Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-05 · Administracinė byla Nr. AS-39-318-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-05
Bylos Nr.
AS-39-318-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Algirdas Taminskas
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Pakruojo
Trečiasis asmuo
R. G., P. G., O. V.

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. AS10 – 318/2006Procesinio sprendimo kategorija 46; 50.3.8; 54 (S).
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui Pakruojo rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. G., P. G., O. V. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja G. V. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T-227 bei sustabdyti atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107 galiojimą.

Pareiškėja nurodė, kad apie Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T-227 sužinojo 2006 m. rugsėjo 15 d.

Pareiškėja teigė, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla pagal jos skundą dėl atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107 panaikinimo. 2005 m. rugsėjo 15 d. paaiškėjo, jog sprendimas jau pradėtas vykdyti, todėl nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjos G. V. skundo dalį dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-227 galiojimo sustabdymo ir jo panaikinimo atsisakė priimti, o skundo dalies dėl 2005 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107 galiojimo sustabdymo netenkino.

Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundo ir jo priedus grąžinti pareiškėjai ir įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pareiškėjai grąžinti sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrindė įrodymais savo teiginio, jog apie Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimą sužinojo tik 2005 m. rugsėjo 15 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2005 m. spalio 25 d. rašte Nr. G-2445 teigiama, kad priėmus minėtą sprendimą jis buvo paskelbtas Pakruojo rajono savivaldybės ir atitinkamų seniūnijų skelbimų lentose. Be to, teismui pateiktas 2005 m. rugsėjo 7 d. Pakruojo rajono savivaldybės raštas Nr. PP-366 (adresuotas G. V.), kuriuo pareiškėjai pranešama apie 2005 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T-227, patvirtina, kad ji apie skundžiamą 2005 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T-227 sužinojo ne 2006 m. rugsėjo 15 d., o anksčiau, todėl teismas konstatavo, kad vieno mėnesio skundo padavimo terminą pareiškėja praleido be pateisinamos priežasties. Teismas pareiškėjai priminė teisę kreiptis į teismą iš naujo kartu paduodant prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėja byloje neginčija 2005 m. kovo 24 d. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-107 teisėtumo, todėl nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes nepritaikius šios priemonės teismo sprendimo byloje vykdymas negali pasunkėti.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėja G. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui prijungti prie administracinės bylos Nr. I-403-84/2005 ir nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Termino skundui dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-227 paduoti nepraleido, nes apie jį sužinojo 2005 m. spalio 15 d. gavusi jo nuorašą.

2. 2005 m. rugsėjo 7 d. Pakruojo rajono savivaldybės rašte Nr. PP-366 nurodyti tik atsakovo 2005 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-227 data ir numeris. Todėl pareiškėja papildomai kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybę ir tik gavusi ginčijamo sprendimo kopiją suprato apie savo pažeistas teises.

3. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-227 paskelbimas savivaldybės ir seniūnijų skelbimų lentose (jei toks ir buvo) neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl neturėtų būti laikomas tinkamu paskelbimu.

4. Pareiškėja pateikė reikalavimą panaikinti 2005 m. kovo 24 d. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-107, todėl jo galiojimo sustabdymo klausimą pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti teigiamai, nes nesustabdžius šio sprendimo gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti atskirąjį skundą. Savo nesutikimą su atskiruoju skundu atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl 2005 m. kovo 24 d. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-107.

2. Pareiškėja šioje byloje neginčija Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107, todėl nėra pagrindo sustabdyti šio sprendimo galiojimą, nes tai negali apsunkinti teismo sprendimo vykdymo.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjant šį atskirąjį skundą nesprendžiamas klausimas dėl bylos prijungimo prie Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-403-84/2005. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) nenumato galimybės apeliacine tvarka nagrinėti bylų sujungimo klausimų.

Pareiškėja skundą dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-227 panaikinimo pirmosios instancijos teismui išsiuntė 2005 m. spalio 17 d. (b. l. 10). Šis atsakovo sprendimas nėra skirtas tiesiogiai pareiškėjai, todėl vieno mėnesio terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo tos dienos, kai ji sužinojo, kad sprendimas pažeidžia jos teises (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėja skunde nurodė, kad apie ginčijamą sprendimą sužinojo 2005 m. rugsėjo 15 d., gavusi jo nuorašą (b. l. 2). Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-227 nuorašo tikrumo žymoje nurodyta data patvirtina, kad pareiškėja šio sprendimo nuorašą gavo 2005 m. rugsėjo 15 d. (b. l. 9). Tačiau 2005 m. rugsėjo 7 d. Pakruojo rajono savivaldybė rašte Nr. PP-366 pareiškėjai nurodė atsakovo 2005 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-227 datą, numerį bei pavadinimą (b. l. 55). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėja, sužinojusi apie ginčijamą sprendimą, būtų kreipusis į atsakovą dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-227 nuorašo pateikimo ir jai būtų sudarytos kliūtys gauti šio sprendimo nuorašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Apygardos administracinis teismas pagrįstai nesprendė termino praleidimo priežasčių klausimo, nes pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T-227 panaikinimo (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartį naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėja skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107 galiojimą. Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones svarstymas neatsiejamas nuo skundo reikalavimo. Negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos. Šiuo atveju pareiškėja byloje nekėlė savarankiško reikalavimo, susijusio su Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. T-107. Nepagrįstas pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad reikalavimą dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. T-107 ji pateikė 2006 m. lapkričio 17 d. Iš pareiškėjos skundo (b. l. 2-6) matyti, kad pareiškėja nekėlė atskiro reikalavimo panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. T-107. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Pareiškėja paduodama atskirąjį skundą sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (b. l. 63). ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Atsižvelgiant į tai, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjai (ABTĮ 42 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi ir 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos G. V. atskirojo skundo netenkinti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai G. V. sumokėtą 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas