- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-175/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Rimvydas Norkus, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- BMW AG
- Atsakovas
- „Autvadita“
- Advokatai
- Haroldas Ivanauskas
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BMW AG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarties, kuria ieškovo BMW AG ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei UAB „Autvadita“ dėl prekių ženklų išimtinių teisių, dizaino savininko teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos civilinėje byloje Nr.2-2203-590/12, paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BMW AG pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovas UAB „Autvadita“ naudodamas žymenį, sudarytą iš ieškovo prekių ženklų, bei ieškovo dizainus pažeidė ieškovo teises į registruotus prekių ženklus, registruotus dizainus bei nesąžiningai konkuravo; įpareigoti atsakovą nutraukti ieškovo prekių ženklų bei dizainų naudojimą ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje teikiant transporto priemonių serviso paslaugas, parduodant, siūlant pirkti, kaupiant importuojant automobilius ar jų dalis; įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovui turtinę žalą.
2012 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teisme įvyko teismo posėdis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovo BMW AG ieškinį paliko nenagrinėtą bei iš ieškovo priteisė atsakovui UAB „Autvadita“ 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. 2012 m. birželio 28 d. į teismo posėdį atvyko ieškovo atstovas – advokatas T. J.. Advokatas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teisę atstovauti ieškovą BMW AG, todėl 2012 m. birželio 28 d. teismo protokoline nutartimi advokatas T. J. buvo pripažintas netinkamu ieškovo atstovu.
Teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie bylą, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.).
Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 4 840 Lt išlaidas advokatui ir prašė jas priteisti iš ieškovo. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį (6 lapai), tripliko (5 lapai), atsiliepimo į atskirąjį skundą (4 lapai) apimtį ir sugaištą laiką rengiant paminėtus procesinius dokumentus, iš ieškovo atsakovo naudai teismas nutarė priteisti 2 000 Lt išlaidų advokatui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas BMW AG prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Į teismo posėdį atvyko advokatas T. J., kuris byloje jau paduodant ieškinį buvo nurodytas kaip vienas iš ieškovo atstovų. Taip pat ir visuose vėliau teiktuose procesiniuose dokumentuose advokatas T. J. buvo nurodytas kaip ieškovų atstovas, kartu su advokatu R. M. pasirašinėjo procesinius dokumentus – dubliką, prašymus, tris patikslintus ieškinius, atskirąjį skundą ir kt.
2. Kai kuriuos procesinius dokumentus, kuriuos priėmė teismas, advokatas T. J. pasirašinėjo vienas (pvz., 2011 m. spalio 10 d. prašymą dėl įrodymų pateikimo).
3. Advokatas T. J. kaip ieškovo atstovas 2012 m. gegužės 23 d. buvo vienas atvykęs į Vilniaus apygardos teismą, kur advokatui buvo leista susipažinti su nagrinėjama civiline byla. Tuo tarpu tuo atveju, jeigu advokatas nebūtų turėjęs reikiamų įgaliojimų, teismas neturėjo teisės leisti jam susipažinti su byla.
4. Advokatas T. J. buvo ieškovo atstovas ir atliko aukščiau nurodytus veiksmus pagal advokato R. M. 2011 m. rugsėjo 19 d. išduotą perįgaliojimą, kuris buvo pateiktas teismui, tačiau pagrįstai tikėtina, jog šis perįgaliojimas per klaidą tiesiog pasimetė.
5. 2012 m. birželio 28 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas – advokatas T. J., tačiau jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas buvo su trūkumais - atstovavimo sutartis pateikta be priedo (perįgaliojimo kopijos), teismui pateiktas priedas galimai įsimaišė tarp kitų dokumentų ar kt.
6. Tuo atveju, jeigu advokatas T. J. buvo netinkamas atstovas, teismas turėjo pripažinti trūkumu turinčiais visus teismui teiktus procesinius dokumentus, nes visus juos pasirašė ir advokatas T. J.. Teismui trūkumus nurodžius iš karto, kai buvo pateiktas ieškinys, arba kai atstovas vienas pasirašė 2011 m. spalio 10 d. prašymą, arba kai advokatas T. J. vienas 2012 m. gegužės 23 d. atvyko į teismą susipažinti su byla – trūkumai lengvai galėjo būti ištaisyti iki teismo posėdžio, kurio metu atsakovo atstovas ir paprašė ieškinį palikti nenagrinėtą.
7. Nors teismas, abejodamas atvykusio atstovo advokato T. J. įgaliojimais, galėjo skirti pertrauką ar teismo posėdį atidėti su įpareigojimu gauti patvirtinimą iš advokato R. M., tačiau to nepadarė ir ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
8. Teismo nutartis dėl bylos palikimo nenagrinėta visiškai formaliais pagrindais ginčo tarp ieškovo ir atsakovo sprendimą užvilkins mažiausiai metams ir prieštarauja CPK principams dėl ginčų greito ir objektyvaus sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Autvadita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad į 2012 m. birželio 28 d. vykusį teismo posėdį nei ieškovas, nei ieškovo įgaliotas atstovas advokatas R. M. neatvyko. Be to, ieškovo atstovui buvo tinkamai pranešta apie vyksiantį teismo posėdį, tuo tarpu iš ieškovo atstovo jokių prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo ar datos pakeitimo nebuvo gauta. Į teismo posėdį atvykęs advokatas T. J. prašomas negalėjo pateikti jo įgaliojimus atstovauti ieškovą patvirtinančių dokumentų. Tokių dokumentų nebuvo pateikta į bylą ir iki teismo posėdžio. Byloje buvo pateikta tik atstovavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir advokato R. M.. Atsakovas pažymėjo, jog visus teisiškai reikšmingus ieškovo procesinius dokumentus pasirašė įgaliotas ieškovo atstovas advokatas R. M.. Aplinkybės, jog advokatas T. J. vienas pasirašė 2011 m. spalio 10 d. prašymą dėl įrodymų pateikimo bei buvo atvykęs susipažinti į teismą su civiline byla, nesukuria ir nepatvirtina atstovavimo santykių tarp jo ir ieškovo. Advokatas T. J. neatliko pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. išduotą pergaliojimą aptartų veiksmų, kadangi toks dokumentas teismui iki atskirojo skundo pateikimo nebuvo pateiktas, pergaliojimas išduotas 2011 m. rugsėjo 19 d., tuo tarpu advokatas T. J. ieškovo procesinius dokumentus 2011 m. birželio 30 d. ieškinį, 2011 m. rugsėjo 7 d. dubliką ir kt. kartu su įgaliotu atstovu pasirašinėjo jau nuo 2011 m. birželio 30 d. Be to 2010 m. rugpjūčio 18 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir advokato R. M. nesuteikia teisės perįgalioti, todėl pateiktas pergaliojimas yra niekinis ir nesukuria jokių teisinių pasekmių. Nutarties priėmimas neužvilkins ginčo nagrinėjimo bei neprieštarauja CPK įtvirtintiems ekonomiškumo ir koncentruotumo principams, šiems principams prieštarauja paties ieškovo ir jo įgalioto atstovo veiksmai, kurie nėra nukreipti į kuo operatyvesnį bylos išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.
Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Atskirai grupei ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindų priklauso aplinkybės, susijusios su šalių neatvykimo į teismo posėdį teisiniais padariniais, tarp jų ir nurodytais CPK 296 straipsnio 1 dalies 5–6 punktuose.
CPK 246 straipsnio, reglamentuojančio šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda; bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui; bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose); kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. CPK 246 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2012 m. birželio 28 d. ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie bylą, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.). Ieškovas dėl tokios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.
Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo argumentu, jog advokatas T. J., kuris atvyko į 2012 m. birželio 28 d. teismo posėdį, buvo tinkamas ieškovo atstovas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieškovas BMW AG 2011 m. liepos 5 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovas UAB „Autvadita“ naudodamas žymenį, sudarytą iš ieškovo prekių ženklų bei ieškovo dizainus pažeidė ieškovo teises į registruotus prekių ženklus, registruotus dizainus bei nesąžiningai konkuravo; įpareigoti atsakovą nutraukti ieškovo prekių ženklų bei dizainų naudojimą ir uždrausti šiuos veiksmus atlikti ateityje teikiant transporto priemonių serviso paslaugas, parduodant, siūlant pirkti, kaupiant importuojant automobilius ar jų dalis; įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovui turtinę žalą (b. l. 1 – 8, t. 1). Minėtą ieškinį pasirašė advokatai R. M. ir T. J.. 2010 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta atstovavimo sutartis tarp ieškovo BMW AG ir advokato R. M. (b. l. 9a, t. 1). Vykstant pasiruošimui bylos nagrinėjimui teisme, ieškovas 2011 m. rugsėjo 12 d. pateikė dubliką, kurį pasirašė advokatai R. M. ir T. J. (b. l.84 – 93, t. 1). Taip pat ieškovas 2011 m. spalio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, kurį pasirašė taip pat abu minėti advokatai (b. l. 104 – 115, t. 1). 2011 m. spalio 10 d. teismui pateiktą ieškovo prašymą dėl įrodymų pateikimo pasirašė advokatas T. J. (b. l. 127, t. 1). 2011 m. lapkričio 5 d. ieškovas dar kartą pateikė patikslintą ieškinį, kurį pasirašė taip pat abu minėti advokatai (b. l. 178 – 188, t. 1). 2011 m. gruodžio 16 d. ieškovas šalindamas trūkumus dar kartą pateikė patikslintą ieškinį, kurį pasirašė taip pat abu minėti advokatai (b. l. 192 – 202, t. 1). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į teismo posėdį atvykęs advokatas T. J. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių advokato teisę atstovauti ieškovą BMW AG. Be to, tokių įrodymų nebuvo pateikta į ir į bylą. Vien tokios aplinkybės, kad minėtas advokatas kartu su ieškovo atstovu pasirašė atitinkamus procesinius dokumentus, ar atvyko susipažinti į teismą su civilinės bylos medžiaga bei jam buvo leista su ja susipažinti, teisėjų kolegijos nuomone nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog advokatas T. J. 2012 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu buvo tinkamas ieškovo BMW AG atstovas. Tuo labiau, kad į bylą pateikta 2010 m. rugpjūčio 18 d. atstovavimo sutartis patvirtina tik atstovavimo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo BMW AG ir advokato R. M. (b. l. 9a, t. 1). Be to, ieškovas tik teikdamas atskirąjį skundą dėl 2012 m. birželio 28 d. nutarties, t. y. 2012 m. liepos 3 d., pateikė į bylą 2011 m. rugsėjo 19 d. advokato R. M. pasirašytą pergaliojimą advokatui T. J. atstovauti minėtą advokatą jo interesams, susijusiems su prekių ženklo apsauga ir kt. (b. l. 10, t. 2). Į bylą nepateikti įrodymai, kad toks pergaliojimas buvo pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą svarbią aplinkybę, jog 2010 m. rugpjūčio 18 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp BMW AG ir advokato R. M., nenumatė advokato teisės suteikti pergaliojimą kitam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovas jam pavestus atlikti veiksmus gali pavesti atlikti kitam asmeniui tik tuo atveju, jeigu tokią teisę jam suteikė įgaliotojas arba kai tai būtina padaryti dėl susiklosčiusių aplinkybių tam, kad apsaugotų įgaliotojo interesus (CK 2.145 straipsnio 1 dalis). Perįgaliojimo atveju pasikeičia atstovavimo teisinių santykių subjektai, t. y. asmuo, kuriam įgaliotinis perduoda teisę atlikti jam pavestus veiksmus, tampa įgaliojimą davusio asmens atstovu ir veikia atstovaujamojo (įgaliotojo) vardu. Tačiau aukščiau minėtų aplinkybių, t. y. būtinų apsaugoti įgaliotojų interesus nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl perįgaliojimo pateikimo savalaikio negalimumo, nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Nors apeliantas atskirajame skunde ir teigia, jog skundžiama teismo nutartimi yra pažeidžiami CPK įtvirtinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad pats ieškovo atstovas nagrinėjamu atveju neatlikdamas civilinio proceso įstatyme nustatytų veiksmų, t. y. nepateikdamas teismui tinkamų atstovavimą patvirtinančių dokumentų, sudarė sąlygas civilinio proceso pailginimui.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.