- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-21
- Bylos Nr.
- 2K-347/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-06138-2008-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Antanas Klimavičius, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- R. S., ir M
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir galutinė subendrinta bausmė R. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir 300 MGL bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2007 m. kovo 16 d. ir nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d.
Minėtu nuosprendžiu nuteistas ir M. D., tačiau kasacinis skundas nepateiktas.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendis dėl M. D. pakeistas - vadovaujantis BK 66 straipsniu M. D. į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas (nuo 2008-09-07 iki 2008-09-25).
Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad su M. D., veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 ir 3 punktų reikalavimus, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: 2008 m. rugsėjo 7 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 1.55 val., iš tiksliai nenustatytos vietos, esančios Vilniuje, prie Gariūnų turgavietės, Gariūnų g. 68, iki kelio Vilnius - Kaunas 49 kilometro, esančio Trakų rajone, prie Elektrėnų, krovininiu vilkiku „Volvo FH12.380“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel SVKA27“(duomenys neskelbtini)), vairuojamu M. D., R. S. lydint automobiliu „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu žmonai I. S., ir stebint kelią, gabeno akcizais apmokestinamas prekes 36 500 pakelių cigarečių „J. L.“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą (143 702,19 Lt). Taip R. S. ir M. D. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir jam paskirti baudą. Tai motyvuoja tuo, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodo, jog jam paskyrus baudą bausmės tikslai byloje būtų pasiekti efektyviau, kad dėl netinkamo nurodytos nuostatos taikymo buvo pažeistas bausmių proporcingumo principas bei tik iš dalies atsižvelgta į BK 54 straipsnio nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Nesutinka su apeliacinio teismo nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo pagrįstumo, nes, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą pakeisti laisvės atėmimo bausmę į baudą, pažeistos BK 41 ir 54 straipsnių nuostatos parenkant bausmės rūšį, neatliktas papildomas tyrimas ir remtasi tik apkaltinamajame nuosprendyje esančiais jam nepalankiais duomenimis. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, neįvertino visų aplinkybių ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, tai esminis BPK pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasatorius nurodo, kad, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl paskirtos bausmės rūšies, įrodymų vertinimą skunde analizuoja tik tiek, kiek tai susiję su baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta nuostata, kad įrodymai turi būti vertinami kaip visuma, o ne atskirai vienas nuo kito.
Kasatorius nurodo, kad nepagrįstai teismai akcentavo ankstesnius teistumus, nes teistumai (išskyrus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendį), dar prieš bylą perduodant į teismą, buvo išnykę, o BK 97 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, suėjus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Neteisingai apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nurodytos aplinkybės - turi šeimą, augina paauglį sūnų, rūpinasi 2 grupės invalide motina - yra reikšmingos, tačiau nesudaro išskirtinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima švelninti bausmę. Kasatorius mano, kad analogiško pobūdžio reikšmingų aplinkybių sąrašas šiuo metu gerokai platesnis, nes sutuoktinė I. S. yra nėščia. Tvirtina, kad jis galėtų sumokėti baudą, nes dirba, turi turto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo skundą atmesti ir nurodo, kad kasatoriaus prašymas pakeisti nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pakeičiant ją bauda, nepagrįstas ir atmestinas.
Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, taip pat R. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), į tai, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 59 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas už R. S. įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 199 ² straipsnio 1 dalyje, numato dviejų rūšių bausmę - baudą ir laisvės atėmimą iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvavo laisvės atėmimo bausmės paskyrimą R. S. (teistas net keturis kartus, teistumas neišnykęs, vykstant ikiteisminiam tyrimui ir nepriėmus nuosprendžio dėl kontrabandos jis padarė naują nusikaltimą, numatytą BK 199 ² straipsnio 1 dalyje). Visa tai rodo, kad iš ankstesnių teistumų R. S. jokių teigiamų išvadų nepadarė ir paskirtos bausmės, tarp jų ir 300 MGL (39000 Lt) bauda už nusikaltimą, dėl kurio nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, bausmės tikslo nepasiekė. Paskirta bauda nesumokėta iki šiol.
Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams. Ši bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. R. S. paskirta bausmė atitinka BK 61 straipsnyje įtvirtintas taisykles, ji yra teisinga, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Šias aplinkybes patvirtino apeliacinės instancijos teismas. Nors nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad yra visos sąlygos paskirtosios 300 MGL baudos ( paskirta 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu), užtikrinimui ir išieškojimui, tačiau pats pripažįsta, kad bauda nesumokėta. Tai dar kartą patvirtina teismo nuomonę, jog R. S. nelinkęs daryti išvadų iš paskirtosios bausmės -baudos ir skirti dar kartą analogišką bausmę - baudą nėra pagrindo. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis, paskyrus kitos rūšies bausmę asmeniui, kuris nelinkęs taisytis, iškreips teisingumo principo įgyvendinimą bei bausmės individualizavimo prasmę.
Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas paskirtosios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, neatliko papildomo tyrimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK nuostatų, į apeliaciniame skunde iškeltus klausimus atsakyta išsamiai ir nešališkai, todėl kasatoriaus teiginys dėl papildomo aplinkybių tyrimo - nepagrįstas.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas gali, bet neprivalo paskirti minimalią sankcijoje nustatytą bausmę - baudą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Kolegijos nuomone, teismai tinkamai - išnagrinėję byloje esančius įrodymus, taip pat R. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, paskyrė jam bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 41, 54 straipsniuose, įvertino tai, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnis 5 dalis), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalis 1 punktas) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 59 straipsnis). Teismai pakankamai motyvavo savo sprendimus ir atsižvelgė į tai, kad R. S. teistas net keturis kartus, teistumas neišnykęs, vykstant ikiteisminiam tyrimui ir nepriėmus nuosprendžio dėl kontrabandos jis padarė naują nusikaltimą, teisingai konstatavo, kad iš ankstesnių teistumų R. S. jokių teigiamų išvadų nepadarė ir paskirtos bausmės, tarp jų ir 300 MGL (39000 Lt) bauda už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje (nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu), bausmės tikslo nepasiekė. Pirmosios instancijos teismo paskirtoji bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį ir atitinka BK 61 straipsnio taisykles, yra teisinga, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo. Šias aplinkybes patvirtino apeliacinės instancijos teismas. Nors nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad yra visos sąlygos 300 MGL baudos, paskirtos 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, užtikrinimui ir išieškojimui, tačiau pats pripažįsta, kad bauda nesumokėta. Tai dar kartą patvirtina teismo nuomonę, jog kasatorius nelinkęs daryti išvadų iš paskirtosios bausmės -baudos ir skirti dar kartą analogišką bausmę - baudą nėra pagrindo. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis, paskyrus kitos rūšies bausmę asmeniui, kuris nelinkęs taisytis, iškreips teisingumo principo įgyvendinimą bei bausmės individualizavimo prasmę.
Kolegija konstatuoja, kad byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK nuostatų, užtikrintas išsamus ir nešališkas bylos nagrinėjimas. Kolegija pažymi, kad ir atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas gali, bet neprivalo paskirti minimalią sankcijoje nustatytą bausmę- baudą.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje, numatytų nuosprendžio ir nutarties naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.