- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-373-781/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Č
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantės) G. K. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos G. K. skundas dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė Č. B., VĮ „Registrų centras“, T. S., R. R., J. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja G. K. pateikė Šalčininkų rajono apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro notarės Č. B. 2017 m. balandžio 7 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę Č. B. išduoti mirusios I. J. įpėdinėms G. K. ir T. S. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dėl įregistruotų I. J. vardu gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu 2017 m. balandžio 7 d. nutarimu notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, išduoti minėtą paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, jog yra prieštaravimai dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų bei 1982 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės liudijime Nr. 530 nustatytų aplinkybių.
Pareiškėjos teigimu, notarė neturėjo jokio teisėto pagrindo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą įpėdinėms ir manyti, kad viešojo registro duomenys bei jų įregistravimo pagrindas nepatvirtina mirusiosios pareiškėjos motinos nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus. Pažymėjo, kad notarės nutarime išreikštos abejonės nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, galinčiais paneigti mirusiosios nuosavybės teisių buvimo ir jos įregistravimo faktą. Anot pareiškėjos, G. K. ir T. S. testamentu paliktas gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio statiniais bei mirusiosios I. J. nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą viešajame registre buvo įregistruoti 2014 m. rugpjūčio 6 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų seniūnijos 2014 m. liepos 9 d. pažymos Nr. BR-286 pagrindu; tokie duomenys konstatuoti ir VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2017 m. sausio 23 d. sprendime Nr. VILRS-162, kuriuo registro tvarkytojas atsisakė patenkinti T. S. prašymą dėl duomenų panaikinimo/pakeitimo pagal 1982 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 530. Pareiškėja nurodė, kad savivaldybės institucijos išduotas dokumentas, kaip pagrindas įregistruoti nuosavybę, yra galiojantis ir nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu mirusios I. J. nuosavybės teises. Pareiškėjos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad notarės nutarime akcentuojamas liudijimas gali paneigti ar turi įtakos mirusiosios nuosavybės teisėms į konkrečius nekilnojamuosius daiktus. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju niekas neginčijo dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikta gyvenamojo namo bei kitų statinių teisinė registracija viešame registre mirusios I. J. vardu. Pareiškėjos vertinimu, notarės ginčijamas nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nepagrįstai ir neteisėtai riboja įpėdinių teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu.
Atsiliepimas
Notarė Č. B. atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo T. S. po motinos I. J. mirties kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, patvirtinantį jos nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Notarė paaiškino, kad patikrinusi Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenis ir 1982 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 530 nustatė tarp jų prieštaravimus, nes NTR duomenimis, kurie įregistruoti vadovaujantis 2014 m. liepos 9 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. BR-286 pagrindu, vieninteliu nekilnojamųjų daiktų savininku pripažįstama mirusioji I. J., o minėtame paveldėjimo teisės liudijime nekilnojamųjų daiktų savininkais po palikėjo Z. V. mirties pripažinti jo sutuoktinė I. V. (vėliau – J.), duktė T. V. (vėliau – S.) ir sūnus S. V. (miręs (duomenys neskelbtini)). Notarės teigimu, nurodyti duomenys yra prieštaraujantys vieni kitiems, o nustatyti, kurie jų atitinka tikrovę, į notaro kompetenciją neįeina, todėl buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamuosius daiktus, iki bus pašalinti minėti prieštaravimai. Paaiškino, kad dėl nurodytų prieštaravimų pašalinimo sprendžia patys suinteresuoti asmenys. Notarė nurodė, kad aplinkybė, jog niekas neginčija nei palikėjos atlikto tik savo vardu nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo, nei dokumento, kuriuo pagrindu palikėja tik savo vardu įregistravo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, nepaneigia nurodyto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuris galioja nepriklausomai nuo to, kad nebuvo įregistruotas atitinkamame registre.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo T. S. atsiliepime į skundą su skundo reikalavimais sutiko ir prašė jį tenkinti.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjos G. K. skundą dėl notarės veiksmų atmetė.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, vienas iš jų – paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Taigi, teismas sprendė, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių; ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina I. J., kuri buvo sudariusi santuoką su Z. V. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė, kad pagal NTR duomenis gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir daržinė, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausė mirusiajai I. J.. Kita vertus, pažymėjo, kad iš byloje esančio 1982 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 530 matyti, jog po Z. V. mirties jo palikimą (be kita ko, ir ginčo nekilnojamąjį turtą) priėmė I. V. (vėliau – J.), vaikai T. V. (vėliau – S.) ir S. V. (mirė (duomenys neskelbtini)), kurių globėja ir rūpintoja pagal įstatymą tuo metu buvo jų motina I. V..
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad notarė, nustačiusi, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 44/168938 ir 1982 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 530 duomenys yra prieštaringi, turėjo pagrindą abejoti, kad palikėja I. J. mirties dieną buvo vienintelė ginčo nekilnojamojo turto savininkė, dėl to pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas; pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas; ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, todėl, turėdama duomenų apie ginčytinas fizinio asmens subjektines teises ar juridinį faktą, notarė neturėjo nei teisės, nei pareigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja (apeliantė) G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės – panaikinti Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro notarės Č. B. 2017 m. balandžio 7 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę Č. B. išduoti mirusios I. J. įpėdinėms G. K. ir T. S. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dėl įregistruotų I. J. vardu gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju notarei yra žinomi viešojo registro duomenys apie konkrečių nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisę ir apie tokios nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą; pažymi, jog tiek dėl viešojo registro duomenų, tiek dėl nuosavybės registravimo pagrindo nėra jokio ginčo ir negali būti jokių abejonių dėl jų teisėtumo, todėl, anot apeliantės, notarės nutarime išreikštos abejonės nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, galinčiais paneigti mirusiosios nuosavybės teisės buvimo ir jos įregistravimo pagrindą. Apeliantė teigia, kad visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti; pabrėžia, jog šiuo atveju į NTR įrašyti duomenys (taip pat dokumentai, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti (savivaldybės institucijų išduoti dokumentai)) nėra ginčijami, todėl notarė nepagrįstai užkerta kelią įpėdiniams realizuoti savo paveldėjimo teisę. Apeliantė pažymi, kad minėto 1982 m. lapkričio 9 d. liudijimo teisėtumo ar neteisėtumo vertinimas neturi teisinės reikšmės, nes mirusios nuosavybė nebuvo įregistruota šio dokumento pagrindu, todėl, anot apeliantės, šiuo metu negali būti jokių pagrįstų abejonių dėl I. J. nuosavybės teisės, kol nuosavybės įregistravimo pagrindas nėra pripažintas negaliojančiu ir nepanaikinti viešojo registro duomenys.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė Č. B. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Notarė pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde ignoruoja tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek notarės atsiliepime į skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą aiškiai įvardytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, patvirtinantį atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumą ir pagrįstumą, todėl notarė iš esmės pakartojo atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktus argumentus.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys T. S. ir J. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK XXXI skyrius reglamentuoja skundų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti tvarką (CPK 511 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), t. y. notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Notaro veiklos ypatybės, nustatytos Notariato įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Pažymėtina, kad nurodyta nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. notaras neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja G. K. ir suinteresuotas asmuo T. S. kreipėsi į notarę Č. B. su prašymu išduoti teisės liudijimą, patvirtinantį jų nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), po jų motinos I. J. mirties. Nustatyta, kad notarė 2017 m. balandžio 7 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį mirusiosios I. J. palikimą priėmusių asmenų nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, nes notarei iškilo abejonės, kurias lėmė prieštaravimai tarp NTR esančių duomenų ir 1982 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės liudijime Nr. 530 nustatytų aplinkybių, t. y. pagal NTR duomenis nurodytas nekilnojamas turtas nuosavybės teisėmis priklausė mirusiajai I. J., tuo tarpu 1982 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, jog po Z. V. mirties jo palikimą (be kita ko, ir ginčo nekilnojamąjį turtą) priėmė I. V. (vėliau – J.), vaikai T. V. (vėliau – S.) ir S. V. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, tuo tarpu šiuo atveju notarė turėjo skirtingus duomenis, t. y. NTR nurodyta, jog ginčo turto savininkė (vienintelė) buvo I. J., tuo tarpu minėtame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, jog I. J. yra tik viena iš minėto turto bendrasavininkių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad vien tai, jog I. J. nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo įregistruotos (ir neginčytos), nepaneigia aplinkybės, jog minėtas paveldėjimo teisės liudijimas taip pat yra galiojantis ir teisėtas; tuo labiau, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, ši teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais (įskaitant ir paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu). Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju notarei kilus abejonėms ar palikėja I. J. mirties dieną buvo vienintelė ginčo nekilnojamojo turto savininkė (bei šių abejonių pareiškėjai tinkamai nepanaikinus nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, o savo poziciją iš esmės grindžiant tik NTR duomenimis), notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dėl ginčo turto, išaiškinusi, jog pareiškėja (ir kartu besikreipusi T. S.) privalo panaikinti aukščiau nurodytus prieštaravimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja (ir suinteresuotas asmuo T. S.) savo nuožiūra gali pasirinkti būdus, kuriais minėti prieštaravimai bus pašalinti.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai netenkino pareiškėjos G. K. skundo dėl notarės Č. B. veiksmų, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos (apeliantės) G. K. atskirojo skundo netenkinti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos G. K. skundas dėl notarės Č. B. veiksmų, palikti nepakeistą.