Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujantAgnei Usovienei, dalyvaujant ieškovo atstovėms G. B. ir Anai Aidetienei, atsakovui N. B.,tretiesiems asmenims O. N. ir O. N., jų atstovui advokatui A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovoValstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui N. B. (tretieji asmenys – O. N. ir O. N., išvadą byloje teikianti institucija-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone) dėl laikino tėvo valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo laikinai apriboti N. B. tėvo valdžią vaiko U. B. atžvilgiu; Nustatyti vaiko U. B. gyvenamąją vietą kartu su globėjais Ona ir O. N. jų gyvenamojoje vietoje.Priteisti išlaikymą iš N. B. po 200 eurų kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis nuo globos nustatymo dienos iki vaiko U. B. pilnametystės. P. O. ir O. N. disponuoti globotinės U. B. gaunamomis pajamomis bei paskirti globėjus globotinei priklausančio turto administratoriais.

Tretysis asmuo O. N. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas kartu su savo sugyventine praėjusiųjų metų sausio mėnesį atvažiavęs į Pabradę pas ją į namus, pirmiausia paprašė parodyti aukso dirbinius, kuriuos padovanojo U.. Tuomet nuvažiavo į darželį, pažadino ir paėmė vaiką: R. pasakė, kad reikia jį vežtis į (duomenys neskelbtini) , nes jis (N.B.) yra jos tėvas ir turi visas teises. Kai buvo iškviesta policija ir atsakovas pradėjo mosikuoti rankomis,mergaitė, kuri tuo metu buvo mašinoje, išsigando, pradėjo verkti. U. Ji (duomenys neskelbtini) globoja jau apie 1,8 metus, jos gyvenamąją vietą irgi deklaravo savo šeimos gyvenamojoje vietoje. Mergaitė sveika, pradėjo daugiau kalbėti, bendrauti ( ji dažnai susitinka su savo sesute- A. Č. dukra Inge), kuri atvžiuoja su savo motina. Atsakovas buvo atvažiavęs į planinį susitikimą, tačiau elgėsi agresyviai, užgauliojo ją (O.N.) ir jos vyrą, todėl tada neleido susitikti su vaiku. Buvo susitikimas su psichologu.Mergaitė atsimena savo tėvą, matė jį TV laidoje “Yra kaip yra”, kurioje jis šmeižė jos (O.N.) seserį, nors sesuo jau tada sunkiai sirgo. N. B. nedirbo, tad sesuo išlaikė ūkį, o po jos mirties liko skolos. Jie ėmė kreditus žirgynui, o kreditoriai reikalauja grąžinti skolą, tad tais klausimais dabar ji (O.N.) rūpinasi. Nors žirgus išsinuomojo jos sesuo, tačiau atsakovas išvežė juos į (duomenys neskelbtini) ir ten pardavė. Sesers dešimtmetis sūnus skundėsi, kad N. B. jį skriaudžia, elgiasi agresyviai, kad jo mamai blogai su juo gyventi, būdavo net neturėdav o ką valgyti, ji net grasinosi nusižudyti. Tada ji (O.N.) padėjo savo seseriai išvažiuoti iš namų, kuriuose ji gyveno su atsakovu. Atsakovas yra nestabilios psichikos žmogus, dėl visų jo bėdų yra kalti kiti, bet ne jis pats. Jeigu jis nebus agresyvus, tai ji jokių kliūčių bendrauti su jo dukterimi nedarys. Palaiko ieškinį.

Tretysis O. N. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su žmona užaugino du sūnus (vienam dabar 21-eri, kitam-27-eri), tad užaugins ir U.ę. Vienas sūnus dirba valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kitas mokosi kolegijoje anglų kalbos.Jis pats dirba “Norfos” apsaugoje, o jo žmona- neįgalių vaikų globos namuose slaugytojos padėjėja. Jie gyvena dviejų kambarių bute, turi butą Vilniuje, kur gyvena ir jo vaikai. U.ė-mergaitė bendraujanti trimis kalbomis-lietuvių, rusų ir lenkų. N. B. pasakė, kad duotų jam pabandyti užauginti savo dukrą, tačiau kokie gali būti bandymai ar eksperimentai su vaikais. Jis palaiko ieškinio reikalavimus.

Liudytoja A. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu gyveno nuo 2006 metų iki 2012 metų pavasario, kai jis ją paliko dėl kitos moters. 2007 metais gimė dukra I. Jie gyveno netoli valstybės sienos soduose. Ji buvo paėmusi kreditą namo statybai ((duomenys neskelbtini) rajone). Tačiau gyvenimas su N. B. baigėsi tuo, kad ji šiuo metu yra fizinio asmens bankroto procese: buvo paėmusi 250000 Lt kreditą namo statybai, kur galvojo su vaiku ir atsakovu gyventi.Ji galvojo, kad vyras išsituoks, galės laiduoti, tačiau jis to nepadarė, o paliko ją tokioje padėtyje. Prieš 3 metų teismas iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, ji yra bankroto administratoriaus priežiūroje ir sėkmingai tvarkosi. Teismas norėjo į bankroto procedūrą įtraukti ir atsakovą, tačiau ji tam paprieštaravo, nes nenori turėti jokių reikalų su šiuo žmogumi- kas su juo gyveno patyrė ne tik fizinį, bet ir baisų psichologinį smurtą. Jo moterų istorijos-baisios: pirmą vaiką paliko kai jam buvo 8 mėnesiai, tiesiog sėdo į traukinį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo sufabrikavęs prieš ją (A.Č) bylą, neva tai dėl smurto prieš vaiką, tačiau tyrėjai nerado jokių to įrodymų ir vaiką jai grąžino. Jis norėjo ją “pakišti”, nes žinojo, kad ji liudys prieš jį visose bylose-dėl kanapių auginimo, dėl U.ės gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. Jis kas 5-6 metai keičia moteris, paalieka vaikus, išlaikymo jiems nemoka, tampo savo buvusias gyvenimo drauges po teismus. Nėra jokios garantijos, kad jam vėl kas nors panašaus nešaus į galvą. Kai vyko teismas dėl jos dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovas teisme nepasirodė, o kai gimė U.ė tuomet jis po dviejų metų atsirado. Jo vaikai, krūvos skolų ir problemų, persekioja lig šiol ir ją: praeina metai -dveji ir vėl ji gauna kokį šaukimą į teismą. Šiam žmogui negalima patikėti vaiko, nes jis pats už save negali būti atsakingas. Jis neturi nei darbo, nei savo būsto, turi daug skolų, į savo problemas įtraukia ir kitus žmones. I. Z. prieš mirtį jai sakė, jog norėtų, kad jos dukrą U.ę augintų jos sesuo O. N.. U.ė savo tetą O. vadina mama, ji yra tvarkinga, dirbanti moteris, net ir panaši į savo seserį. Jos dukra Ingė, kai buvo paimta vykstant tyrimui, gyveno pas N. B. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Vaikas nesiskundė gyvenimu pas tėvą, nes jis nedirbo, tad gal ir turėjo daugiau laiko jam skirti,ji tokių galimybių dabar neturi, nes reikia skolas grąžinti. Nors teismas iš N. B. priteisė išlaikymą vaikui po 68.50 Eur kas mėnesį, tačiau šiai dienai jis nei cento savo vaiko išlaikymui nesumokėjo. Nors anksčiau jos dukra Ingė ir svečiuodavosi pas savo tėvą sodyboje, tačiau jam pradėjus gyventi su sugyventine Roma reikalai pašlijo ir ryšys faktiškai nutrūko. U.ei pas Ni. gyvenimo sąlygos geros, abu dirbantys, krupštūs, geri žmonės-užaugino du sūnus.

Liudytoja O. V. teismo posėdyje paaiškino, kad I. Z. yra jo 10- mečio anūko N. V. motina. Kai jo motina mirė, tai ji sužinojo kaip jiems gyvenosi su atsakovu. Anūkas per savo motinos laidotuves pasakė, kad dėl atsakovo kaltės neteko motinos, kai užaugs jam atkeršys. Dar prieš išsiskiriant su atsakovu ji iš I. Z. girdėjo, kad jų namuose nėra ko valgyti, nėra pinigų, tad savo anūko motinai siuntė pinigų kiek galėjo. (duomenys neskelbtini) N. lankant mokyklą mokytojai pastebėjo, kad po atsotogų pas senelius (pas liudytoją) pabuvęs vaikas grįžta į mokyklą gerai pailsėjęs, tačiau, sugrįžęs į savo šeimą, per savaitę pasikeisdavo į blogąją pusę, tapdavo liūdnas. Ji yra buvusi pas atsakovą sodyboje ir iš pirmo žvilgsnio lyg ir neblogas įspūdis buvo likęs, tačiau ji girdėjo, kad atsakovas turi skolų, kad “žolę” augina. Ni. šeima yra normali, kurioje U.ei bus gera gyventi.

Liudytoja E. P. teismo posėdyje parodė, kad ji vienerius metus dirba (duomenys neskelbtini) paslaugų centre, tačiau dabar paslaugas teikia (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Jai yra 24 metai, turi socialinės pedagogikos bakalauro išsilavinimą, dabar siekia magistro. Nuo 2018-10-17 kai buvo surašytas Buities tyrimo aktas iki dabartinio momento, ten kur N. B. nuomojasi būstą, gyvenimo sąlygos nepasikeitė.Tai gyvenamasis 5 kambarių namas, yra virtuvė, erdvus miegamasis, nors baldai nenauji, bet –tvarkingi, yra rūsys, tad yra sąlygos vaikui gyventi. Tame pačiame kaime yra ir atsakovo statomas namas. Nors namo vidus dar neįrengtas, tačiau yra tualetas, rūkykla, didelis kiemas-kaip parkas, šuo turi voljerą, kurį N. B. įrengė po kelių perspėjimų. Tai pirmas atvejis jos praktikoje kai sprendžiama dėl globos ir ji bendrauja tik su vaiko tėvu.Apie atsakovą ji žino tik iš jo paties ir iš žiniasklaidos, kad jo žmona išvažiavo į (duomenys neskelbtini), susirgo vėžiu ir mirė, o N. iki šiol negali susgrąžinti vaiko.Jis yra ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, jam yra iškelta baudžiamoji byla, tačiau ji nemananti, jog tai yra kliūtis auginti savo vaiką.Ji nematė namo nuomos sutarties ir nežino, kieno vardu yra statomas namas, nežino ir jo skolų dydžio. Ji lankosi vieną kartą per mėnesį N. B. gyvenamojoje vietoje teikiant bendrąsias paslaugas: teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas. Bendrauja su juo nuo 10 iki 40 minučių, jo nėra mačiusi neblaivaus. Ji žino, kad dar viena N. B. dukra gyvena su motina, o sūnus-užsienyje. N. B. duomenų apie savo pajamas nepateikė, nors ir buvo įpareigotas tai padaryti. Jo sugyventinė R. N., jog yra dirbanti ir teigia, jog suteiks išlaikymą N. B. ir jo dukrai. Jos (liudytojos) pareiga buvo išsiaiškinti tik vaiko gyvenimo sąlygas pas N. B., pas kurį paskutinį kartą lankėsi rodos 2019-04-20. N. B. teigia, kad patalpą vaikui įrengs tada, kai jis bus jam sugrąžintas. Jis atsisako išlaikyti savo dukrą kol ji nebus jam grąžinta, taip pat atsisako susitikinėti su ja.Reikėtų, kad jis pateiktų duomenis apie jo gaunamas pajamas, apie statomo būsto nuosavybę, kad sutvarkytų dokumentus ir tik tada spręsti klausimą iš esmės.

Liudytoja R. N. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su N. B. kartu gyvena 2 metus. Jie (duomenys neskelbtini) kaime, statosi namą, ant jai priklausančio ir Nekilnojamojo turto registre jos vardu įregistruoto žemės sklypo. (duomenys neskelbtini) esančiu būstu panaudos būdu naudojasi žodiniu sutarimu su jo savininku I. ir apmoka tik komunalines paslaugas. Ji dirba (duomenys neskelbtini) klinikose bendrosios praktikos slaugytoja, iš jos pajamų (900 Eur gaunamo uždarbio bei po 200-300 Eur per mėnesį gaunamų dividendų už akcijas) jie ir gyvena. Tačiau N. B. prisideda savo darbu ūkyje, nes prie naujų namų yra 4,7 ha žemės sklypas, kuriame augina daržoves, paukščius. Ji viena užaugino du savo sūnus ir nors su vyru išsiskyrė, tačiau iš jo nereikalavo alimentų vaikams. Be to ji yra baigusi aukštąją medicinos mokyklą ir žino kaip reikia vaikus auginti. Neseniai viena N. dukra skundėsi, kad ją motina muša, tad N. B. vaiką atsivežė pas save ir mergaitė I. B. jų namuose gyveno du su puse mėnesio. Per tą laiką N. B. įdėjo daug pastanguų, kad mergaitė nebūtų atsilikusi moksluose: jis ją palydėdavo į mokyklą ir sutikdavo grįžtant , rūpinosi, kad visada būtų pavalgiusi, liudytoja apmokėdavo telefono sąskaitas ir duodavo jai dienpinigių. Po to jos motina draudė mergaitei pas juos lankytis, nes atsakovo iniciatyva buvo parašytas raštas ir iškelta baudžiamoji byla dėl smurto.Jos manymu, atsakovas turi aukštą intelektą, didelį žinių bagažą, kantrybės, ko pakanka auklėti savo vaiką ir vystyti jo raidą.Ji padės N. B. auginti dukrą ir jai nieko nestigs. Ji turi didelį patyrimą šioje srityje, nes viena užaugino du sūnus, dar turėjo ir mylimą užsiėmimą-žirgų sportą. Ji apie kanapių auginimą nieko nežino, nes tokių neaugina. Ji vaiko teisių apsaugos specialistei R. L. pateikė visus duomenis, kokių tik ta pareikalvo. N. B. darbu sukurti produktai leidžia normaliai gyventi, o pinigai reikalingi tik vaiko drabužiams ir mokymosi priemonėms įsigyti. Nors U.ės motina mirė 2017-(duomenys neskelbtini), tačiau vaiko teisės apie tai vaiko tėvui N. B. pranešė tik 2018-01-04, kai vaikas jau buvo apgyvendintas pas globėjus. Kai I. Z. paliko su vaiku atsakovą, jis visuomet domėjosi savo dukra, tačiau jos motina, toks Ivanovas ir Ni. buvo priešiškai nusistatę N. B. atžvilgiu. Ji (liudytoja) U.ę vieną kartą, bendravo su ja gal apie 1 valandą, tačiau vėliau psichologai ir vaiko teisių specialistai bei O. N. neleido jai bandrauti su vaiku. Jos mokestiniai įsipareigojimai nėra dideli: moką vartojimo kreditą po 100 Eur kas mėnesį, dviejų mob.telefonų sąskaitas, už vandenį, elektrą. Namą finansiškai padeda statyti jos vaikai. N. B. įtėvis (U.ės senelis) padarė klaidą palikimą (sodybą Trakų rajone) užrašydamas anūkei, tad čia matosi Ni. interesas, nors anksčiau tarp seserų draugysčių nebuvo. Socialinė darbuotoja lankosi jų namuose, nors jiems jokių paslaugų nereikia, jie patys teikia paramą nepasiturinčių tėvų vaikams.

Trečiųjų asmenų atstovas advokatas A. B. teismo posėdyje pažymėjo, kad pas O. ir O. N. mergaitei yra sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis kaip asmenybei, nes globėjai yra dirbantys, išsilavinę žmonės, nebuvę bausti ar teisti. Tuo tarpu atsakovo charakteristika yra tokia, kad jis yra daug kartų baustas administracine tvarka,teistas, jis yra įsiskolinęs valstybei. Nors yra keturių vaikų tėvas, tačiau nė vieno iš jų neaugino ir neteikė jiems išlaikymo, nė su vienu iš vaikų glaudžių santykių nepalaiko ir nėra jokių įrodymų, kad jo elgesys būtų pasikeitęs. Atsakovas nedirba ir neturi pajamų, o jeigu ir turi, tai jų nedeklaruoja, jį išlaiko sugyventinė R. N.. Jis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, jis neieškojo savo dukters U.ės, nepaneigti faktai, kad jis smurtavo prieš vaiko motiną. Liudytoja A. Č. tiksliai apibūdino atsakovo asmenybę, o liudytoja- socialinė darbuotoja, dėl savo jauno amžiaus ir nedidelės darbo patirties, nėra kompetetinga vertinti atsakovo galimybes pasirūpinti vaiku, nes viską suveda į materialinius aspektus. Atsakovas yra agresyvus žmogus ir tai kelia grėsmę vaikui. Siekiant patenkinti vaiko socialinius poreikius jis turi gyventi ramioje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Bylos duomenimis, proceso dalyvių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad

I. Z. mirė 2017m. lapkričio 11 d.(T.1,b.l.5). U. B. , gim. 2014-08-19, yra I. Z. ir N. B. duktė (T.1,b.l.6). Dėl šios priežasties vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsniu, 3.262 straipsnio 1 dalimi, 3.264 straipsnio 1 dalimi, 3.265 straipsnio 1 punktu. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“, buvo nustatyta laikinoji globa likusiam be tėvų globos vaikui U. B., gim. 2014-08-19, gyv. (duomenys neskelbtini) rajone (T.1,b.l.11-13). Iš Švenčionių rajono savivaldybės admin istracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-01-18 rašto Nr.(13.6)613-40 matyti, kad nors N. B. 8 mėnesius neaugino vaiko, juo nesirūpino ir neišlaikė, skyrius neatėmė vaiko, o atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus paskyrė jam globėjus, o atsakovui nurodė pateikti duomenis apie deklaruojamą gyvenamąją vietą, pažymą apie šeimos sudėtį, gaunamas pajamas, kurie yra būtini siekiant susigrąžinti savo mažametę dukrą (T.1,b.l.15). Iš to paties vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-04-13 rašto Nr.(13.6) P22-87 matyti, kad N. B. buvo informuotas, ką konkrečiai privalo padaryti, norėdamas pats globoti ir rūpintis savo dukra (T.1,b.l.28). Tačiau iš ieškovių atstovių paaiškinimų bei kitų byloje esančių duomenų matyti,kad atsakovas neįvykdė vaiko teisių apsaugos specialistų nurodymų ir reikiamų dokumentų nepateikė. Nustatyta, kad U. B. tėvas N. B. gyvena (duomenys neskelbtini) jis nėra registruotas užimtumo tarnyboje (buvusioje darbo biržoje), neturi nuolatinio darbo, yra tris kartus teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. (Turto pasisavinimas), LR BK 201 str. (Neteisėtas naminių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas) ir LR BK 253 str. (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) bei daug kartų baustas administracine tvarka (T.1.,b.l.34;36;40-64). Taip pat matyti, kad N. B. atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-03-27 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 253 str.1d.,259 str.1d., 260 str.1d. ir 265 str.1d. ir paskyrė jam arešto bausmę (nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs).

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 13-271 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“, N. B. šeima įrašyta į socialinės rizikos Šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes jo dukrai U. B. nuo 2017-12-07 nustatyta laikinoji globa (T.1,b.l.26-27). Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras šeimai teikė bendrąsias socialines paslaugas, kurių atsakovas atsisakė (T.1,b.l.33). Šioje vietoje būtina pažymėti, kad nors aukščiau paminėtos įstaigos darbuotoja byloje liudijusi E. P. teigė, jog gyvenimo sąlygos pas atsakovą yra geros: jis nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini), o taip pat stato (liko vidaus darbai) namą tame pačiame kaime, tačiau ji negalėjo nurodyti nei kam statomas namas priklauso, nei kokiu pagrindu ir sąlygomis yra nuomojamas namas, kokiu adresu N. B. savo gyvenamąją vietą deklaruoja, iš kokių pajamų jis gyvena ir pan. Nustatyta, kad atsakovas turi dar tris vaikus iš kurių du –nepilnamečiai: I. B. ir V. B., tačiau šiems vaikams tėvas išlaikymo neteikė ir neteikia (T.1,b.l.8).Liudytoja A. Č. teismo pasėdyje charakterizavo atsakovą, su kuriuo kartu pragyveno apie 6 metų, kaip nepatikimą, nepastovų vyrą, kuris dažnai keičia moteris, palieka jas su vaikais ir neteikia jiems išlaikymo, kad tokiam žmogui, kuris neturi pastovaus darbo ir gyvenamosios vietos negalima patikėti vaiko, juolab, kad ir vaiko motina prieš mirtį prašė jam nepatikėti-neatiduoti savo dukters. Neigiamai N. B. apibūdino ir O. V., mirusios I. Z. sūnaus Nikitos senelė, kuri iš anūko pasakojimo sužinojo koks sunkus gyvenimas buvo su šiuo žmogumi. Iš atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad N. B. turi įsiskolinimų valstybei (T.1, b.l.10). Pateikti į bylą elektroninio pašto laiškai, atsakovo susirašinėjimas su dukters U.ės sunkiai sergančia motina I. Z., kurių turinys taip pat N. B. teigiamai necharakterizuoja, teismas nelaiko tai atsakovo nuoširdžiu rūpinimusi savo vaiko gerove psichologiškai veikiant (neigiama prasme) sergančią vaiko motiną (T.1,b.l.116-139). Nustačius, kad atsakovas iš esmės nekeičia savo požiūrio į savo dukters U.ės išlaikymą, bendravimą su ja, buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo. Priešingai nei teigia atsakovas, byloje yra duomenys, patvirtinantys atsakovo nesirūpinimo dukra faktą. Vaiko teisių apsaugos skyrius turi duomenų, kad 2017 m. spalio 1 d. I. Z. kreipėsi pagalbos į Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl savo mažametės dukros U. B. ir nurodė, kad jos dukters U. B. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, todėl tėvas N. B., sužinojęs apie jos ligą, pradėjo rūpintis vaiko ateitimi, nors iki to jam vaikas nerūpėjo (T.1,b.l. 24-25). Nors atsakovas teigia, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai savo veiksmais pažeidė jo kaip U. B. tėvo bei vaiko teises, tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atsižvelgusi į N. B. kreipimąsi dėl globos dukrai U. B. nustatymo ir atlikusi išsamų tyrimą savo iniciatyva dėl galimų vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų organizuojant globą, 2019-02-11 pažymoje Nr. (6.7.-2018-11)PER-31, nusprendė tyrimą nutraukti atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta objektyvių duomenų apie padarytus pažeidimus - galimai netinkamą Švenčionių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklą, nustatant vaiko laikinąją globą bei pasiūlė N. B. atnaųjinti bendravimą su dukra, aktyviai, betarpiškai bendradarbiauti su dukters U.ės globėjais, siekiant sužinoti situaciją apie vaiko poreikius, jų tenkinimą, taip pat su vaiko teisių apsaugos bei paslaugas teikiančiomis institucijomis (T.2,b.l.7-34). Tačiau atsakovas, kaip jau buvo minėta, šiuo pasiūlymu nepasinaudojo ir nebendradarbiavo nei su vaiko globėjais, nei su vaiko teisių apsaugos institucijomis. Taip pat pažymėtina, kad nors Švenčionių rajono Švietimo pagalbos tarnybos 2018-02-27 pažymoje Nr.S-98 pažymėta, kad 2018-02-20 susitikus vaikui su tėvu (atsakovu) tarp jų stebėtas emocinis ryšys ir geras bendravimas, tačiau pažymėta ir tai, kad atsakovas yra kategoriškas globėjų atžvilgiu ir nelinkęs tartis dėl mergaitės paėmimo bendrauti (T.2, b.l. 48-49). Atkreptinas dėmesys ir į tai, kad po minėto susitikimo atsakovas daugiau su dukra U. B. nebendravo ir dėl to nesikreipė nei į globėjus, nei į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Per laikinosios globos laikotarpį tėvas su dukra U. B. bendravo tik du kartus –(2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. vasario 20 d.), pastovaus ryšio neužmezgė, vaiko nerėmė materialiai ir jos poreikiais bei interesais nesidomėjo, su vaiko globėjais jokio ryšio nepalaikė.

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 str. 3 d.). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Sutinkamai su LR CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 114/2013).

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius. Geriausius vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai, tačiau šiems stokojant įgūdžių ir galimybių, pagalbą turi suteikti valstybė. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvams ir toliau tinkamai nesirūpinant vaiku ar kitais būdais savo elgesiu ir kaltais veiksmais darant jam žalą, vaikas turi būti nedelsiant atskiriamas nuo jų. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais. Nagrinėjamu atveju konstatuotinas atsakovo kategoriškas atsisakymas teikti savo vaikui išlaikymą jam būnant pas globėjus bei jo nebendravimas su vaiku. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad atsakovas nei vienam iš keturių savo vaikų išlaikymo neteikė ir šiuo metu neteikia, nors dar trys iš jų yra nepilnamečiai, su jais nepalaiko nuolatinio ryšio. Teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus, jog neva tai vaikų motinos daro kliūtis jo bendravimui su vaikais, nes kaip teisme parodė viena iš atsakovo vaikų motina A. Č. atsakovas yra nepastovus žmogus, nevertinantis gerų šeimyninių santykių, galintis palikti šeimą sunkiu jai metu. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaikų interesus. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Sprendžiant įvairių susidūrusių interesų teisingos pusiausvyros nustatymo klausimą, būtina atlikti gilų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. (duomenys neskelbtini), no. 4547/10, 13 March 2012,§ 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.). Tuo remiantis nagrinėjamojoje byloje mažametės U. B. ugdymas jos globėjos (motinos sesers) O. N. šeimoje šiuo metu atitiks jos interesus ir toks sprendimas jai bus geriausias. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui ištyrus įrodymų visumą yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas neįrodė, jog šiuo metu jis yra pajėgus tinkamai pasirūpinti vaiku, tai reiškia, jog atsakovas nesuvokia tėvo valdžios turinio ir nesugeba tinkamai jos įgyvendinti nepilnametės U.ės atžvilgiu. Teismo įsitikinimu šiuo konkrečiu atveju yra CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyti tėvų valdžios apribojimo pagrindai, nes atsakovas nusišalino nuo bendravimo su savo vaiku U. B. ir nuo jos išlaikymo, todėl yra pagrindas apriboti tėvo valdžią dukros U. B. atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į atsakovo, tikėtina, nuoširdų ketinimą ateityje auginti savo vaiką, tėvo valdžia apribojama terminuotai, tokiu būdu suteikiant atsakovui galimybę kreiptis dėl vaiko susigrąžinimo, išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas apriboti tėvo valdžią. Nusprendus laikinai apriboti tėvo valdžią U. B. gyvenamoji vieta paliekama pas laikinuosius globėjus O. ir O. N..

Laikinai apribojus tėvo valdžią, tėvui išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nedirba ir neturi pajamų, turi skolinių įsipareigojimų, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, tenkinamas reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis yra mažesnis nei nurodytas ieškinio reikalavime, tačiau pakankamas vaiko išlaikymui CK 3.196 str.).Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje skaičiuotinas nuo globos nustatymo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Laikinai apriboti N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaiko U. B. atžvilgiu.

Nustatyti vaiko U. B. gyvenamąją vietą kartu su globėjais Ona ir O. N. jų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti išlaikymą iš N. B. po 150 eurų kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis nuo globos nustatymo dienos (2017-12-07) iki vaiko U. B. pilnametystės.

P. O. ir O. N. disponuoti globotinės U. B. gaunamomis pajamomis.

P. O. ir O. N. vaikui U. B. priklausančio turto administratoriais.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.