Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. K. dėl turtinės žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

3. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. liepos 14 d. dėl vandens prasiskverbimo buvo sugadinta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (patalpos I-5 lubos), priklausanti P. A.. Šis turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Dėl turto sugadinimo 2016 m. vasario 9 d. buvo padaryta 18,21 Eur žala, dėl 2016 m. liepos 14 d. – 197,03 Eur žala, iš viso 215,24 Eur, kurią 2016 m. vasario 18 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimais P. A. atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktais nustatyta, kad patalpos užlietos dėl apliejimo iš viršaus. Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis įvykio dieną buvo A. K.. Ieškovė 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. pretenzijomis kreipėsi į A. K. dėl žalos atlyginimo, prašydama sumokėti P. A. išmokėtą draudimo išmoką. A. K. į pretenzijas neatsakė, žalos neatlygino.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė yra A. K., todėl ji laikytina tinkamu atsakovu šioje byloje. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 215,24 Eur bendro dydžio draudimo išmokas, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, žalą padariusiu asmeniu laikomas patalpų savininkas, iš kurio valdomų patalpų liejosi vanduo, t. y. iš mansardoje esančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė ieškovei padarytų nuostolių neatlygino ir liko skolinga ieškovei 215,24 Eur, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 215,24 Eur žalos atlyginimas.

5. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti pagrindinę skolą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Ieškovė žalos atlyginimo pareikalavo 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. pretenzijomis, prašydama per 15 dienų pervesti padarytai žalai atlyginti išmokėtas draudimo išmokų sumas. Tokia sąlyga neprieštarauja CK 6.53 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad nesant apibrėžto prievolės įvykdymo termino, ji privalo būti įvykdyta per 7 dienas nuo pareikalavimo įvykdyti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės A. K. priteistinos 26,79 Eur kompensacinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

6. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį atsakovė taip pat privalo mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 242,03 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. vasario 19 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

8. Teismo patirtos 2,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 215,24 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 24 euro centų) turtinės žalos atlyginimą, 26,79 Eur (dvidešimt šešių eurų 79 euro centų) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 242,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 euro centų) žyminį mokestį.

Nepriteisti iš atsakovės teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.