Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Albinos Rimdeikaitės,

dalyvaujant pareiškėjai M. B. , jos atstovams K. B. ir advokatui Albertui Trumpuliui, atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovei Jurgitai Apanskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

1992 metais ji kreipėsi į Kauno miesto valdybą, prašydama leisti įsirengti papildomas gyvenamąsias patalpas pastogėje virš buto. Kauno miesto valdyba 1993-02-23 d. potvarkiu Nr. 179-V leido savo lėšomis gyvenamąsias patalpas įsirengti. Nustatyta tvarka, buvo gauti visų namo laiptinės gyventojų sutikimai, paruoštas pastogės rekonstrukcijos darbo projektas, kuris 1993-04-06 d. buvo suderintas ir patvirtintas. Kauno miesto Urbanistikos ir architektūros skyrius 1993 metais išdavė leidimą buto išplėtimo statybos darbams vykdyti Nr. 156 .

2004-12-06 d. buvo atlikti rekonstruoto buto kadastriniai matavimai ir sudaryta nekilnojamojo turto, esančio Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini), Kaunas kadastrinių matavimų bylaNr.5011, registro Nr. 20/128794, iš kurios matyti, kad buto su rūsių naudingas (bendras) plotas yra 97,17 kv.m. tame skaičiuje pastogės patalpos 43,57 kv.m. į

Kauno apskrities Viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2005-03-24 d. surašė pripažinimo tinkamais naudoti aktą. Iš Kauno apskrities Viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-03-24 d. pripažinimo tinkamais naudoti akto, matyti, kad statytojos M. B. perplanuotas butas, įrengiant patalpas gyvenamojo namo lA4p mansardoje. Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini). Statybos darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir pripažįstami tinkamais naudoti.

V] Registrų centro Kauno filialas 2008-06-03 d. sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad rekonstruodama butą, prie jo prijungė dalį bendro naudojimo palėpės patalpų, todėl siekiant įregistruoti į šią dalį savo nuosavybės teises, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad palėpės bendraturčiai jiems nuosavybės teise priklausančios bendro naudojimo palėpės patalpos dalis yra perleidę jai. Jos pateikto, antroje laiptinėje, esančių butų savininkų rašytinio sutikimo, VI Registrų centras Kauno filialui nepakako.

Su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-06-03 d. sprendimu ji nesutiko ir įstatymo nustatyta tvarka jį apskundė VĮ Registro centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. Komisija sutiko su teritorinio registratoriaus argumentais ir 2008-07- 17 d. sprendimu Nr.305 paliko galioti VĮ Registrų centro Kauno filialas 2008-06-03 d. sprendimą.

Atsakovas nusprendė, kad laiptinės gyventojų sutikimas įsirengti papildomas patalpas palėpėje turėjo būti patvirtintas notarine forma, todėl jos pateiktas sutikimas nėra laikomas tinkamu patvirtinimu dėl pastogės dalių perleidimo.

Atsakovas atmesdamas prašymą įregistruoti daiktines teises nepagrįstai, remdamasis tuo metu galiojusio 1964 m. CK tvirtina, kad norint rekonstruoti butą, įsirengti dalį palėpėje, esančių patalpų, ir savo vardu įregistruoti nuosavybės teises į jas, buvo būtini notariškai patvirtinti kitų bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių sutikimai. Tačiau LR Nekilnojamojo turto registro įstatyme tiesiogiai tokio reikalavimo nėra, priešingai, 22 str. 7 p. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo juridinį faktą patvirtinančių dokumentų tarpe įvardijami rašytiniai sandoriai. 1964 m. CK 122, 127 ir 128 str., reglamentuojantys bendrosios dalinės nuosavybes teisės dalyvių sutikimų ir susitarimų dėl jos valdymo ir panaudojimo tvarkos, tokių sandorių formos nekonkretizavo. Todėl turi būti taikomos bendrosios sandorių formos taisyklės.

Pagal tuo metu galiojusius norminius aktus pakako bendrasavininkų paprasto rašytinio sutikimo. Teismų suformuota praktiką rodo, kad tuo metu (šiuo konkrečiu atveju 1992 m. lapkričio mėn.) galioję reglamentuojantys teisiniai aktai reikalavo tik rašytinės formos. 2002-10-09 Aukščiausiojo Teismo nutartyje civ. byloje Nr. 3k-3-1007/2002 konstatuojama, kad Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatuose, patvirtintuose 1987-06-19 Ministrų tarybos nutarimu Nr. 175 numatoma, kad: sutikimai duodami raštu ir šis reikalavimas išliko vėlesniuose statybą reglamentuojančiuose dokumentuose. Todėl sprendžiant kokia forma turėjo būti išreikšta bendrosios dalinės nuosavybės asmenų valia atsisakant nuosavybės, turėjo būti vadovaujamasi atsisakymo metu galiojusiomis teisės normomis.

Laiptinės butų savininkų sutikimo formuluote „neprieštarauju, kad 12 buto gyventojai savo lėšomis įsirengtų papildomą virš savo buto gyvenamąjį plotą" yra išreikšta juos pasirašiusiųjų asmenų valia, kuri vertintina kaip atsisakymas nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam iš jų priklausančią palėpės dalį.

Kadangi jau 1993 m. pradėjusi statybos darbus, pagal suderintą projektą teisėtai pasistatė atitvaras nuo likusios bendros palėpės dalies ir po to palaipsniui atitvertoje dalyje ūkio būdu įsirengė gyvenamąsias patalpas, nuo to laiko atitverta palėpės dalis kaip bendra dalinė nuosavybė nebeegzistuoja, nes nebeliko jos bendros ūkinės paskirties.

RC sprendimas prieštarauja įstatymams, tuo metu galiojusiems norminiams aktams, suformuotai teismų praktikai, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas (ABTĮ86-S9str).

II laiptinės gyventojų sutikimo kopija;

2005-03-22 V.L. J. pareiškimą dėl mansardos įrengimo; 2005-02-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus pažymą dėl statybos leidimo išdavimo;

2005-03-24 palėpės patalpų pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Be dokumentų, pagrindžiančių daikto suformavimo teisėtumą, dar turi būti pateikti ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai.

Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, patalpos daugiabučio namo palėpėje yra bendro naudojimo patalpos ir preziumuojama, kad daugiabučio namo savininkams jos priklauso bendros dalinės nuosavybės teise. Ši nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos savininkų sutikimu (senojo LR CK 122 str. ld.).

Pareiškėja pateikė R. M. (8 buto savininkė), M. K. (neturi nuosavybės gyvenamame name Savanoriu pr. 235, Kaunas), A. S. (10 buto savininkė), A. J. (11 buto savininkas) ir O. V. (13 buto savininkė) sutikimus.

Taigi, M. B. nepateikė 9 buto savininko L. K. įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto sutikimo perleisti jos nuosavybėn jam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Be to, parašai tvirtinti Kauno miesto Centro rajono architektės, nors parašo tikrumą pagal LR Notariato įstatymo 26 str. turėjo teisę liudyti tik notaras (LR L AT 2000-06-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-674/2000).

Analogiškos faktinės aplinkybės buvo ir LR Vyriausiajame administraciniame teisme 2003-02-25 nagrinėtoje byloje Nr. A4-201-03, kurioje teismas atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, nes nebuvo pateiktas vieno iš butų bendrasavininkų sutikimas, o keli sutikimai buvo pateikti ne šių butų savininkų (kaip kad šiuo atveju - M. K. davė sutikimą už L. K. ).

Taip pat teismas šioje byloje akcentavo, kad statinio priėmimo eksploatuoti aktas ir kiti su rekonstrukcija susiję dokumentai nevaržo registratoriaus teisių, sprendžiant dėl bendros dalinės nuosavybės teisės dalyvių valios ir jų nuosavybės teisių pažeidimų.

Šiuo atveju registro tvarkytojas turi registruoti nuosavybę ir teises į ją, remdamasis pateiktais dokumentais, kurie vienareikšmiškai ir neginčijamai įrodo nuosavybės teisės egzistavimo faktą. Ne registratoriaus pareiga aiškintis aplinkybes: ar tikrai M. K. turėjo teisę duoti sutikimą vietoj buto savininko L. K. ? Kodėl netinkamai patvirtinti kaimynų sutikimai?

Priešingu atveju, jei Registrų centras bandys pritempti bet kokius pateiktus dokumentus ir laikyti tinkamais, yra didelė tikimybė, kad registravimo aktu gali būti iškreipta tikroji sandorio šalių valia (Adm. bylaNr. ai 5-1013/2004).

Tretysis suinteresuotas asmuo L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo žinoma, kad jo motina pasirašė sutikimą dėl 12 buto išplėtimo. Bute registruotas jis, jo žmona ir motina, jis yra buto savininkas. Jis motinai davė žodinį sutikimą, todėl pasirašydama ji išreiškė ir jo nuomonę. Jokių nesutarimų su kaimynais dėl to niekad nebuvo, pretenzijų jie niekad niekam neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja prašo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-06-03 d. sprendimą dėl atsisakymo įregistruoti M. B. vardu daiktines teises į buto (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)), išplėtimą, prijungiant įrengtas pastogės patalpas, adresu Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini), Kaunas, ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti M. B. vardu daiktines teises į buto (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)), išplėtimą, prijungiant įrengtas pastogės patalpas, adresu Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini), Kaunas.

Bylos medžiaga nustatyta, ir dėl to ginčo nekilo, kad pareiškėjos šeimai nuosavybės teise nuo 1992-09-28 d. priklauso dviejų kambarių, 55,15 kv.m. ploto butas, esantis Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini), Kaune. 1992 metais pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto valdybą, prašydama leisti įsirengti papildomas gyvenamąsias patalpas pastogėje virš buto. Kauno miesto valdyba 1993-02-23 d. potvarkiu Nr. 179-V leido savo lėšomis gyvenamąsias patalpas įsirengti. Nustatyta tvarka, buvo gauti visų namo laiptinės gyventojų sutikimai, paruoštas pastogės rekonstrukcijos darbo projektas, kuris 1993-04-06 d. buvo suderintas ir patvirtintas. Kauno miesto Urbanistikos ir architektūros skyrius 1993 metais išdavė leidimą buto išplėtimo statybos darbams vykdyti Nr. 156. 2004-12-06 d. buvo atlikti rekonstruoto buto kadastriniai matavimai ir sudaryta nekilnojamojo turto, esančio Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini), Kaunas kadastrinių matavimų byla Nr. 5011, registro Nr. 20/128794, iš kurios matyti, kad buto su rūsių naudingas (bendras) plotas yra 97,17 kv.m. tame skaičiuje pastogės patalpos 43,57 kv.m.

Kauno apskrities Viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2005-03-24 d. surašė pripažinimo tinkamais naudoti aktą, kuriuo nustatyta, kad statytojos M. B. perplanuotas butas, įrengiant patalpas gyvenamojo namo lA4p mansardoje Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini). Statybos darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir pripažįstami tinkamais naudoti.

Kadangi buto ir mansardos rekonstrukcija atlikta laikantis norminių aktų reikalavimu, pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą Kauno filialą, prašydama įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamojo daikto (buto), adresu Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini), Kaunas išplėtimą ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus.

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2008-06-03 d. sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino.

Su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-06-03 d. sprendimu ji nesutiko ir įstatymo nustatyta tvarka jį apskundė VĮ Registro centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. Komisija sutiko su teritorinio registratoriaus argumentais ir 2008-07- 17 d. sprendimu Nr.305 paliko galioti VĮ Registrų centro Kauno filialas 2008-06-03 d. sprendimą.

Ginčo esmę sudaro tai, ar bendraturčių sutikimas duotas reikiama forma.

Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo2008-06-03 d. sprendimu pareiškėjos prašymas netenkintas, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys, jog kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai perleido jiems priklausančias dalis bendrojoje nuosavybėje arba pagal tuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas notariškai patvirtinti sutikimai, jog statytojas įsirengtų patalpas ir savo vardu įregistruotų nuosavybės teises į šias patalpas. Pareiškėja pateikė R. M. (8 buto savininkė), M. K. (neturi nuosavybės gyvenamame name Savanoriu pr. (Duomenys neskelbtini), Kaunas), A. S. (10 buto savininkė), A. J. (11 buto savininkas) ir O. V. (13 buto savininkė) sutikimus. Taigi, M. B. nepateikė 9 buto savininko L. K. įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto sutikimo perleisti jos nuosavybėn jam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Valstybės įmonės Registrų centro nuomone, nėra buto, esančio Kauno m. Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini), vieno iš bendraturčių L. K. sutikimo dėl jam priklausančios dalies perleidimo pareiškėjai M. B. , tačiau pareiškėja tvirtina pateikusi visų laiptinės butų savininkų sutikimus dėl palėpės įrengimo, tačiau registratorius juos netinkamai įvertino. Taigi ginčo esmė, ar pateikti dokumentai buvo pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir atlikti nekilnojamojo daikto registraciją.

Prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, dėl šių teisių suvaržymų vadavimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymo Nr. 1-1539 redakcija) 23 straipsnis, o to paties įstatymo 26 straipsnyje aptartas prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas. Taigi registratorius, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi šiuo metu galiojančiu ir praktikoje taikomu aptariamu norminiu teisės aktu, tačiau, priimdamas sprendimą, nepagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjai taikytinos ne tik šio įstatymo nuostatos, bet ir kiti teisės aktai galioję prašymo įregistruoti nekilnojamąjį daiktą padavimo metu, o būtent Civilinio kodekso (nuo 2001 m. liepos 1 d.) normos, pripažįstant buvus būtina pateikti notarine tvarka patvirtintus kitų bendratučių sutikimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės atsisakymo. Taip pažeistas svarbus teisės principas - lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Iš faktinių bylos duomenų akivaizdu, kad visi pasiruošimo statybai ir jos įteisinimo veiksmai buvo atlikti per laikotarpį nuo1992 m. spalio mėnesio iki 1993 balandžio mėnesio, užsitęsė tik statybos darbai, kurie buvo vykdomi nuo 1993 metų ir baigti 2004 metais. Statybos procesas užbaigtas 2004 metais, ką įrodo Kauno apskrities Viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2005-03-24 d. surašytas pripažinimo tinkamais naudoti aktas, pripažįstantis įrengtų patalpų tinkamumą naudoti (). Vadinasi, sprendžiant klausimą dėl to kokia forma turėjo būti išreikšta bendrosios dalinės nuosavybės asmenų valia atsisakant dalies nuosavybės, turėjo būti vadovaujamasi atsisakymo metu galiojusiomis teisės normomis. Priešingu atveju teisės subjektas nebūtų užtikrintas, kad ateityje jo veiksmai gali būti laikomi teisėtais.

Galiojusio Civilinio kodekso iki 2001 m. liepos 1 d. 122 straipsnio 1 dalyje buvo pasisakyta, jog bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Toks sutikimas (šiuo atveju dėl palėpės įrengimo) laikytinas sandoriu (CK 40 straipsnio 1 dalis), o sandorius notariškai patvirtinti buvo privaloma tik įstatymo numatytais atvejais (CK 44 straipsnis). Koks įstatymas imperatyviai įpareigojo atsisakymus nuo bendrosios dalinės nuosavybės pasirašymo metu tvirtinti notarine forma, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas nenurodė, todėl šis skundžiamo sprendimo argumentas laikytinas visiškai nepagrįstu.

Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas atsisakė tenkinti prašymą argumentuodamas ir tuo, kad pareiškėja nepateikė vieno iš bendraturčių L. K. buto, esančio Kauno m. Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini) savininko sutikimo dėl jam priklausančios dalies perleidimo pareiškėjai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas Nr. 9 iš tikrųjų, priklausė L. K. (b.l. 60). Teismo posėdžio metu L. K. paaiškino, kad jis nors ir registruotas bute, tačiau realiai tame bute negyveno, ten visą laiką gyveno jo tėvai, jis pats gyveno kitoje vietoje. Tačiau jo motina, kuri pastoviai gyveno šiame bute jam minėjo apie ruošiamą rekonstrukciją, ir jis jai pasakė, kad jis sutinka ir tam neprieštarauja, tai jis išreiškė žodžiu, ir minėjo motinai, kad ji pasirašytų, jei reikės. Tokias pačias aplinkybes L. K. išreiškė ir teismo posėdžio metu.

Tokiu būdu buto Nr. 9 registruotas L. K. vardu, jis buvo šio buto savininkas. Sutikimą dėl palėpės įrengimo davė jo motina, kuri pastoviai gyvena šiame bute. Teismo nuomone, šiuo sutikimu atspindima ir L. K. valia, kadangi jis sutikimo neginčijo ir neskundė, neginčija jo ir šiuo metu.

Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas jau yra suformuota teismų praktika. Tokias aplinkybes konstatavo Lietuvos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A17-1145/2006. Šią nuostata yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-12 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-674/2000, kurioje kaip tokios valios patvirtinimas nurodoma ir ta aplinkybė, kad sutikimai toliau nebuvo ginčijami (šiuo atveju jau daugiau nei 14 metų). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-15 nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-143/2003 konstatuojama, kad tas faktas, jog vienas iš bendrasavininkių įrengė mansardą gavęs kitų namo bendraturčių sutikimą nereiškia, kad ši mansarda yra bendra visų namo bendraturčių nuosavybė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-10 nutartyje civ. byloje Nr. 3k-3-184/2004 konstatuojama, kad susitarimais sudaroma teisinė prielaida pakeisti bendrąją dalinę nuosavybę į kitą nuosavybės rūšį ir tam tikrą pastogės dalį įregistruoti kaip konkretaus bendraturčio, o ne visų namo savininkų nuosavybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-09 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-1007/2002 suformuota praktika, kad jeigu raštiško suitikimo statybai neduota, tačiau neprieštaraujama vykdomai statybai, tai gali būti svarstoma, kad asmuo vykdomos statybos nevertina kaip turtinių teisių pažeidimo ir gali būti sprendžiama, jog sudarytas sandoris perleisti statytojui teisę įsirengti gyvenamąsias patalpas palėpėje, iš kurio matosi jo valia atsisakyti palėpės dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-09 nutartis civ. byloje 3K-3-957/2002 teigiama, kad tuo atveju, kai dokumentai statybai yra išduoti, statyba yra baigta ir priimta naudoti, preziumuojama, kad bendraturčio sutikimas buvo gautas, jeigu šių dokumentų jis nėra nuginčijęs teismine tvarka.

Darytina išvada, kad registratoriaus užimta pozicija nėra pakankamai pagrįsta. Surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą apie tinkamą (laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų) ir visų laiptinės butų savininkų valios išraišką dėl sutikimo padidinti buto Nr. 12 plotą palėpės sąskaita, kas suponuoja skundo netenkinimą.

Pareiškėja prašė įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti jos vardu daiktines teises į buto (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)), išplėtimą, prijungiant įrengtas pastogės patalpas, adresu Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini), Kaunas. Tačiau Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. 1 d. numatyta, kad prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per 10 darbo dienų nuo prašymo padavimo, todėl ir šiuo atveju atsakovas įpareigotinas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p., kolegija

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-06-03 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta įregistruoti M. B. vardu daiktines teises į buto (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)), išplėtimą, prijungiant įrengtas pastogės patalpas, adresu Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini), Kaunas.

Įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti M. B. vardu daiktines teises į buto (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)), išplėtimą, prijungiant įrengtas pastogės patalpas, adresu Savanorių pr. (Duomenys neskelbtini), Kaunas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.