- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2A-728-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- G. M., G.
- Atsakovas
- N.
- Kategorijos
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui N. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. M. 2009-02-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-02-07 sprendimu jai iš atsakovo N. M. priteisto 125 Lt išlaikymo dydį ir priteisti jai iš atsakovo N. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos. Nurodė, kad atsakovas N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jos vienintelis sūnus, ji yra išsiskyrusi. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-02-07 sprendimu iš atsakovo jai buvo priteistas 125 Lt išlaikymas kas mėnesį , tačiau jos ligos paūmėjo, todėl priteistas iš sūnaus išlaikymas yra nepakankamas būtiniems poreikiams tenkinti. Ji yra senatvės pensininkė, kas mėnesį gauna 651,26 Lt pensiją, jai diagnozuota abipusė klubų sąnarių ir kelių sąnarių artrozė III stadijos, čiurnos, kairiojo riešo, pėdos kulnikaulio artrozė, stuburo osteochondrozė, spondiliozė, lėtinis obstrukcinis bronchitas, širdies susirgimas, lėtinis pielonefritas, storojo žarnyno diskinezija, tulžies pūslės akmenligė, abipusė mazginė struma, hipertonija, todėl per mėnesį apie 500 Lt išleidžia vaistams, dantų protezavimui, brangi yra ortopedinė avalynė, kojų padų protezai, nuo tos dienos, kai buvo priteistas iš sūnaus išlaikymas vaistai pabrango daugiau negu dvigubai, apmokestintas gydymas fizioterapinėmis priemonėmis, padidėjo mokesčiai už komunalines paslaugas, šildymą, maisto produktų kainos.
Nagrinėjant bylą teisme ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo padidinti iš atsakovo priteistą 125 Lt išlaikymą iki 400 Lt.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-02-07 sprendimu iš atsakovo ieškovei buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį. Pasikeitus aplinkybėms ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2002-04-17 sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 189,63 Lt papildomų gydymo išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ieškovės turtinę padėtį, t. y. tai, jog ieškovė išlaikymo priteisimo dieną (2000-02-07) gavo 243 Lt senatvės pensiją, šiuo metu gauna 651,26 Lt senatvės pensiją, 32,50 Lt transporto išlaidų kompensaciją, tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 54/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė gyvena su draugu (duomenys neskelbtini), atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas teikia išlaikymą pilnamečiam sūnui, studijuojančiam užsienio aukštojoje mokykloje, prisideda prie ieškovės motinos išlaikymo, neturi nekilnojamojo turto, vadovaudamasis CK 3.205 str. 1, 4 d., padarė išvadą, jog esminių atsakovo turtinės padėties pasikeitimų (pagerėjimo) nenustatyta, todėl ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad liudytoja O. S., kuri yra ieškovės motina, parodė, jog ieškovė nesirūpino savo nepilnamečiu sūnumi, todėl liudytoja augino atsakovą, kol atsakovas baigė mokyklą, šiuo metu atsakovas teikia visokeriopą paramą liudytojai (močiutei). Teismas nurodė, kad iš esmės yra nustatytas tik ieškovės materialinės padėties pagerėjimas.
Šalies argumentai
Ieškovė G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes teismas tyčia vilkino bylą ir bylą nagrinėjo šališkai, t. y. pažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principą, vadovavosi tik atsakovo ir nuo atsakovo priklausančios liudytojos O. S. parodymais, o jos pateiktus argumentus ir įrodymus ignoravo. Ji neturėdama lėšų buvo priversta naudotis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtos advokatės I. I. paslaugomis, advokatė nevykdė pareigos atstovauti jos interesams, tuo tarpu, kai atsakovui atstovavo samdyta advokatė. Dėl to jos padėtis nagrinėjant bylą buvo blogesnė, nors šalių procesinės teisės turi būti lygios. Kadangi ji yra senatvės pensininkė, jai nustatytas II grupės neįgalumas, be kito asmens pagalbos negali pilnai pasirūpinti savimi, turi nuolat vartoti brangius vaistus, todėl yra CK 3.205 str. 1 d. numatytos sąlygos, su kuriomis yra siejama tėvų teisė į išlaikymą. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą vengia teikti materialinę pagalbą jai, slepia savo pajamas ir turtą, perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą močiutės O. S. vardu. Teismas patikėjo O. S., apklaustos kaip liudytojos, parodymais, kad ji (ieškovė) savo sūnumi nesirūpino, neišsiaiškino, iš kokių pajamų atsakovas prabangiai gyvena, išlaiko užsienyje studijuojantį sūnų, močiutę, jei atsakovo deklaruotų 3300 Lt pakaktų tik pačiam atsakovui išgyventi porą mėnesių, neatsižvelgė į tai, kad išlaikymas atsakovo nepilnamečiam sūnui buvo priteistas teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo tikėti atsakovu, jog jis išlaiko pilnametį sūnų. Jai priklausančioje buto dalyje ji negali gyventi, nes bendrasavininkis visaip jai kenkia, todėl ji negali jai priklausančios buto dalies nei išnuomoti, nei parduoti, tačiau turi mokėti už komunalines paslaugas. Teismas kritiškai neįvertino atsakovo ir liudytojos O. S. parodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis nepagerėjo, o jos pagerėjo, ignoravo svarbią aplinkybę, kad nuo 2010 m. pensijos dėl ūkio krizės mažinamos, o komunalinės paslaugos, elektra, maisto produktai, vaistai brangsta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai dėl ieškovės G. M. ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro ieškinio pagrindą, netenkino ieškovės reikalavimo padidinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-02-07 sprendimu jai iš atsakovo N. M. priteisto 125 Lt išlaikymo dydį ir priteisti jai iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos.
Byloje nustatyta, kad ieškovė G. M. 2009-02-05 kreipėsi į teismą prašydama padidinti jai iš atsakovo N. M. U. rajono 2000-02-07 teismo sprendimu priteistą 125 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki 350 Lt. Ieškinį grindė tuo, kad paūmėjus ligoms jai tenka daug lėšų išleisti vaistams, sumokėjus už vaistus ir komunalinius patarnavimus gaunamos senatvės pensijos nebepakanka būtiniems poreikiams tenkinti. Ieškovė ieškinį grindė CK 3.205 str. 1 ir 4 d. Nagrinėjant bylą teisme ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo padidinti iš atsakovo priteistą 125 Lt išlaikymą iki 400 Lt, nes atsakovas gyvena savo prabangiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovo turtas įformintas senelės O. S. ir kitų asmenų vardu, ieškovei senatvės pensijos užtenka tik gydymuisi. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi, o ieškovės materialinė padėtis dėl žymiai padidėjusios senatvės pensijos yra pagerėjusi. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovė grindė savo reikalavimą, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad vadovaujantis CK 3.205 str. nuostatomis nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl iš sūnaus N. M. priteisto išlaikymo padidinimo.
CK 3.205 str. numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (1 d.). Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų (2 d.). Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį (3 d.). Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad CK 3.205 str. 1 d. įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus siejama su dviem sąlygomis: tėvai turi būti nedarbingi; nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003). Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Išlaikymo prievolė atsiranda teismo sprendimo ar susitarimo pagrindu (CK 3.205 str. 2 d.). Iš šioje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė G. M. yra atsakovo N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Kitų vaikų ieškovė neturi, yra išsiskyrusi. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2000-02-07 sprendimu iš atsakovo ieškovei buvo priteista 125 Lt kas mėnesį mokamų alimentų, t. y. šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovė yra senatvės pensininkė, gauna 234 Lt pensiją, jai yra reikalinga materialinė parama, kurią privalo teikti sūnus N. M. (T. 1, b. l. 6). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas N. M. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo ieškovei nutraukimo, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2000-06-12 sprendimu N. M. ieškinį tenkino, Vilniaus apygardos teismas 2000-07-27 sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2000-06-12 sprendimą, kuriuo N. M. buvo atleistas nuo išlaikymo mokėjimo motinai G. M., ir N. M. ieškinį atmetė. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2002-04-17 sprendimu ieškovei G. M. iš atsakovo N. M. buvo priteista 189,63 Lt papildomų gydymo išlaidų. Taigi priimtais teismų sprendimais jau yra preziumuota, kad ieškovei yra reikalingas išlaikymas ir šis išlaikymas yra priteistas. Ieškovė nurodo, kad priteistas išlaikymas turi būti padidintas tuo pagrindu, kad nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas iš sūnaus, daugiau negu dvigubai išaugo skiriamų vaistų kainos, žymiai padidėjo mokesčiai už komunalines paslaugas, šildymą, maisto produktų kainos. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo, kurį privalo atsakovas mokėti nuolat, nes byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas, ieškovės pensija nuo 234 Lt padidėjo iki 651,26 Lt (nuo 2008-08-01 ieškovė gauna 651,26 Lt pensiją ir 32,50 Lt kompensaciją už transportą). Ieškovės pajamos kartu su iš atsakovo priteistu išlaikymu yra 808,76 Lt. Pagal bylos duomenis ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 54/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 106-107). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė gyvena su draugu kitame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad ieškovei nuosavybės teise priklausanti buto dalis gali būti panaudota pajamoms gauti. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji negali išnuomoti ar parduoti buto dalies, t. y. jai priklausančio kambario, dėl tyčinio kaimyno elgesio, tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovė negali išnuomoti ar parduoti jai priklausančios dalies, kad teismine tvarka negali išspręsti konfliktų su bendraturčiu.
Atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, darytina išvada, kad ieškovės pajamos lyginant jas su tomis, kurias ji gavo 2000 m., nėra sumažėjusios, kad jos atitinka minimalią mėnesio algą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodydama, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į jos pateiktą neįgalumo pažymėjimo nuorašą. Taip pat nurodomos jai diagnozuotos ligos, tai, kad ji be kito asmens pagalbos negali pilnai pasirūpinti savimi, nuolat turi vartoti brangius vaistus. Dėl šių ieškovės nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovei nereikalingas išlaikymas, t. y. nepaneigė 2000-02-07 sprendimu nustatyto fakto, kad ieškovei atsakovas turi teikti išlaikymą. Pažymėtina, kad iš 2000-02-07 sprendimo matyti, kad ieškovė prašė priteisti išlaikymą ir tuo pagrindu, kad jos sveikata yra bloga ir dėl to jai yra reikalingos papildomos išlaidos. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad jai yra reikalinga slauga ar nuolatinė kito asmens priežiūra, kad kitas asmuo teikia tokias paslaugas, už kurias ieškovė turi mokėti. Apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, yra akcentuojamas vaistų kainų ir mokesčių už komunalines paslaugas padidėjimas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti priteisto išlaikymo dydžio, nes CK 3.208 str. nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 p.). Taigi siekiant apsaugoti asmens, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8 p. nustatyta, kad periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis; kai priteistas išlaikymas išieškomas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas; jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 p.).
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra pagerėjusi, kad atsakovas teikia išlaikymą pilnamečiam sūnui, studijuojančiam užsienio aukštojoje mokykloje, prisideda prie ieškovės motinos išlaikymo, neturi nekilnojamojo turto. Šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai. Pagal bylos duomenis atsakovas turi sūnų J. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo N. M. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1993-12-01 sprendimu nepilnamečiam sūnui išlaikyti buvo priteistas išlaikymas, pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2000-06-19 sprendimu (T. 2, b. l. 56). Šiuo metu atsakovo sūnus yra pilnametis, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad CK 3.194 str. pagrindu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas pilnamečiam sūnui. Byloje pateiktas 2009-07-28 patvirtinimo raštas, kad J. M. yra priimtas studijuoti Strathclydo universitete pagal NN12 kursą – verslo organizavimas ir valdymas (T. 1, b. l. 205-206), nepaneigti atsakovo argumentai, kad jis teikia išlaikymą pilnamečiam sūnui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog atsakovas gera valia išlaiko sūnų, yra atsakovo prasimanymai, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė. Taip pat byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas rūpinasi ir prižiūri senelę O. S., kuri yra ieškovės motina. Ukmergės rajono meras 1997-09-09 potvarkiu Nr. 231-p paskyrė N. M. O. S. rūpintoju (T. 1, b. l. 181). Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2008-12-12 rašto matyti, kad O. S. yra tinkamai prižiūrima ir slaugoma. (T. 1, b. l. 156). O. S. byloje buvo apklausta liudytoja ir parodė, kad atsakovas atveža valgyti, padeda susitvarkyti, padėjo prižiūrėti sergantį vyrą, o ieškovė pamiršo ją (T. 2, b. l. 89). Liudytojos parodymai, kad atsakovas rūpinasi ieškovės motina, prižiūri ją, nepaneigti. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad N. M. darbo užmokestis per mėnesį yra 400 Lt, per metus – 3330,68 Lt, ieškovui nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009-01-01 buvo išmokėta 3098,28 Lt (T. 1, b. l. 182, 183). Iš atsakovo pateiktos Laikinos pajamų mokesčio deklaracijos už 2006 metus matyti, kad už 2006 m. atsakovas gavo 2713,97 Lt pajamų, iš Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2007 metus matyti, kad už 2007 m. atsakovas gavo 3783,15 Lt pajamų, iš Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2008 metus matyti, kad už 2008 m. atsakovas gavo 3330,68 Lt (T. 1, b. l. 213-222). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas po 2000 m. yra įsigijęs nekilnojamojo turto. Ieškovė nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, po atsakovo tėvo mirties atsakovui liko žemė ir namas, atsakovas savanaudiškai įformino globą močiutei, nes močiutė pretenduoja į turtą, į žemę, ieškovės sesuo, ieškovės mama nuomoja žemę (duomenys neskelbtini), o nuoma rūpinasi atsakovas, tvarko visus finansinius reikalus, atsakovas visą turtą yra užrašęs kitų asmenų vardu, turėdamas močiutės generalinį įgaliojimą močiutės vardu perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, slepia savo pajamas ir turtą, gyvena prabangiai. Šių argumentų pagrindu nepripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai pagerėjusi po 2000 m., nes ieškovės byloje nurodytas nekilnojamasis turtas yra įregistruotas ne atsakovo vardu, sandoriai, kurių pagrindu yra įgytas turtas, yra nenuginčyti. Teismas negali remtis prielaidomis, turi remtis įrodymais. Ieškovė pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, iš kurių matyti, kad nuo 1996-06-16 O. S. nuosavybės teise priklauso 11/100 bendrabučio, po 625/1000 dalis vandens bokšto, artezinio šulinio, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 40-46); nuo 1999-09-20 iki 2098-09-20 – 1/16 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybės valdomos nuomos teise (T. 2, b. l. 46-47); nuo 1998-07-20 nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį O. S. dovanojimo sutarties pagrindu perleido J. A. U. (T. 2, b. l. 48, 49); nuo 1996-03-06 iki 2002-02-21 O. S. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį O. S. pardavė pirkimo – pardavimo sutartimi R. M. (buvusiai atsakovo sutuoktinei) (T. 2, b. l. 50); nuo 1996-05-29 O. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 52), nuo 1994-05-03 pagal išduotus paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisių liudijimus O. S. nuosavybės teise priklauso po 5/6 dalis gyvenamojo namo, keturių ūkinių pastatų, viralinės esančių (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 53-55); pagal žemės paveldėjimo teisės liudijimą O. S. yra savininkė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 56-58). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas, nuosavybės teise nuo 1997-03-19 iki 1998-03-13 priklausė R. M. (atsakovo buvusiai sutuoktinei), nuo 1998-03-13 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso M. V. B. (T. 2, b. l. 33-34). Ieškovė nurodo, kad M. V. B. yra atsakovo buvusios sutuoktinės motina. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad buvusiai atsakovo sutuoktinei R. M. nuosavybės teise nuo 1994-11-17 priklauso mokyklos bendrabutis, esantis (duomenys neskelbtini); nuo 1996-06-16 - 13/100 dalys administracinio pastato, 9/100 dalys garažo, po 625/1000 dalis vandens bokšto, artezinio šulinio, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); nuo 1999-09-20 iki 2098-09-20 – 1/16 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybės valdomos nuomos teise; taip pat aukščiau nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 37, 40-45, 46-47, 50). Atsakovo sūnui J. M. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: mažaaukščių 0,72 ha gyvenamųjų namų statybos žemės sklypas, gyvenamasis namas su ūkio pastatais, 3,08 ha, 2,2 ha, 2,53 ha, 4,15 ha, 1 ha, 160/304 dalys 3,04 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis atsakovo santuoka su sutuoktine R. M. yra nutraukta 1993-12-16 (T. 1, b. l. 184), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad turtas, registruotas R. M. vardu, yra ir atsakovo nuosavybė. Iš tardymo valdybos prie Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2003-03-05 nutarimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą (T. 1, b. l. 189-190) matyti, kad visus reikalus, susijusius su O. S. turtu, O. S. pagal įgaliojimą yra pavedusi tvarkyti N. M.. Tai, kad N. M. tvarko O. S. vardu jos turtą, neleidžia daryti išvados, kad turtas, registruotas O. S. vardu, nuosavybės teise priklauso N. M.. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tarp ieškovės ir atsakovo, neturi teisinio pagrindo spręsti kitų byloje nedalyvaujančių asmenų turto nuosavybės klausimų.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi vien atsakovo argumentais, todėl pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principą. Su šiais apeliacinio skundo motyvais nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji prašė padidinti jai priteistą išlaikymą iš sūnaus, nurodė argumentus, dėl kurių netenkina ieškovės reikalavimo tuo pagrindu, kad nuo 2000 m. pasikeitė vaistų kainos, padidėjo mokesčiai už komunalinius patarnavimus, įvertino byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir liudytojos O. S. parodymais, nėra pagrindo pripažinti sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu, nes liudytojo parodymai taip pat yra įrodymai. Ieškovei G. M. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-11-18, 2008-12-03 sprendimais buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovei teisinę pagalbą iš pradžių teikė advokatas A. C., po to buvo patenkintas ieškovės prašymas pakeisti advokatą ir paskirta advokatė I. I. (T. 1, b. l. 27-30). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-08-31 sprendimu buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas tuo pagrindu, kad ieškovė atsisakė advokatės atstovavimo (T. 2, b. l. 81-82). Šiuo sprendimu nenustatyta, kad advokatė I. I. vilkino bylą, netinkamai atliko savo darbą. Dėl to nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad byla išnagrinėta netinkamai, nes advokatės veiksmai jai pakenkė, ji buvo priversta atsisakyti advokatės ir jos interesams teismo procese neatstovavo teisininkas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.