymo numatytų pavojingų padarinių ryšys) išsamiai atskleisti nebūna, o siekiant atskleisti visą nusižengimo sudėties turinį būtina vadovautis ir kitais teisės aktais

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų „Taršos išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) (toliau – Taisyklės) I priede numatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo. Taisyklių I priedo 1 skyriuje numatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui: išleidžiama (planuojama išleisti) į gamtinę aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, tręšimo laukus ir kt.) 5 m³ per parą ir daugiau buitinių, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus) (Taisyklių I priedo 1 skyriaus 1.1 punktas).

Iš 2021 m. birželio 7 d. patikrinimo akto Nr.(13.2)-PA-2369 nustatyta, kad 2021 m. gegužės 26 d. atliktas UAB „Noras LT“ planinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad UAB „Noras LT“ augina žuvis fermoje esančiuose žuvų auginimo baseinuose. UAB „Noras LT“ per 2020 m. iš požeminio vandens gręžinio išgavo ir sunaudojo žuvų auginimui 16577,00 m³ vandens. Iš žuvų auginimo baseinų gamybines nuotekas po valymo išleido į aplinką, vidutiniškai per vieną parą 45 m³ gamybinių nuotekų. UAB „Noras LT“ prieš pradėdama veiklą neturėjo taršos leidimo (b. l. 6).

UAB „Noras LT“ direktorius S. V. neginčija planinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, tačiau nurodė, kad paraiška dėl taršos leidimo išdavimo buvo paduota, bet taršos leidimo išdavimo procesas užtruko. Taip pat nurodė, kad patikrinimas atliktas įrangos paleidimo derinimo darbų laikotarpiu. S. V. nurodytos aplinkybės administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į tai gali būti atsižvelgta individualizuojant nuobaudą.

Pažymėtina, kad šiuo atveju ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymiai (ūkinės veiklos vykdymas, neturint taršos leidimo specialiosios dalies) buvo realizuoti juridinio asmens (UAB „Noras LT“) veiksmais. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių – tvarkymo ar administracinių – ūkinių pareigų vykdymą (pavyzdžiui, nutartys administracinėse bylose Nr. N17-1662/2006, N-575-816-12). Be to, ANK 235 straipsnio 4 dalis numato administracine atsakomybę specialiesiems subjektams – juridinių asmenų vadovams. Atsižvelgiant į pažeidimo fiksavimo laiką (laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) bei tai, kad S. V. tuo metu ėjo UAB „Noras LT“ direktoriaus pareigas (b. l. 3), darytina išvada, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos tinkamai nustatė administracinio nusižengimo subjektą.

Atsižvelgiant į visa tai konstatuotina, kad S. V. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje sudėtį.

ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

S. V. administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus anksčiau , už kitus pažeidimus jam paskirtas baudas yra sumokėjęs. S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš S. V. pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Noras LT“ buvo pateikusi paraišką taršos leidimui gauti, o veika, užtraukusi jam atsakomybę, padaryta atliekant įrangos paleidimo derinimo darbus. Duomenų, įrodančių UAB „Noras LT“ finansinę būklę ir S. V. šeiminę, finansinę, kreditinę situaciją pareiškėjas nepateikė, todėl teismas negali jų įvertinti. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju neįrodytas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti S. V. švelnesnę nuobaudą, nei ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta minimali bauda, tačiau darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir išdėstant jos vykdymą dalimis ilgesniam laikotarpiui ( ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti S. V. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą, nustatant ją sumokėti per devynis mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo dienos, kas mėnesį mokant po 100,00 Eur.

Informuoti S. V., kad pirmoji baudos dalis turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Kitos baudos dalys turi būti sumokėtos ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo paskutinio mokėjimo. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 21136176381, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.