- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- 1-100-633/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16647-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Civilinis ieškovas
- G. L.
- Kaltinamasis
- S. G.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. G., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, tačiau gyvenantis faktinėje šeimoje ir turintis 1 mažametį vaiką išlaikytinį, vidurinio išsilavinimo, legalaus darbo nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje bedarbiu nesiregistruojantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis S. G. 2022 m. gegužės 12 d. apie 2.30 val. savo šeimos namuose (duomenys neskelbtini) bendrų išgertuvių metu kilusio iš asmeninių nesutarimų konflikto metu, metaliniu strypu tyčia sudavė G. L. į galvą bei dar nemažiau aštuonis kartus į dešinę kūno pusę dešinės rankos dilbio, alkūnės bei peties srityse, taip pat krūtinę, nugarą ir dubens sritį, tuo padarė nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas galvoje ir dešinės alkūnės srityje, taip pat dešinio peties sąnario, dešinio dilbio, krūtinės, nugaros ir dubens sumušimus bei nubrozdinimą dešinio peties srityje, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą., o taip pat tų pačių tyčinių smūgių metaliniu strypu į nukentėjusiojo kūną metu sudaužė nukentėjusiojo vilkėtų kelnių kišenėje buvusį jo 200 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „LG K40S“, taip tyčia sunaikindamas svetimą nedidelės vertės turtą.
Šiais veiksmais kaltinamasis S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
2. Kaltinamasis S. G. teisiamajame posėdyje pareiškė prisipažįstantis tikrovėje atlikęs jam inkriminuotus kaltinamajame akte ir nusikalstamais vertinamus veiksmus, kuriais sumušė ir sužalojo nukentėjusįjį (BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika), tačiau tai padarė gindamas nuo nukentėjusiojo užpuolimo savo brolį liudytoją A. G. (BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė), be to, jis nesunaikino nukentėjusiojo telefono (BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika), kadangi nusikaltimų įvykio metu nukentėjęs jo (telefono) neturėjo. Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis paaiškino, jog nusikaltimo įvykio vakarą jo šeimos namuose svečiavosi, gali būti kad dar ir nuolat gyveno (nebuvo išsikėlęs), jo brolis liudytojas A. G., kuris pasakė, jog jam paskambino telefonu jiems pažįstamas nukentėjusysis (jis ir brolio klasiokas) G. L. ir pasiūlė kartu išgerti, brolis sutiko, alkoholio atsivežė pats nukentėjusysis (jis su broliu neturėjo), jie trise išgėrė 1 ar 2 butelius degtinės, jo sugyventinė liudytoja E. S. buvo nėščia ir alkoholio nevartojo. Išgertuvių metu nukentėjęs kelis kartus įžeidžiančiai kibo prie jo, kaltinamojo, sugyventinės, dėl ko jis, kaltinamasis, pyko, be to, G. L. išgertuvių pabaigoje ėmė pyktis ir su jo broliu liudytoju A. G., tačiau kambaryje nesimušė, o išėjo parūkyti ir išsiaiškinti tarpusavio santykių į lauką, jis pats nesikišo, konfliktą nutraukti, susivaidijusius išskirti nebandė, su jais į kiemą kartu nėjo. Pasilikęs kambaryje išgirdo, kad nukentėjusysis ir brolis ėmė šaukti vienas ant kito ir susimušė, tuomet jis, kaltinamasis, taip pat išėjęs į kiemą pasižiūrėti. Nukentėjusįjį ir brolį rado susikibusius ir besiraičiojančius ant žemės bei bandančius vienas kitam suduoti kumščiais, jis liepė jiems liautis, tačiau šie nesureagavo, ar jį girdėjo, nežinantis. Tuomet jis nuėjo į ūkiniame pastate esantį sandėliuką, pasiėmė ir atsinešė į kiemą prie susimušusių nukentėjusiojo ir brolio apie 1 metro ilgio ir poros centimetrų storio daugiakampį metalinį strypą, kuriuo vieną po kito sudavė viso gal kokius 8 kartus tuo momentu bandžiusiam atsistoti nukentėjusiajam G. L. per galvą iš pakaušio pusės, per nugarą, šonus, liovėsi smūgiuoti pats kai pastebėjo, jog prakirto nukentėjusiajam galvą ir pamatė iš žaizdos bėgantį kraują, nukentėjęs nesipriešino (nesigynė), po smūgių kiek pagulėjęs, atsikėlė ir išėjo, jis su sugyventine iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Kodėl taip pavojingai ir stipriai bei daugeliu smūgių mušė nukentėjusįjį, teismui negalintis paaiškinti. Nukentėjusysis išgertuvių metu savo drabužiuose ieškojo telefono (norėjo kažkam skambinti), tačiau nerado, todėl jis, kaltinamasis, manantis, jog jo (telefono) su savimi prie stalo bei ir kieme muštynių metu nukentėjusysis ir neturėjo, - jo telefonas turėjo būti sudaužytas kitu metu ir kitoje vietoje.
3. Nukentėjusysis G. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog nusikaltimų įvykio metu jis buvo kaltinamojo ir jo brolio liudytojo A. G. sutikimu atvykęs į jų namus, atsivežė 2 po 0,5 l butelius degtinės, kurią kartu su kaltinamuoju ir liudytoju gėrė, kaltinamojo namuose buvo ir jo sugyventinė, šiuose namuose jis lankėsi bei ir išgėrinėjo alkoholį nebe pirmą kartą. Išgertuvių metu jiedu su liudytoju A. G. susipyko ir abu išėjo kieman „persimušti“. Kaltinamasis pasiliko kambaryje, juos nuraminti, išskirti ar pan. nebandė. Išėjus į kiemą, jis su A. G. susimušė – sugriebė vienas kitą už drabužių, pargriuvo ant žemės ir bandė suduoti vienas kitam kumščiais, jų muštynės buvo abipusės. Kokiu momentu į kiemą išėjo kaltinamasis, jis nepastebėjo, šis jiems nieko nesakė ir į jų konfliktą nesikišo ir šioje vietoje. Netrukus jie aprimo, jis, G. L., bandė stotis ir tuo momentu pajuto stiprų smūgį į galvą iš pakaušio pusės, po to iškart sekė smūgiai, kurių galėjo būti 8-9, per nugarą, šonkaulius, klubus, pagal pojūčius kaltinamasis jam smūgiavo metaliniu pailgu daiktu, kuo galėjo būti ir įvykio vietoje rastas bei prie bylos paimtas strypas. Jis pats kaltinamajam nesipriešino, jam atgal nesudavė, nes buvo apsvaigintas smūgio į pakaušį ir gintis nebepajėgė. Kaltinamasis pats liovėsi jį mušti, kažkas telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam suteikė medicininę pagalbą. Jis į kaltinamojo namus atėjo sveikas, liudytojas A. G. jį taip pat nesužalojo – visus užfiksuotus medicininiuose dokumentuose kūno sužalojimus jam padarė kaltinamasis, įskaitant žaizdas galvoje bei alkūnės srityje. Jis išgertuvių metu šoninėje avėtų kelnių kišenėje buvo įsidėjęs savo mobilaus ryšio telefoną „LG“, kurį buvo neseniai įsigijęs už 200 Eur, todėl būtent taip ir įvertinantis, šis telefonas buvo kaltinamojo sudaužytas tuo momentu, kai jis jam kieme sudavė kelis kartus metaliniu strypu per dubenį, kurio zonoje ir buvo kelnių įleidžiama kišenė su telefonu viduje, po sudaužymo telefonas kažkur prie muštynių vietos iškrito, tačiau buvo aptiktas policijos pareigūnų ir po kurio laiko jam grąžintas, - tokioje pat būklėje jis jį pateikė ir apžiūrai prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
4. Liudytoja E. S., kaltinamojo sugyventinė, teisme patvirtino, jog nusikaltimų įvykio vakarą buvo namuose, kuriuose kaltinamasis, jos sugyventinis, tuo laiku kartu gyvenęs jo brolis liudytojas A. G. bei jos pirmą kartą matytas nukentėjusysis gėrė degtinę. Į išgertuvių pabaigą prie stalo susipyko A. G. ir nukentėjusysis, kurie kartu išėjo į kiemą, sakė parūkyti, kaltinamasis su jais kartu nėjo (pasiliko kambaryje), tačiau po kurio laiko į kiemą išėjo ir jis, kaltinamasis, kur ir ko einantis, nepasakė, į nukentėjusiojo ir A. G. konfliktą kambaryje nei ji, nei kaltinamasis nesikišo. Išėjus kieman sugyventiniui (kaltinamajam), ji išgirdo nukentėjusiojo pagalbos šauksmą ir skubiai išėjo pasižiūrėti, kas atsitiko. Kieme ji rado gulintį ant žemės sumuštą nukentėjusįjį, kuriam stipriai kraujavo iš žaizdos galvoje, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją, į jų namus nukentėjusysis atėjo sveikas. Kaltinamasis jai prisipažino, jog tai jis metaliniu strypu kieme sumušė nukentėjusįjį. Išgertuvių metu prie stalo kaltinamasis norėjęs kažkam paskambinti, tačiau prie savęs drabužiuose telefono neradęs, todėl ji mananti, jog tokio daikto jis su savimi neturėjęs.
5. Liudytojas A. G. teisme patvirtino, kad su nukentėjusiuoju jie buvę klasiokai, iki įvykio draugavo. Jam paskambinęs telefonu, nukentėjusysis pasiūlė kartu išgerti, jam su broliu (kaltinamuoju) sutikus, atsivežė 2 po 0,5 l degtinės, kurią beveik visą jie trise brolio šeimos namuose ir išgėrę. Išgertuvių metu jiedu su nukentėjusiuoju pykosi, brolis su sugyventine į tai nesikišo. Jiems su G. L. išėjus parūkyti į kiemą, jiedu dar labiau susipyko, G. L. jam apdraskė kaklą bei nosį, taip pat sudavė kažkur į veidą, tuo pat metu jis jam atgal spyrė koja kažkur į veidą, taip pat sudavė ir kelis smūgius kumščiais, po šito jiedu vienas kitą sugriebė už drabužių ir nugriuvo ant žemės, netrukus atsistojo, G. L. jį prispaudė prie medžio, tačiau smūgių daugiau nesudavė. Jų muštynės buvo abipusės, nors pradėjo jas (fizinį smurtą) pats nukentėjusysis. Tuo metu, kai jis nuketėjusiojo buvo prispaustas prie medžio, pamatė, kad prie nukentėjusiojo iš už nugaros priėjo kaltinamasis, jo brolis S. G., ir metaliniu laužtuvėlio formos strypu sudavė nukentėjusiajam per nugarą apie 4-5 kartus, po to dar smūgiavo per ranką, šonus, smūgio į galvą ir kraujuojančios žaizdos teigia nematęs, nukentėjęs nuo smūgių nukritęs ir gulėjęs ant žemės, visus smūgius kaltinamasis jam sudavęs iš nugaros pusės, kiek pagulėjęs nukentėjusysis atsikėlęs ir išėjęs, mobilaus ryšio telefono pas jį šio įvykio metu jis nematęs, ar tokį daiktą jis turėjęs prie savęs drabužiuose (kišenėje), nežinantis.
6. Liudytojas K. A., policijos pareigūnas, teisme patvirtino, kad policijos įstaigoje gavus pranešimą apie kaltinamojo šeimos namuose įvykusias muštynes, jis su porininku pirmieji nuvyko į įvykio vietą bei rinko (tikrino) pirminę informaciją apie įvykio aplinkybes. Prisimenantis, jog kaltinamojo ir liudytojų įvykio vietoje teikta informacija apie įvykio eigą nevisai sutapo, taip pat nevisiškai atitiko ir vėliau pakeliui į namus sutikto bei perduoto iškviestiems greitosios medicinos pagalbos medikams nukentėjusiojo pateiktą versiją, tačiau buvo aišku, kad pirmiausiai kambaryje išgertuvių metu susipyko ir išėjo kieman pasiaiškinti santykių nukentėjusysis ir kaltinamojo brolis (liudytojas A. G.), ten jie susimušė, jų muštynės buvo abipusės, tuomet priėjęs kaltinamasis su metaliniu strypu sumušė nukentėjusįjį. Jam, kaip pašaliniam stebėtojui, visus išklausius ir apsižiūrėjus įvykio vietoje, susidarė nuomonė, kad tai nebuvo savęs ar brolio gynyba, o kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį kerštaudamas dėl šio priekabiavimo išgertuvių metu prie kaltinamojo sugyventinės bei dėl smurto prieš brolį jų abipusių muštynių metu. Apie nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną su įvykio dalyviais kalbos nebuvo, tokio daikto, o taip pat ir mušimo įrankio (strypo) jis pats nematė, įvykio vietos apžiūrą atliko kiti pareigūnai.
7. 2022 m. gegužės 12 d. atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nusikaltimo įvykis įvykęs (duomenys neskelbtini) esančios kaltinamojo šeimos sodybos (vienkiemio) kieme, kuris yra atviras, įvažiavime iš žvyruoto vietinės reikšmės kelio kairėje pusėje, žiūrint sodybos pastatų ir kiemo kryptimi, stebimos į žemės paviršių įsigėrę į kraują panašios biologinės medžiagos dėmės, sodybos kiemas atviras, jo dešinėje pusėje, žiūrint nuo įvažiavimo, yra medinis vieno aukšto gyvenamas namas su priestatu iš dešiniojo galo ir įėjimo vidun durimis iš kiemo pusės, prie šių durų lauke pripilta akmenėlių, ant jų pastatytas staliukas, prie jo sukaltas suolas, prie dešiniosios priestato sienos priremti du dviračiai, prie pastarųjų iš vienos pusės ir akmenėlių iš kitos ant žemės rastas aprūdijęs metalinis strypas maždaug 96,5 cm ilgio, vienas jo galas suplotas, strypas paimtas prie bylos (1 t., b. l. 15-27).
8. 2022 m. gegužės 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato vyr. patrulio (liudytojo) K. A. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio aplinkybių“ yra pažymėta reikšminga bylai nusikaltimų įvykio vietoje pirminiu pranešimo patikrinimu surinkta informacija, jog kaltinamasis S. G., išgertuvių pabaigoje išėjęs į kiemą ir ten radęs besimušančius nukentėjusįjį ir liudytoją A. G., nubėgo iš ūkinio astato atsinešti metalinį strypą, grįžęs rado stovintį A. G. šalia ant žemės nukritusio nukentėjusiojo G. L. (muštynės tarp šių asmenų jau nebevyko), tuomet atsineštu strypu apie 10 kartų smogė gulinčiam G. L. į įvairias kūno vietas, - aplinkybę, jog muštynės tarp liudytojo A. G. ir nukentėjusiojo G. L. jau buvo pasibaigę (nebevyko), kuomet su metaliniu strypu atbėgo kaltinamasis ir sudavė smūgius nukentėjusiajam pareigūnams nurodė (tvirtino) tiek liudytojas A. G., tiek pats kaltinamasis S. G.. Liudytojas A. G. taip pat patvirtino, kad vienas iš kaltinamojo smūgių nukentėjusiajam buvo suduotas į galvą. Kaltinamasis S. G. pareigūnams nurodė, jog nukentėjusįjį sumušė dėl to, kad tas prieš tai išgertuvių metu priekabiavo prie jo sugyventinės bei vėliau kieme mušėsi su jo broliu (liudytoju A. G.), - tokiu būdu jis „gynęs savo teritoriją“ (1 t., b. l. 28-30).
9. 2022 m. spalio 3 d. papildomos apklausos metu nukentėjusiojo G. L. pateiktose jo kūno po nusikaltimų įvykio ir medicininės pagalbos jam suteikimo padarytose fotonuotraukose yra užfiksuotos trauminių poveikių į jo kūną žymės pakaušio dešinėje pusėje, ant dešinės rankos alkūnės, dešiniojo peties srityje, ant nugaros ir juosmens iš dešinės pusės, dubens srityje iš kairės pusės, kas visiškai atitinka duomenis, užfiksuotus nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose (2022 m. gegužės 12 d. viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemiau aprašomoje teismo medicinos specialisto išvadoje (1 t., b. l. 43-48).
10. 2022 m. birželio 3 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) remiantis klinikiniais duomenimis nukentėjusiajam G. L. konstatuota galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos galvoje ir dešinės alkūnės srityje, dešinio peties sąnario, dešinio dilbio, krūtinės, nugaros ir dubens kairės pusės sumušimas, o taip pat nubrozdinimas dešinio peties srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo byloje nusikaltimų įvykio 2022 m. gegužės 12 d. metu, artimu vienas kitam laiku, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais kad ir smūgiais metaliniu strypu, ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų jo sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 76-79).
11. 2022 m. gegužės 13 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) remiantis objektyvios apžiūros duomenimis liudytojui A. G. konstatuota nubrozdinimai viršutinės lūpoje, ties dešiniu burnos kampu, taip pat kraujosruva kaklo dešinėje pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nagrinėjamo 2022 m. gegužės 12 d. nusikaltimų įvykio metu artimu vienas kitam laiku trimis trauminiais poveikiais, suduodant kumščiais ar suimant rankų pirštais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 83).
12. 2022 m. birželio 17 d. reikšmingo bylai daikto – nusikaltimų įvykio vietoje rasto ir paimto metalinio strypo, apžiūra nustatyta, jog strypas juodos spalvos aprūdijusiu paviršiumi šešiomis briaunomis, vienas jo galas yra suplotas smailėjantis, antras – bukas (1 t., b. l. 84-85).
13. 2022 m. spalio 10 d. reikšmingo bylai daikto savanorišku pateikimu bei jo apžiūra nustatyta, kad nukentėjusiojo G. L. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „LG K40S“, IMEI – (duomenys neskelbtini), juodos spalvos plastikiniu korpusu, maždaug 6 cm aukštyje aiškiai deformuotas (sulinkęs į averso (ekrano) pusę), jo ekranas yra visiškai suskilinėjęs, - akivaizdu, kad daiktas negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį bei atkurtas (suremontuotas) ekonomiškai pagrįstomis sąnaudomis (1 t., b. l. 88-89, 90-95).
14. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0079, panaudojimo registracijos žurnale yra užfiksuoti duomenys, kad po nusikaltimų įvykio 2022 m. gegužės 12 d., 02:45 val. laiku kaltinamajam S. G. buvo nustatytas artimas vidutiniam 1,36 prom. girtumas, 03:16 val. laiku nukentėjusiajam G. L. – vidutinis 1,92 prom. girtumas, 02:42 val. laiku liudytojui A. G. – lengvas 0,88 prom. girtumas (1 t., b. l. 111-114).
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.
15. Dėl kaltinamojo parodymų. Kaltinamasis S. G. byloje nuosekliai neigė nagrinėjamų nusikaltimų įvykio metu ir vietoje, tyčia mušdamas metaliniu strypu nukentėjusįjį per kūną, tame tarpe ir juosmens bei dubens kaulų srityse, kartu sudaužęs ir taip sunaikinęs jam svetimą nukentėjusiojo turtą – mobilaus ryšio telefoną, nors savo tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusio atžvilgiu atlikimo (smūgių metaliniu strypu sudavimo) faktą pripažino. Teismas sprendžia, kad šis kaltinamojo pareiškimas (parodymai) neatitinka tikrovės ir tiek, kiek jis prieštarauja teismo aukščiau konstatuotoms kaip nustatytoms šioje byloje faktinėms nusikaltimo įvykio aplinkybėms (punktas 1), atmestini, vertinami labiausiai bylos baigtimi suinteresuoto kaltinamojo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam prievolės nustatymo. Kartu kaip šioje dalyje neatitinkantys tikrovės atmestini ir liudytojų A. G. bei E. S. parodymai, kurie vertintini siekiu padėti išvengti bent dalies baudžiamosios atsakomybės bei kartu turtinės žalos atlyginimo prievolės nustatymo kaltinamajam kaip savo šeimos nariui, atitinkamai sugyventiniui ir broliui. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdęs kaltinamasis S. G. turėjo aiškų motyvą smurtu kerštauti nukentėjusiajam ne tik sumušant jį patį, bet ir gadinant ar naikinant jo prie savęs turimą turtą. Nuoskaudų dėl bendrų išgertuvių metu netinkamo, nemoralaus nukentėjusio elgesio kaltinamojo sugyventinės liudytojos E. S. atžvilgiu, o taip pat nukentėjusio konflikto su kaltinamojo broliu liudytoju A. G. aplinkybes byloje niekuomet neneigė ir pats kaltinamasis, tai patvirtino teisme ir liudytojai A. G. bei E. S., netiesiogiai – ir liudytojas K. A.. Tokias teismo išvadas suponuoja be kita ko ir aplinkybės, jog, pirma, nukentėjusiojo parodymus dėl to, kad jis nusikaltimų įvykio metu turėjo prie savęs kelnių įleidžiamoje kišenėje mobilaus ryšio telefoną objektyviai jokie bylos duomenys nepaneigia; antra, tokią aplinkybę neigiančio kaltinamojo bei ja abejojusių liudytojų A. G. ir E. S. pozicija byloje neturi objektyviai pagrindžiamo pagrindo (vien tai, kad išgertuvių metu nukentėjusysis nesinaudojo telefonu ar jo atvirai nedemonstravo kitais tikslais, savaime nepatvirtina, jog telefono nukentėjusysis su savimi aplamai neturėjo); trečia, sugretinus duomenis apie nukentėjusiajam smūgių sudavimo lokalizaciją, šiems smūgiams panaudoto įrankio (strypo) pobūdį ir paviršiaus savybes, o taip pat paties daikto (telefono) sugadinimų pobūdį, yra akivaizdu, kad jis (telefonas), būdamas nukentėjusiojo nurodytoje vietoje (priglaustas prie kūno įleidžiamoje dėvėtų kelnių kišenėje), tikrai galėjo būti sudaužytas nevienkartiniais kaltinamojo maždaug 2 cm diametro šešiakampio formos paviršiumi metaliniu strypu smūgiais į nukentėjusiojo kūną juosmens bei dubens srityse, juolab, kad visa tai vyko judesyje esant ne tik strypui, tačiau ir nukentėjusiojo kūnui bei ant jo vilkėtiems drabužiams, kuriuose buvo telefonas. Visuma aukščiau aprašytų šios bylos duomenų taip pat teikia pagrindą ir išvadai, jog aukščiau (punkte 1) aprašytus tyčinius smurtinius veiksmus nukentėjusio ir jo turto atžvilgiu kaltinamasis atliko ne gindamas savo brolį liudytoją A. G., tačiau tikrovėje kerštaudamas nukentėjusiajam už jo netinkamą, nemoralų elgesį su jo nėščia sugyventine bendrų išgertuvių metu bei sukeltas abipuses muštynes su A. G., kaltinamojo broliu, jo paties (kaltinamojo) šeimos namuose. Tokią išvadą pirmiausiai pagrindžia, teismo vertinimu, pirminiai, neaptarti ir nederinti tarpusavyje, todėl patys teisingiausi, tiek kaltinamojo, tiek liudytojo A. G. paaiškinimai apie įvykį atvykusiems į nusikaltimų įvykio vietą policijos pareigūnams (punktai 6 ir 8, taip pat 1 t., b. l. 131), kita vertus, tai pagrindžia ir teisme duoti nukentėjusiojo ir liudytojo A. G. paaiškinimai, jog jų muštynės buvo abipusės, tai yra, jie abu buvo puolančiojo padėtyje ir nebuvo užpultojo, kurį būtų aplamai buvę teisėto pagrindo kaltinamajam ginti nuo nusikalstamo užpuolimo (kėsinimosi) BK 28 straipsnio požiūriu. Iš šios bylos faktinės situacijos yra akivaizdu, kad aukščiau nurodyti (punktas 1) kaltinamojo tiesiogiai tyčiniai smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo ne liudytojo A. G. gintis nuo nukentėjusiojo G. L. nusikalstamo kėsinimosi (užpuolimo), o naujas, savarankiškas nukentėjusiojo užpuolimas, nors savo priežastimis ir susijęs su prieš tai įvykusiomis A. G. ir G. L. abipusėmis muštynėmis, be to, tik laimingo atsitiktinumo dėka nesibaigęs sunkesnėmis ar net tragiškomis pasekmėmis nukentėjusiajam.
16. Dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų. Nukentėjusiojo G. L. parodymai dėl esminių, juridiškai reikšmingų nagrinėjamo byloje nusikaltimų įvykio aplinkybių byloje buvo pakankamai išsamūs ir nuoseklūs, kiek tai leido patirtas fizinis smurtas, įskaitant galvos smegenų sukrėtimą, nukentėjusiojo parodymai byloje ne tik dera tarpusavyje, vieni kitus papildydami ir patvirtindami, ir yra logiški, bet ir yra patvirtinti kitų teismo aukščiau aprašytų įrodymais pripažįstamų duomenų visuma, tame tarpe liudytojų A. G. ir E. S. (išskyrus aukščiau motyvuotai atmestą dalį dėl mobilaus telefono), netiesiogiai – K. A., parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto išvadomis, nukentėjusiojo medicininių dokumentų duomenimis, daiktiniais įrodymais (metaliniu strypu ir sudaužytu mobiliuoju telefonu), jų bei įvykio vietos apžiūrų rezultatais. Pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, priešingai nei aukščiau motyvuotai atmesta dalimi (punktas 15) kaltinamojo, teismas šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo, todėl nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, pripažįstami atitinkančiais šios bylos faktines aplinkybes ir vertinami teisingais.
17. Visi aukščiau vardinti teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, išskyrus teismo aukščiau motyvuotai atmestą dalį kaltinamojo ir liudytojų A. G. ir E. S. parodymų dėl nukentėjusio mobiliojo telefono (punktai 15 ir 16), teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamasis S. G., bendrų išgertuvių metu iš asmeninių nesutarimų kilus konfliktui, kerštaudamas nukentėjusiajam už nepagarbų, nemoralų jo elgesį prieš tai vykusių bendrų išgertuvių metu su buvusia žinomai nėščia jo sugyventine liudytoja E. S. jų šeimos namuose, o taip pat ten pat, jo šeimos namuose, sukeltas abipuses muštynes su kitu jo šeimos nariu liudytoju A. G., šį tyčia užpuolė ir sumušė, suduodamas metaliniu strypu 1 smūgį į galvą, bei dar nemažiau 8 smūgius į nugarą ir dešinę kūno pusę, šiuo mušimu sukėlė fizinį skausmą, padarė išorinius kūno sužalojimus ir jais nežymiai sutrikė nukentėjusiajam sveikatą. Be to, atlikdamas dalį tų pačių tyčinių nukentėjusiojo mušimo veiksmų (tyčia suduodamas jam strypu smūgius į kūną juosmens ir dubens srityse), kaltinamasis tyčia sudaužė ir taip sunaikino nukentėjusiojo kelnių kišenėje buvusį nedidelės 200 Eur vertės jo mobilaus ryšio telefoną (punktas 1).
18. Aplinkybių, kurios šalintų kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę ar sudarytų pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas šioje byloje nenustatė. Dėl būtinosios ginties, kaip galinčios šalinti kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę, aplinkybės nebuvimo teismo pasisakyta aukščiau, vertinant kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus (punktai 15-16).
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.
19. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta (punktas 17), jog nukentėjusį fiziniu smurtu užpuolė ir sumušė būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas intensyvius, pakankamai stiprius ir daugybinius smūgius nukentėjusiajam metaliniu strypu į galvą, nugarą ir kt. kūno vietas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (padarinių nukentėjusiojo sveikatai bei prie savęs (drabužiuose) turėtam turtui (telefonui) atžvilgiu jo tyčia, teismo vertinimu, ir buvo neapibrėžta, todėl kaltinamasis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias dėl jo mušimo pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą, išorinių kūno sužalojimų padarymą ir nežymų jais sveikatos sutrikdymą, o taip pat ir nedidelės 200 Eur vertės jo turtui – mobilaus ryšio telefono sunaikinimą. Trečia, daugybiniai smūgiai metaliniu strypu, sukėlę nukentėjusiajam ženklų laiką trukusį fizinį skausmą ir išorinius kūno sužalojimus, dėl kurių jam prireikė sveikatos priežiūros paslaugų, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 140 straipsnio 1 dalies) prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir išorinių kūno sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačio nukentėjusiojo pareiškimais, tiek liudytojų E. S., A. G. ir K. A. parodymais, tiek duomenimis, užfiksuotais nukentėjusio medicininiuose dokumentuose, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius duomenis duotomis išvadomis, tiek ir paties kaltinamojo bei liudytojų A. G. ir E. S. paaiškinimais apie nukentėjusiojo išvaizdą iki nusikaltimo įvykio (buvęs sveikas, niekuo nesiskundęs, elgęsis natūraliai). Penkta, nukentėjusysis, kaip savininkas, nusikaltimų įvykio metu sudaužytą iki tol jo paties kiek naudotą mobilaus ryšio telefoną įvertino pagal jo naujo įsigijimo kainą, kuri, teismo vertinimu, yra protinga ir sąžininga bei nėra paneigta kt. bylos duomenimis, savo ruožtu kaltinamasis šio daikto (telefono) nukentėjusiojo įvertinimo byloje neginčijo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad sunaikinto turto vertė šiuo atveju nustatyta nesąžiningai ir neteisingai, ji (200 Eur arba 4 MGL/BBND) baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 190 straipsnio 1 dalis) atitinka „nedidelės“ mąstą.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
20. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teismas kvalifikuoja didesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju fizinis smurtas sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir išorinius kūno sužalojimus, nors ir nežymiai, tačiau visgi realiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą, be to, smurtauta buvo suduodant ne pavienius, bet daugybinius (ne mažiau 9), intensyvius bei pakankamai stiprius smūgius kur kas sunkesnes pasekmes galėjusiu sukelti įrankiu – metaliniu strypu (laužtuvėliu), taip pat ir į itin pažeidžiamą nukentėjusiojo kūno vietą (galvą). Dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltinamojo veiksmų pobūdis bei pavojingumo laipsnis vertinamas maždaug rūšinės aptariamo baudžiamojo įstatymo sudėties lygmeniu.
21. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija - nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais kaltinamojo veiksmais (mušimu) sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir išorinių kūno sužalojimų atsiradimo nukentėjusiajam bei jo turto (telefono) sunaikinimo (sudužimo) momento, kas iš esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamajam bausmes faktinio pagrindo nėra.
22. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuri vertinama dar teigiamai - kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (1 t., b. l. 132), iki 2022 m. lapkričio 11 d. nebuvo baustas ir administracinėmis nuobaudomis ir (ar) administracinio poveikio priemonėmis (1 t., b. l. 133), gyvena faktinėje šeimoje kurioje augina mažametį vaiką, alkoholiu ir (ar) kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiauja. Kita vertus, kaltinamasis legalaus darbo šiuo metu nedirba ir ieškančiu tokio Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja – šeimos pragyvenimo šaltiniai nėra aiškūs, be to, bylos duomenimis kaltinamasis neturi nei nekilnojamo turto, nei kelių transporto priemonių (1 t., b. l. 134, 135), su šeima gyvena socialiniame būste.
23. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis teismas pripažįsta faktines šios bylos aplinkybes, kad: 1) kaltinamasis iškart po nusikaltimų įvykio nukentėjusiajam pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir tokiu būdu (aktyviais veiksmais) siekė išvengti sunkesnių savo nusikalstamų veikų padarinių; 2) kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymui tiesioginės ir lemiamos įtakos turėjo rizikingas ir provokavęs paties nukentėjusio asmens elgesys, nepriimtinai, nemoraliai elgiantis kaltinamojo akivaizdoje ir jo šeimos namuose su žinomai nėščia jo, kaltinamojo, sugyventine liudytoja E. S., o taip pat sukeliant ten pat, kaltinamojo namuose, abipuses muštynes su kitu jo šeimos nariu broliu liudytoju A. G. (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio iki jau arimo vidutiniam girtumo (punktas 14), kuris, teismo vertinimu, turėjo tiesioginės įtakos jo apsisprendimui nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios aplinkybių santykį (tarpusavio lyginamąjį svorį bausmių individualizavimo aspektu) teismas vertina labiau lengvinančių naudai.
24. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, tačiau kartu teigiama įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančių santykį vertinant taip pat labiau lengvinančiųjų naudai, kas visumoje persveria padidinto veikos pavojingumo laipsnio reikšmę bausmių individualizavimui, atsižvelgiant ir į kaltinamojo amžių, darbingumą, šeiminę ir sunkią turtinę padėtį, bus teisinga kaltinamajam paskirti laisvės apribojimo rūšies bausmes be intensyvios priežiūros, kurių dydį nustatyti kiek mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkis : pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 9 mėn., pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 3 mėn. (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 55 straipsnis, 61 straipsnio 1-3 dalys). Bausmės, paskiriamos už idealiąja sutaptimi įvykdytas nusikalstamas veikas, subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 dalies bei 5 dalies 1 punkto taisyklę ir tokiu būdu nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 9 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajam per visą bausmės vykdymo laiką nustatyti jo asmeninę ir turtinę padėtis bei užimtumą atitinkantys bei jo realiai galintys būti sėkmingai įvykdytais įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte bei 5 dalies 4 punkte. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės rūšį ir dydį individualizavusias aplinkybes, tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu (trukme) bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti – nebus aiškiai nei per švelni, nei per griežta. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų, taip pat negali būti mažinama bausmė BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu, kadangi teisme nebuvo sąlygų atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis). Pagrindo įskaitymams taip pat nėra.
25. Kaltinamajam S. G. paskirta byloje kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 128-129) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ji panaikintina. Daiktinis įrodymas – mobilaus ryšio telefonas „LG K40S“, laikinai saugomas pas nukentėjusįjį G. L. (1 t., b. l. 95), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas toliau laisvai disponuoti savininkui G. L., daiktinis įrodymas – metalinis strypas, laikinai saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 86-87), nuosprendžiui įsiteisėjus kaip nusikalstamų veikų padarymo įrankis konfiskuotinas ir kaip menkavertis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktai). Kitas reikšmingas daiktas – lankstusis CD diskas su nukentėjusiojo G. L. kūno sužalojimų vietose fotonuotraukomis (1 t., b. l. 48) - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.
26. Dėl civilinių ieškinių. Nuo nagrinėjamų byloje nusikalstamų veikų nukentėjęs G. L. kaltinamajam, kaip už jam atsiradusią žalą atsakingam civiliniam atsakovui, pareiškė reikalavimą priteisti jam : 1) 200 Eur (sunaikinto jo mobilaus ryšio telefono vertės) dėl nusikaltimo patirtos turtinės žalos atlyginimą, taip pat, 2) 1000 Eur dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 64). Ieškovas savo materialųjį reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia faktiškai patirtais nuostoliais, lygiais jo prarasto dėl nusikaltimų (sunaikinto) turto vertei (savo parodymais, įvykio vietos, daiktinių įrodymų pateikimu/paėmimu bei jų apžiūromis užfiksuotais byloje duomenimis, teismo medicinos specialisto išvada ir kt.). Savo ruožtu materialųjį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia jo tvirtinamomis aplinkybėmis, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmėje patyrė didelį fizinį skausmą, kurį jautęs dar kelias savaites po patirto smurto, periodiniai galvos skausmai kartojasi iki šių dienų, kas riboja jo galimybes dirbti pasilenkus ir pan., neigiamus dvasinius išgyvenimus, nesaugumo ir baimės jausmą, kurį laiką turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, kuriam laikui apribotos bendravimo galimybės dėl sužalotos ir buvusios sutvarstytos galvos. Teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo pareiškimas apie jo patirtą dėl nusikaltimo neturtinę žalą yra pagrįstas, jį be jo paties pareiškimų ir parodymų, taip pat teismo medicinos specialisto išvadų pagrindžia ir duomenys iš jo medicininių dokumentų, todėl konstatuojama, jog nukentėjusysis G. L. dėl nagrinėjamų byloje nusikalstamų veikų išties patyrė neturtinės žalos, kuri jam turi būti proporcingai ir teisingai atlyginta (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal nukentėjusiojo ieškinį už konstatuotą jam neturtinę žalą ir jos atlyginimą yra atsakingas prieš jį smurtavęs kaltinamasis (civilinis atsakovas). Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiam G. L. padaryta neturtinė žala įvertintina ir priteistina maždaug vyraujančio teismų praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio (BK 140 straipsnio 1 dalis) bylas, vidurkio dydžiu. Pagal apibendrintą šalies kasacinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos už nagrinėjamų nusikaltimų įvykio metu dominavusią BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dydis varijuoja maždaug nuo 300 Eur iki 1200 Eur, taigi vidurkis sudaro apie 750 Eur, todėl nukentėjusiajam jo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinant dalinai, priteistina 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu yra pagrįsta ir reikalavimo dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo dalis, ginčo dėl jos dydžio teisme nekėlė ir civilinis atsakovas (kaltinamasis), todėl ši turtinės žalos dalis priteistina iš kaltinamojo visa apimtimi (200 Eur). Tokiu būdu nukentėjusiojo G. L. byloje pareikštas civilinis ieškinys patenkintinas iš dalies (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat yra pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 99-100) su atgręžtiniu (regresiniu) reikalavimu priteisti kaltinamojo nusikalstama veika padarytos 318,46 Eur netiesioginės žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimą, pastarąją sudaro patirtos išlaidos apmokant sveikatos priežiūros įstaigai VšĮ „Vilkaviškio ligoninei“ už suteiktas nusikaltimų metu sužalotam nukentėjusiajam skubios medicininės pagalbos paslaugas. Ieškovės išlaidų dydis byloje abejonių nekelia, ieškovės reikalavimo teisė kyla iš CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, taip pat 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalimis nustatyto deliktinės civilinės atsakomybės teisinio reguliavimo, todėl pripažįstama galiojančia ir vykdytina, kaltinamasis kaip civilinis atsakovas pagal šį ieškinį ieškovės reikalavimą teisme visiškai pripažino, kadangi šis pripažinimo pareiškimas visiškai atitinka bylos aplinkybes, jo nepriimti teismas neturi nei faktinio, nei juridinio pagrindo (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis), todėl Kauno teritorinės ligoninių kasos byloje pareikštas civilinis ieškinys patenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Civiliniams ieškiniams užtikrinti 2022 m. lapkričio 9 d. Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirto kaltinamojo S. G. nuosavybės teisių apribojimo į 1518,46 Eur vertės turtą (1 t., b. l. 136-137) terminas pratęstinas iki visiško šio teismo nuosprendžio dalies dėl žalų atlyginimo priteisimo įvykdymo (BPK 151 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
S. G. taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jį nuteisti 3 (trims) mėnesiams laisvės apibojimo be intensyvios priežiūros.
Paskiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies bei 5 dalies 1 punkto taisykles ir S. G. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vietoje intensyvios priežiūros S. G. nustatyti tokius įpareigojimus per visą paskiriamos jam bausmės vykdymo laiką : 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas bei 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo G. L. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jam iš nuteistojo S. G. : 1) du šimtus eurų (200 Eur) nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo; 2) septynis šimtus penkiasdešimt eurų (750 Eur) nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš nuteistojo S. G. tris šimtus aštuoniolika eurų 46 ct. (318,46 Eur) nusikalstamomis veikomis padarytos netiesioginės turtinės žalos atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą.
Procesinę prievartos priemonę - civilinių ieškinių užtikrinimui 2022 m. lapkričio 9 d. Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą nuteistojo S. G. nuosavybės teisių apribojimą į 1518,46 Eur vertės turtą, palikti galioti ir jos taikymo terminą pratęsti iki visiško šios teismo nuosprendžio dalies dėl žalų atlyginimo priteisimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 6 dalis).
Daiktinį įrodymą – mobilaus ryšio telefoną „LG K40S“, laikinai saugomą pas nukentėjusįjį G. L., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau laisvai disponuoti savininkui G. L.. Daiktinį įrodymą – metalinį strypą, laikinai saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus kaip nusikalstamų veikų padarymo įrankį konfiskuoti ir kaip menkavertį sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktai). Kitą reikšmingą bylai daiktą – lankstųjį CD diską su nukentėjusiojo G. L. kūno sužalojimų vietose fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.