Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šiuo atveju atsakovas, pratęsdamas leidimo galiojimą, aplaidžiai vykdė teisės aktų reikalavimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 10 straipsnių nuostatas, todėl yra pagrindas ginčijamą sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo nuomone, susiklostė netoleruotina ir ydinga situacija, kai viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju - atsakovas) iš pradžių, įvykdęs visas teisės aktuose nustatytas procedūras, priėmė pareiškėjo atžvilgiu teigiamą sprendimą, o praėjus vos trims dienoms - neigiamą sprendimą, nors faktinės aplinkybės nėra pasikeitę.

Be to, dalis pareiškėjui inkriminuotų neteisėtų veikų buvo padarytos jau tada, kai leidimas laikyti ginklus buvo išduotas (2017 m.). Todėl nėra aišku, kodėl tie patys duomenys vienu atveju leidžia atsakovui daryti išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o kitu atveju - jis jau gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėjo, jog sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir GŠKĮ, Įstatymas) įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas vadovavosi pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, kurie yra visiškai praradę aktualumą laiko aspektu, nenurodant nei vienos esamos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, jog jis kelia ar galėtų kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovas formaliai ir subjektyviai vertino pareiškėjo galimybę ateityje elgtis netinkamai. Atsakovas taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai taikė GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

Pažymėjo, jog jis niekada nebuvo baustas už pažeidimus, susijusius su netinkamu ginklų naudojimu civilinėje apyvartoje, taip pat už tyčinius smurtinius nusikaltimus, todėl jo asmenybė nekelia pavojaus aplinkiniams. Prašė skundą patenkinti.

Tačiau patikrinus Policijos registruose fiksuotus duomenis apie pareiškėją, nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018-12-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53925-18 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,26 prom. girtumas). Administracinių nusižengimų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 25 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų 12 kartų už nustatyto greičio viršijimą (2021-07-26 viršijo 36 km/h, 2021-04-21 viršijo 30 km/h, 2020-06-11 viršijo 32 km/h, 2018-10-02 viršijo 42 km/h ir t. t.), 1 kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 271 straipsnio 4 dalį, 1 kartą už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 1 kartą už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 1 kartą už girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (nustatytas 2,88 prom. girtumas), 1 kartą už vairuotojų, kurių vairavimo stažas iki dvejų metų, transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems, kai nustatomas nežymus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nustatytas 0,24 prom. girtumas), 4 kartus už 2 alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, 3 kartus už rūkymą vietose, kuriose draudžiama tai daryti. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus ginčijamu sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėjo, jog Policijos registruose fiksuoti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų kiekis, taikytos atsakomybės neefektyvumas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Ypač neigiamai pareiškėją charakterizuoja teisės pažeidimai, padaryti esant neblaiviam.

Dėl pareiškėjo skundo teiginio, jog policija jam pratęstą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikino neteisėtai ir nepagrįstai, pažymėjo, jog pagal GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas gali ir turi būti taikomas bet kuriuo momentu kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatyme naudojama formuluotė „turi duomenų“ reiškia, kad šiuo pagrindu leidimas panaikinamas net ir negavus naujų duomenų, jeigu turimų duomenų įvertinimas pagrindžia asmens pavojingumą ir leidžia daryti išvadą, kad ankstesnis tų duomenų vertinimas buvo klaidingas. Šiuo atveju buvo padaryta išvada, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui buvo pratęstas netinkamai įvertinus visas aplinkybes, nustatyti neigiamai pareiškėją charakterizuojantys faktai tiek dėl jų padarymo laiko, tiek dėl jų pobūdžio įpareigoja taikyti GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl ginčijamu 2022-08-04 sprendimu pagrįstai nuspręsta panaikinti pareiškėjui pratęstą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2022-08-04 sprendimo Nr. 22-IL-20-03358-e, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018-12-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53925-18 pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl pareiškėjo padarytos veikos nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas 2018-11-10, apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,26 prom. girtumas).

Administracinių nusižengimų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 25 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų 12 kartų už nustatyto greičio viršijimą (2021-07-26, 2021-04-21, 2021-03-26 (8.41 val.), 2010-03-26 (13.15 val.), 2021-02-25, 2021-02-05, 2020-04-16, 2020-06-11, 2018-07-20, 2018-07-22, 2018-10-02, 2017-07-29); 2007-2019 metais: 1 kartą pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį, 1 kartą už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 1 kartą už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 1 kartą už girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (nustatytas 2,88 prom. girtumas), 1 kartą už vairuotojų, kurių vairavimo stažas iki dvejų metų, transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems, kai nustatomas nežymus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nustatytas 0,24 prom. girtumas), 4 kartus už 2 alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, 3 kartus už rūkymą vietose, kuriose draudžiama tai daryti.

Nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu 2022-08-04 Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos sprendimu Nr. 22-IL-20-03358-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovaujantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad minėtos aplinkybės niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę minėtiems teisiniams gėriams.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Taigi, GŠKĮ tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 str. 2 d.). GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 56 str.). Minėti bylos duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas).

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018-12-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pareiškėjas atleistas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės, administraciniai nusižengimai padaryti iki 2021-07-26, todėl teisėjų kolegijos manymu, visi padaryti pažeidimai nėra praradę aktualumo GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad nepanaikinus pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai šiuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti atsakovo sprendimą.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, kad leidimo panaikinimas neproporcinga priemonė, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Įstatymo tikslą ir paskirtį bei į pareiškėją neigiamai charakterizuojančius rašytinius duomenis, nustatytus ikiteisminio tyrimo metu, padarytais administraciniais teisės pažeidimais, darytina išvada, kad leidimo laikyti (nešiotis) panaikinimas pareiškėjui nėra pernelyg griežta ir neproporcinga poveikio priemonė.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, kolegija vertina, jog nagrinėjama situacija nėra išskirtinė ir daro išvadą, kad GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Panaikinimas leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas pareiškėjo baudimu.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.