Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-381-898/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
1-381-898/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04363-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kaltinamasis
Ž. T.
Nukentėjusysis
D. P., D. S., V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-381-898/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04363-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7; 1.2.4.8.; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant prokurorei R. V.,kaltinamajam Ž. T.,

nukentėjusiųjų D. P., D. S., V. P., G. B. atstovei pagal įstatymą J. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2013-03-15 Italijos teisėsaugos institucijų dėl vagystės, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį (3 veikos),

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T. 2015 m. sausio 17 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo šeimos narę – sugyventinės A. S. nepilnametę dukrą, D. P., gim. 1999 m., tai yra sukdamas jai dešinės rankos bevardį pirštą bei rankomis suėmęs jai už kaklo iš nugaros pusės ir smaugdamas ją, sukėlė nukentėjusiajai D. P. fizinį skausmą.

Be to, Ž. T. 2015 m. sausio 17 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo šeimos narę – sugyventinės A. S. mažametę dukrą, D. S., gim. 2012 m., tai yra delnu suduodamas jai ne mažiau septynių kartų į sėdmenų sritį, padarė nukentėjusiajai D. S. poodines kraujosruvas juosmenyje ir abiejuose sėdmenyse, odos nubrozdinimą dešiniame sėdmenyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

Be to, Ž. T. 2015 m. sausio 18 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo šeimos narę – sugyventinės A. S. mažametę dukrą, G. B., gim. 2009 m., tai yra diržu suduodamas vieną kartą į sėdmenų sritį, kumščiu suduodamas vieną kartą jai į kaktos sritį bei tampydamas ją už plaukų, padarė nukentėjusiajai G. B. poodinę kraujosruvą dešinėje kaktos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, Ž. T. 2015 m. sausio 18 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo šeimos narę – sugyventinės A. S. mažametę dukrą, V. P., gim. 2003 m., tai yra sukdamas nukentėjusiajai V. P. dešinę ranką bei tampydamas ją už plaukų, padarė nukentėjusiajai V. P. poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ž. T. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena su A. S. jau du metus ir yra nukentėjusiųjų patėvis. Gyvena daugiabutyje. Kaimynai jo nėra įspėję dėl vaikų mušimo. Su A. S. turi bendrą dukrą, kuriai dabar 3 mėnesiai, jos pavardė S., nes nespėjo pakeisti į savo. Šiai dienai nukentėję vaikai kartu negyvena. 2015-01-19 dieną vaikai buvo paimti, nes mokykloje pasakė, kad jis prieš juos smurtavo. 2015-01-17 D. P. susipyko su savo mama A. S.. Jis į jų ginčą nesikišo. A. S. sudavė D. S., tačiau ji pasakė, kad sudavė jis. Su diržu nieko nemušė. Jis nežino iš kur vaikams atsirado sužalojimai. Nei vienos iš mergaičių nemušė. 2015-01-19 jo podukros išėjo į mokyklą. Kita podukra S. P. jam paskambino telefonu ir pasakė, kad sesės nuėjo pas socialinę darbuotoją. Mergaitės skundėsi, kad prieš jį buvęs patėvis jas mušdavo. Mano, kad tai D. P. viską pradėjo, o sesuo V. P. jai padėjo. Abi mergaitės yra labai emocingos, jos mėgsta atsikalbinėti. Kartais jos tarpusavyje susipyksta, o po kurio laiko ir vėl vaikšto susikabinusios. Jis su savo podukromis nebuvo piktuoju. Kartais joms griežčiau pasakydavo dėl elementarios tvarkos, liepdavo laiku grįžti į namus. 2015-01-17 ir 2015-01-18 dienomis buvo blaivus, o 2015-01-19 iš ryto buvo išgėręs alaus. Dalyvavo vaikų apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Klausimų neuždavė, nes nežinojo kokius klausimus gali užduoti. Nepripažįsta 2000 Eur civilinio ieškinio, kadangi nieko nemušė. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, jis kontaktų su nukentėjusiosioms neieškojo, jos pačios skambino. Neprašė, kad jos keistų parodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino Ž. T. 2015-01-20 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ž. T. parodė, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas, nepadarė ir apie jų padarymą nieko paaiškinti negali, nes dėl to nekaltas. Nei vienos iš mergaičių nelietė rankomis nei 2015-01-17, nei 2015-01-18. Apskritai niekada nei prieš vieną A. S. vaiką nėra pakėlęs rankos. Kodėl mergaitės jį taip apkalba, nežino ir nurodyti negali. Jos visos yra labai pasiutusios, pačios mokykloje „eina galvomis“. Su A. S. kartu gyvena antrus metus. Su ja veda bendrą ūkį. 2014-12-22 su ja kartu susilaukė bendros dukrytės, tai gal mergaitės pyksta, kad gimė dar viena mergaitė, kuriai natūraliai jis su A. S. skiria daugiau dėmesio. Iš kur pas A. S. mergaites atsirado kokios nors smurto žymės ant kūno, nežino (103 b.l.).

Pagarsinus parodymus kaltinamasis Ž. T. parodė, kad pasirašė po apklausos protokolu. Nežino, kodėl apklausos protokole nėra užfiksuota aplinkybė, kad jis sakė, jog mergaitei per užpakalį sudavė mama A. S.. Apklausos protokole surašyta daug neteisybės. Protokolą pasirašė jo neperskaitęs.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino Ž. T. 2015-02-17 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad pagal visus epizodus neprisipažįsta visiškai ir tvirtina ankstesnius parodymus, duotus 2015-01-20. Jų papildyti neturi kuo, todėl dar kartą kartotis nebenori (108 b.l.).

Pagarsinus parodymus kaltinamasis Ž. T. parodė, kad pasirašė šį protokolą. Ten surašyta teisingai. Mama porą kartų sudavė vaikui per užpakalį. Jis dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo apklausiami vaikai pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Vaikams klausimų neuždavė, nes nežinojo kokius klausimus galima užduoti. Nežino kodėl tuomet prokurorui nesakė, kad vaikui sudavė mama. Jis visą laiką sakė, kad ne jis sumušė vaikus.

Nukentėjusiųjų D. P., D. S., V. P., G. B. atstovė pagal įstatymą J. M. teisme parodė, kad 2015-01-19 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė į Kuršėnų vaikų globos namus atvežė ir apgyvendino D. P., D. S., V. P. ir G. B.. Apgyvendinimo tikslas buvo – smurtas artimoje aplinkoje. Visos keturios mergaitės yra pakankamai drąsios. Pirmą dieną jos gerai jautėsi, džiaugėsi naujais draugais ir pasikeitusia aplinka. Visos keturios mergaitės kalbėjo ir pasakojo apie tai, kaip jos gyveno namuose, pasakojo kokia situacija buvo šeimoje. Asmeniškai daugiausia kontaktą palaiko su D. P. ir V. P.. Mergaitės pasakojo, kad šeimoje tiek mama, tiek patėvis girtaudavo, namuose nebūdavo maisto. Mergaitėms pačioms tekdavo ieškotis maisto, kažkaip pasigaminti valgyti. Joms pačioms tekdavo kurtis pečių, kapoti malkas. Jautėsi, kad mergaitės buityje, pagal savo gebėjimus, bandė verstis savarankiškai, kadangi ne visada būdavo užtikrinama normali, suaugusių žmonių priežiūra. Kaip pasakojo mergaitės, tiek iš mamos pusės, tiek iš patėvio pusės šeimoje buvo smurtaujama, tačiau mergaitės mamos smurtą priėmė natūraliau, kaip auklėjimą. Bet koks elementarus nesutarimas ar konfliktas yra sprendžiamas rėkimu, klykimu. Mergaitės lygiai taip pat elgiasi prieš socialinį darbuotoją ir prieš bendraamžius. Kokį auklėjimo modelį matė namuose, tai viskas buvo perkeliama į dabartinę situaciją. Mergaitės D. P. ir V. P. pasakojo, kad sausio 17, ar sausio 18, jos išėjo į biblioteką ir laiku negrįžo namo. Bibliotekininkė buvo iškepusi blynų, išvirusi arbatos ir mergaitės norėjo pasivaišinti. Mergaitėms einant namo, jas pasitiko sesė S. P. ir pasakė, kad jos labai vėluoja, todėl dabar joms klius. Grįžus mergaitėms namo kilo konfliktas dėl to, kad jos pavėlavo. Jas barė ir mama. V. P. pasakojo, kad D. S. prisišlapino į kelnes, dėl ko patėvis smarkiai mušė D. S. delnu per sėdmenis. Sesės, gindamos D. S., bandė ją pasisodinti ant kelių, dėl ko kliuvo ir joms. Jų socialinė darbuotoja, kuri tą dieną prausė D. S., verkė. Ji sakė, kad dviejų metų mergaitės sėdmenys buvo smarkiai sumušti, matėsi, kad buvo suduotas ne vienas smūgis. G. B., kuriai yra 6 metai, aiškino, kad ji nemyli mamytės, nes ją mušė. Visi vaikai labiausiai akcentavo, kad jie bijo patėvio. Kalbėjo su mergaitėmis, aiškino joms, jog tą džiaugsmą, kad jos yra čia apgyvendintos, keis liūdesys, ir namų ilgesys. Tai ganėtinai greitai ir atsitiko. Šiai dienai visi vaikai išsako mamos ilgesį, išsako, kad norėtų grįžti gyventi į namus, tačiau nori, kad namuose nebūtų patėvio. Per visą vaikų buvimo šeimynoje laiką buvo daroma įtaka ir spaudimas vaikams, kad mama leis daryti viską ką jie nori, kad nebus jokio smurto ir pykčių, jei vaikai grįš namo. Mergaitės kalbėdavo su savo mama ir su Ž. T.. Vaikams buvo primetama situacija, kad vaikai patys turi priimti sprendimus, kad jie galėtų grįžti namo. Vaikai yra pastatyti į sudėtingą situaciją, kadangi jie turėtų nuspręsti, su kuo jie turi gyventi. Iš vaikų pasikeitusio elgesio, jų pasakymų, kad mama tikrai pasikeis, kad sugyventinis nebegyvens namuose suprato, kad vaikai buvo įtakojami keisti parodymus. Kuomet vaikai kalbėjo apie smurtą, jie buvo įsiaudrinę, jautėsi liūdesys. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek atliekant ekspertizes, vaikai buvo įsitempę. Mergaitės nesakė, kad jokio smurto nebuvo, kad jos viską išsigalvojo. Mergaitės kalbėjo, kad joms buvo pažadėta, kad daugiau jokio smurto šeimoje nebus. Mergaitės klausė, ar jos tikrai galės važiuoti į teismą ir duoti parodymus. Tai tikrai buvo įtakota suaugusių, buvo prašyta papasakoti aplinkybes kažkaip kitaip. Dar nebuvo gavę šaukimo į teismą, o mergaitės jau žinojo posėdžio datą, kadangi kaltinamasis ir mergaičių mama ankščiau gavo teismo šaukimus. Mergaitės nesakė, kad patėvis jų nemušė. Palaiko prokuroro pareikštą civilinį ieškinį.

Liudytoja R. V. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirba socialine pedagoge Gruzdžių gimnazijoje. Šią mokyklą lanko ir nukentėjusios mergaitės. V. P. ankščiau buvo patyrusi smurtą iš mamos. Buvo pranešta policijai, buvo iškelta baudžiamoji byla. Po to mergaitė susitaikė su mama, byla buvo nutraukta. Tai buvo prieš metus laiko. Iš pradžių mergaitės labai džiaugėsi nauju patėviu, sakė, kad jis jas gina nuo smurtaujančios mamos. Todėl buvo didelis šokas, kai mergaitės atėjo ir pasakė, kad darytų ką nori, kad tik jos negrįžtų į namus. Įvykis buvo 2015 m. sausio 19 dieną, kai mergaitės po savaitgalio atėjo į mokyklą. Mergaitės tiesiog įbėgo į jos kabinetą ir pasakė, kad jos nenori grįžti į namus. Taip pasakė D. P.. Vėliau atėjo V. P.. Mergaitės labai verkė ir pasakojo, kad jos planavo iš namų pabėgti sekmadienį, vėliau nutarė sulaukti pirmadienio. Ji iškvietė seniūnijos socialinę darbuotoją, direktoriaus pavaduotoją, klasės auklėtoją. Vėliau paskambino į policiją. Mergaitės pasakojo, kad patėvis D. P. laužė rankas ir bandė smaugti, V. P. gavo mušti už tai, kad suverkė mažoji mergaitė. Kuomet atvažiavo policija, mergaitės kalbėjo apie tai, kad vienai iš mažesnių mergaičių stipriai buvo suduota per užpakalį už tai, kad „prisisiojo“ į kelnes, o kitai mergaitei buvo trenkta į kaktą, kad ji priėjo prie mažiausio vaiko, lyg tai jį palietė ir tas vaikas suverkė. Vėliau policija ir seniūnijos darbuotoja vyko į įvykio vietą. Iš pradžių mergaitės kategoriškai atsisakė vykti į namus, labai drebėjo. Tačiau seniūnijos darbuotoja nuramino. Kiek jai yra žinoma, iš namų buvo paimtos dar dvi mažesnės mergaitės. Iki šio įvykio mergaitės nesiskųsdavo, kad patėvis smurtautų. D. P. yra labai uždaro būdo, nešneki. Šiuo atveju buvo labai keista, kad ji tiek daug šnekėjo. V. P. judri mergaitė. Jai neteko matyti ar girdėti, kad seserys tarpusavyje muštųsi, ar pyktus. Negali atsakyti, ar mergaitės sakė apie tai, ar tuo metu patėvis buvo blaivus, ar neblaivus. Tik iš kalbų buvo žinoma, kad prieš šiuos vaikus smurtaudavo prieš tai buvęs patėvis. V. P. prieš metus buvo sumušta mamos. Nežino tiksliai, kiek laiko Ž. T. gyvena toje šeimoje, gal pusantrų metų. Ji pati tai šeimai yra davusi maisto produktų ir drabužių labdaros. Ji neturėjo informacijos, kad toje šeimoje vaikai negautų valgyti. Tai nėra išskirtinis atvejis, kad tai šeimai buvo duodama labdara.

Liudytoja S. J. teisme parodė, kad šioje byloje ji atliko ikiteisminį tyrimą ir įtariamuoju apklausė Ž. T.. Jis kaltę neigė ir viskuo kaltino mokyklą. Ž. T. nesakė, kad vaikus sumušė jų mama A. S.. Įtariamojo apklausos protokolą surašė ji iš Ž. T. žodžių. Ž. T. perskaitė protokolą ir jį pasirašė. Ji niekada neleidžia pasirašyti apklausos protokolų jų neperskaičius.

Pagarsinus Ž. T. parodymus duotus teisminio tyrimo metu, S. J. parodė, kad Ž. T. protokolą perskaitė ir pasirašė. Jai nekilo abejonių, kad vaikus būtų sumušusi jų mama. Jei vaikai būtų pasakę, kad jiems sudavė mama, būtų ėmusis veiksmų vaikų mamos atžvilgiu. Kuomet buvo atvykusi pas kaltinamąjį į namus, nebuvo jokios kalbos apie tai, kad vaikus sumušė jų mama.

Teismas, vadovaudamasis BPK 280 straipsnio 3 dalimi pagarsino nepilnametės nukentėjusiosios D. P. parodymus, duotus 2015 m. vasario 6-9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui. D. P. parodė, kad jai 15 metų. Gyvena Kuršėnų globos namuose apie pusę mėnesio. Ten gyvena ir trys jos sesės. Globos namuose gyvena G. B., V. P. ir D. S., o S. P. ir S. S. - namuose. Globos namuose gyvena, nes jas gąsdina patėvis Žydrūnas, muša, nors jos nieko nepadaro. Su juo mama apsigyveno, kai savivaldybė davė namą. Ne pirmas kartas, kai patėvis mušė. Bibliotekininkė jas pakvietė rūbų, mama išleido, atsigėrė arbatos, pavalgė, o atėjusi sesė pasakė: „Šakės jums, užmuš“. Ji paklausė kodėl, tai pasakė dėl to, kad per ilgai užtruko. Patėvis jas susirado ir, joms einant gatve, pradėjo spardyti užpakalį. Žmonės žiūrėjo, o jis joms neleido sustoti. Kai grįžo, įsitempė į kambarį ir pirmiausia ėmė daužyti V. P.. Patėvis skriaudė ir ją. Jis jas visas labai skriaudžia, laužo rankas arba sako, kad užmuš. Pasiguldęs V. P. daužė. Norėdavosi verkti, nes būdavo baisu: laužydavo rankas, daužydavo galvą. Mama jų nemušdavo, bet vadindavo visokiais žodžiais. Mama matydavo, kad jas patėvis muša, bet nieko nesakydavo. Patėvis jai suko pirštą. Norėjo sukti ranką, bet ji neleido. Ji atsisėdusi pradėjo verkti, o mama pasakė: „verk“. Kai jai patėvis suko pirštą, tai lygtais tada sesė pridarė į kelnes. Taip nutiko šiemet, jau po švenčių. Patėvis ir V. P. skriaudė: pasiguldė ant lovos ir mušė. Buvo paėmęs už kaklo, smaugė ir labai mėgsta sukinėti rankas ir kojas. Jei mažoji padaro „sysių“, jis ją lupa. Sesė atsisėdo ant jos, jis pakėlė jos kojas ir prie jos mušė. Paskui užsidarė kambario duris ir vėl kažką su ja darė, nes D. S. klykė. Patėvis kiekvieną vakarą su mama geria alų. Išgėręs tampa agresyvus. Jai globos namuose dabar daug geriau nei namuose, nenori ten grįžti. Per tą laiką, kol gyvena globos namuose, su patėviu nesimatė, matėsi tik su mama. Su patėviu kartą kalbėjosi telefonu, bet jis kalbėjo piktai. Patėvis neatsiprašė už tai, ką padarė. Kai kalbėjo su mama, ji klausė: „Kodėl jums nepatiko toks gyvenimas? Ką mes blogo padarėme? Kokios čia nesąmonės?“. Ji mamai sakė, kad jai pirštą skaudėjo ir čia ne nesąmonės. Pas gydytojus nesikreipė. D. S. prie užpakalio buvo mėlynė. Ji tai matė, kai norėjo ją pasodinti ant puodo. Sesei pasakė, kad D. S. sumušta, po to pasakė mokyklos socialinei darbuotojai, nebenorėjo, kad sesės kentėtų. V. P. mokykloje pradėjo ranką skaudėt, ji ėmė verkt. Jai gaila sesių, prisikentėjo. Pasakė, kad į namus nenori grįžti. Kai nuvažiavo į namus susirinkti daiktų, ir mamai parodė, kad D. S. yra mėlynės, mama pasakė: „Tai ką, nebegalima vaikui suduoti ?“. Patėvis duoda iš visų jėgų. Kai patėvis užsidarė duris, nežino, kodėl D. S. klykė. Gal ją mušė diržu. Kol D. S. sėdėjo jai ant kelių, patėvis sudavė jai ranka per „subinę“. Buvo žiauriai raudona. Bijojo kištis, kad pati negautų. Iš sesių ji vyriausia. V. P. 11 metų, G. B. - 5 metai, D. S. - 2 metai, S. P. - 13 metų, o S. S. dar tik keli mėnesiai. Neatsimena, kurią ranką V. P. suko patėvis. Matė, kad jis buvo pasiguldęs V. P. ant lovos. Ir G. B. kliuvo nuo patėvio. G. B. nešiojo mažą sesytę, tą, ką tik gimusią. Palietė jos galvytę, o ji pradėjo verkti. Gal patėvis pagalvojo, kad sutrenkė, ir pradėjo G. B. mušti. Kai patėvis jas mušdavo, galėjo būti neblaivus, nes kiekvieną vakarą nusiperka „bambalį“ alaus ir geria. Tą kartą alaus taip pat matė. Kai neturi už ką nusipirkti alaus, tėvai būna nervuoti. Tėvai niekur nedirba. Gauna talonus maistui, tėvai gauna pinigus už vaiką, skolinasi. Namuose ne visada būdavo valgyti. Pavalgo mokykloje, o jeigu vakare vėl užsinori, mama sakydavo: „Va, nedaėdus“. Būdavo dienų, kai miegoti eidavo alkana. Mama netikėdavo, kad jai skauda pilvą, ji jų neišklausydavo, sakydavo, kad yra apsimetėlė (61-63 b.l.).

Teismas, vadovaudamasis BPK 280 straipsnio 3 dalimi pagarsino nepilnametės nukentėjusiosios V. P. parodymus, duotus 2015 m. vasario 6-9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui. V. P. parodė, kad jai 11 metų. Lanko Daugėlių mokyklą, gyvena vaikų globos namuose. Iš viso yra šešios sesės: ji, D. P., G. B., D. S., S. P. ir S. S.. Yra mama ir patėvis. S. P. ir S. S. gyvena namuose. S. P. namuose buvo labai gerai, o S. S. dar labai mažytė. Patėvis Ž. T. daužėsi ir jos pasisakė socialinei (darbuotojai). Patėvis su jomis gyvena kokius trejus metus ir kiekvieną dieną daužo jos seses. Jis ir ją yra mušęs. Kartą susiginčijo su sese S. P., atėjo patėvis ir pasakė: „Nerėk”, pradėjo jai laužyti rankas ir tampyti už plaukų. G. B. yra davęs iš „kuloko“ į galvą. Visada dar duodavo į šonkaulius. Kadangi G. B. šlapinosi į lovą, sudavė D. P.. Mama prieš jas irgi pakeldavo ranką. Su sese grįžus iš mokyklos, ji keikdavosi, mušdavo su diržu. Su diržu yra praskėlusi jai koją. G. B. daužydavo, nes ji „prisisiodavo“ į lovą. Reikėdavo už sesers nepriežiūrą klūpėti. Globos namuose gyvena apie 0,5 - l mėnesio. Čia joms geriau nei namuose. Dabar su patėviu nebendrauja, tik su mama pakalba telefonu, ji pas jas atvažiuoja. Mama sako, kad pasikeitė. Net nežino, ar ja tiki. Mama jų atsiprašė, sakė, kad nebekels prieš jas rankos. Socialinė (darbuotoja) joms sakė, kad jei patėvis mušasi, tai jų į namus neatiduos. Kai patėvis jas mušdavo, ne visada būdavo blaivus. Vakarais jis geria alų, ateina koks nors dėdė. Geria kiekvieną dieną. Kol pas jas gyveno kitas patėvis A. B., taip kiekvieną dieną nebūdavo. Paskutinį kartą patėvis kai patėvis mušė tai priėjo, paguldė ją ant lovos, suko kairę ranką ir pešė už plaukų (64-65 b.l.).

Teismas, vadovaudamasis BPK 280 straipsnio 3 dalimi pagarsino nepilnametės nukentėjusiosios G. B. parodymus, duotus 2015 m. vasario 6-9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui. G. B. parodė, kad jai 5 metai. Lanko darželį. Brolių neturi, tik seses: D. P., V. P., D. S., S. S. ir S. P.. Ji nelabai žino, kur dabar gyvena. Kartu su ja gyvena D. P., V. P. ir D. S.. Nelabai myli mamą ir tėtį, nes jie muša ją ir seses. Kai tėtis ją mušė, skaudėjo. Į užpakaliuką trenkė su diržu. Kai sudavė į galvytę, buvo guzas. Kai ją mušė, buvo kambaryje, taip pat buvo visos sesės ir tėtis. Neatsimena, dėl ko ją mušė (66-67 b.l.).

2015-01-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), aplinka, kur buvo padarytos nusikalstamos veikos (6-14 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 86/15(04) nurodyta, kad D. S. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos juosmenyje ir abiejuose sėdmenyse, odos nubrozdinimas dešiniame sėdmenyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 7 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus juosmenį ir abu sėdmenis. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (70 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr.G 89/15(04) nurodyta, kad G. B. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus dešinę kaktos pusę. G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (72 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 88/15(04) nurodyta, kad V. P. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus dešinį dilbį. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (74 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 87/15(04) nurodyta, kad D. P. kūne sužalojimo žymių nėra (76 b.l.).

2015-01-19 tarnybiniame pranešime užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje prieš D. S. atvejis, kad 2015-01-17 apie 19.00 val. namuose neblaivus patėvis Ž. T. mažametei D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ranka sudavė per sėdmenis sukeldamas fizinį skausmą dėl to, kad ji prišlapino kelnes (16-19 b.l.).

2015-01-19 tarnybiniame pranešime užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje prieš G. B. atvejis, kad 2015-01-18 apie 20.00 val. neblaivus patėvis Ž. T. mažametei G. B., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė į kaktos sritį, tampė už plaukų dėl to, kad ranka prilietė naujagimės sesers galvą (20-23 b.l.).

2015-01-19 tarnybiniame pranešime užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje prieš V. P. atvejis, kad 2015-01-18 apie 20.00 val. dėl namuose keliamo triukšmo neblaivus patėvis Ž. T. suko dešinę ranką bei tampė už plaukų sukeldamas jai fizinį skausmą (24-27 b.l.).

2015-01-19 tarnybiniame pranešime užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje prieš D. P. atvejis, kad 2015-01-07 apie 17.00 val. girtas patėvis suko dešinės rankos bevardį pirštą, bei suėmęs rankomis (apglėbęs) kaklą smaugė, sukeldamas jai fizinį skausmą (28-31 b.l.).

2015-02-18 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus rašte Nr.SV-181 (12.8) pateikta informacija apie A. S. ir Ž. T. šeimą, kad 2015-01-19 iš Gruzdžių seniūnijos socialinio darbuotojo, dirbančio su socialinės rizikos šeimomis, telefonu gavus pranešimą, jog D. P. ir V. P. atėjusios į Gruzdžių gimnaziją, kur jos mokosi, papasakojo socialinei pedagogei, kad savaitgalį jas namuose mušė neblaivus patėvis Ž. T.. Mergaitės teigė, kad labai bijo patėvio ir savo motinos A. S., kuri jas taip pat skriaudžia ir negina nuo smurtaujančio patėvio. Mergaitės kategoriškai atsisakė po pamokų grįžti į namus, nes bijo motinos pykčio. Jos taip pat pasakė, kad patėvis sumušė jų seseris G. B., kuri šiuo metu yra lopšelyje/darželyje „Puriena“ ir D. S., kuri yra namuose su motina. Buvo nuvykta į darželį, apžiūrėjus G. B. sumušimas pasitvirtino, mergaitei kaktoje buvo mėlynė. Nuvažiavus į namus rasta A. S. su dukromis D. S. ir S. S.. Apžiūrėjus S. S. matėsi, kad mergaitė yra sumušta (81-82 b.l.).

2015-02-19 Šiaulių rajono Gruzdžių gimnazijos raštu Nr. 28 pateikta informacija apie A. S. ir Ž. T. šeimą bei tai, kad 2015-01-19 mokinės D. P. ir V. P. atėjo pas socialinę pedagogę R. V. ir pasakė, kad „dėkit mus kur norite, bet mes namo negrįšime“. Aiškinantis priežastis paaiškėjo, kad mergaitės namuose savaitgalį buvo mušamos patėvio Ž. T. ir tai vyksta jau kurį laiką. Informacija buvo perduota Gruzdžių seniūnijos socialinei darbuotojai, Šiaulių rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybai bei policijai (84-85 b.l.).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2015-01-19, 13.44 val. Ž. T. nustatytas 0,35 prom. girtumas (86 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo Ž. T. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis smurtaudamas prieš savo šeimos nares – sugyventinės A. S. nepilnametę dukrą, D. P., gim. 1999 m., mažametes D. S., gim. 2012 m., G. B., gim. 2009 m., V. P., gim. 2003 m., sukėlė nepilnametei D. P. fizinį skausmą, o mažametėms D. S., G. B., V. P. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, yra surinkta pakankamai.

Nors kaltinamasis Ž. T. savo kaltės nepripažino teigdamas, kad nei vienos iš mergaičių nemušė, taip pat su diržu nieko nemušė, nežino iš kur vaikams atsirado sužalojimai, kad mergaites mušė jų mama jo sugyventinė A. S., tačiau jo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Tai yra, ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos nukentėjusiosios D. P., V. P. ir G. B. patvirtino, kad kaltinamasis patėvis Ž. T. nebe pirmą kartą prieš jas smurtauja bei patvirtino aplinkybes, jog 2015 m. sausio 17 d., vakare D. P. suko dešinės rankos bevardį pirštą bei rankomis suėmęs jai už kaklo iš nugaros pusės ją smaugė, kad jai labai skaudėjo, kad mažametei D. S. delnu sudavė keletą kartų į sėdmenų pusę, kad jai buvo mėlynės, kad G. B. diržu sudavė vieną kartą į sėdmenų sritį, kumščiu sudavė vieną kartą jai į galvą bei tampė ją už plaukų, V. P. suko dešinę ranką bei tampė ją už plaukų. Tokias pačias aplinkybes po įvykio nuėjusios į mokyklą V. P. ir D. P. papasakojo socialinei darbuotojai R. V., kuri teisme patvirtino, kad 2015 m. sausio 19 d., kai mergaitės V. P. ir D. P. po savaitgalio atėjo į mokyklą, tiesiog įbėgo į jos kabinetą ir pasakė, kad jos nenori grįžti į namus, mergaitės labai verkė ir pasakojo, kad jos planavo iš namų pabėgti sekmadienį, vėliau nutarė sulaukti pirmadienio; tai išgirdusi ji iškvietė seniūnijos socialinę darbuotoją, direktoriaus pavaduotoją, klasės auklėtoją bei paskambino į policiją; mergaitės pasakojo, kad patėvis D. P. laužė rankas ir bandė smaugti, V. P. gavo mušti už tai, kad suverkė mažoji mergaitė; kuomet atvažiavo policija, mergaitės kalbėjo apie tai, kad vienai iš mažesnių mergaičių stipriai buvo suduota per užpakalį už tai, kad „prisisiojo“ į kelnes, o kitai mergaitei buvo trenkta į kaktą, kad ji priėjo prie mažiausio vaiko, lyg tai jį palietė ir tas vaikas suverkė. Tokias pačias aplinkybes V. P. ir D. P. nurodė ir globos namuose dirbančiai, šioje byloje pripažintai nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą, J. M., kuri teisme parodė, kad 2015-01-19 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė į Kuršėnų vaikų globos namus atvežė ir apgyvendino D. P., D. S., V. P. ir G. B.; visos keturios mergaitės kalbėjo ir pasakojo apie tai, kad šeimoje tiek mama, tiek patėvis girtaudavo, namuose nebūdavo maisto; D. P. ir V. P. pasakojo, kad sausio 17, ar sausio 18, jos išėjo į biblioteką ir laiku negrįžo namo; bibliotekininkė buvo iškepusi blynų, išvirusi arbatos ir mergaitės norėjo pasivaišinti; mergaitėms einant namo, jas pasitiko sesė S. P. ir pasakė, kad jos labai vėluoja, todėl dabar joms klius; grįžus mergaitėms namo kilo konfliktas dėl to, kad jos pavėlavo; jas barė ir mama; V. P. pasakojo, kad D. S. prisišlapino į kelnes, dėl ko patėvis smarkiai mušė D. S. delnu per sėdmenis; sesės, gindamos D. S., bandė ją pasisodinti ant kelių, dėl ko kliuvo ir joms; globos namų socialinė darbuotoja, kuri tą dieną prausė D. S., verkė ir sakė, kad dviejų metų mergaitės sėdmenys buvo smarkiai sumušti, matėsi, kad buvo suduotas ne vienas smūgis; G. B., kuriai yra 6 metai, aiškino, kad ji nemyli mamytės, nes ją mušė; visi vaikai labiausiai akcentavo, kad jie bijo patėvio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodytas aplinkybes dėl jų sužalojimo patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados, kuriose konstatuoti sužalojimai, t.y. specialisto išvada Nr. G 86/15(04), kurioje nurodyta, kad D. S. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos juosmenyje ir abiejuose sėdmenyse, odos nubrozdinimas dešiniame sėdmenyje; D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; specialisto išvada Nr. G 89/15(04), kurioje nurodyta, kad G. B. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje; G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; specialisto išvada Nr. G 88/15(04), kurioje nurodyta, kad V. P. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje; V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėtose specialisto išvadose nurodyta, jog sužalojimai nėra būdingi griuviminėms traumoms. Specialisto išvadoje Nr. G 87/15(04) nurodyta, kad D. P. kūne sužalojimo žymių nėra, tačiau tai nepaneigia fakto, jog D. P. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nukentėjusiųjų V. P. ir D. P. nurodytos aplinkybės mokykloje tą pačią dieną buvo tikrinamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistų ir jų 2015-02-18 pateiktame rašte nurodyta, jog 2015-01-19 iš Gruzdžių seniūnijos socialinio darbuotojo, telefonu gavus pranešimą, dėl Ž. T. smurto prieš vaikus D. P. ir V. P., buvo nuvykta į darželį, apžiūrėjus G. B. sumušimas pasitvirtino, mergaitei kaktoje buvo mėlynė; nuvažiavus į namus rasta A. S. su dukromis D. S. ir S. S.; apžiūrėjus S. S. matėsi, kad mergaitė yra sumušta.

Be aukščiau aptartų įrodymų, kaltinimuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2015-01-19 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), aplinka, kur buvo padarytos nusikalstamos veikos; iš karto į įvykio vietą vykusių pareigūnų 2015-01-19 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos smurto artimoje aplinkoje aplinkybės prieš nukentėjusiąsias - D. S., kad 2015-01-17 apie 19.00 val. namuose neblaivus patėvis Ž. T. mažametei D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ranka sudavė per sėdmenis sukeldamas fizinį skausmą dėl to, kad ji prišlapino kelnes; - D. P., kad 2015-01-17, apie 17.00 val. girtas patėvis suko dešinės rankos bevardį pirštą, bei suėmęs rankomis (apglėbęs) kaklą smaugė, suteikdamas jai fizinį skausmą - G. B., kad 2015-01-18 apie 20.00 val. neblaivus patėvis Ž. T. mažametei G. B., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė į kaktos sritį, tampė už plaukų dėl to, kad prilietė naujagimės sesers galvą ranka; - V. P., kad 2015-01-18 apie 20.00 val. dėl namuose keliamo triukšmo neblaivus patėvis Ž. T. suko dešinę ranką bei tampė už plaukų sukeldamas jai fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis Ž. T. posėdžio metu iš pradžių duodamas parodymus teigė, kad mergaičių nemušė, kad jos jį apkalba, vėliau taip pat tvirtino nemušęs mergaičių, tvirtindamas, kad juos sumušė jų mama A. S., tačiau tokių aplinkybių, t.y. tai, kad vaikus sumušė mama, jis nenurodė nė vienos iš jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nei dalyvaudamas nukentėjusiųjų apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, nei prokurorui nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja S. J. posėdžio metu patvirtino, kad ji Ž. T. parodymus užrašė tai ką jis pasakojo, ir jei jis būtų nurodęs tokias aplinkybes, kad vaikus mušė mama, ji būtų ėmusis procesinių veiksmų prieš A. S., tačiau tuo metu Ž. T. kaltino, kad mokykla dėl visko kalta. Be to, pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios V. P. ir D. P. atėjusiosios 2015-01-19 tvirtino būtent apie Ž. T. smurtą prieš jas, o ne apie jų mamos A. S. veiksmus. Apklausiamos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusiosios neneigė, kad ir mama yra jas mušusi, tačiau duodamos parodymus apie 2015-01-17 – 2015-01-18 įvykius nurodė, kad smurtavo būtent patėvis Ž. T., tokias pačias aplinkybes jos tvirtino ir socialinei pedagogei R. V. bei globos namų darbuotojai J. M..

Nustatydamas įvykio aplinkybes teismas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais remiasi visiškai, nes juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, o kaltinamojo Ž. T. parodymais, kad ne jis sumušė mergaites, kad tai padarė jų mama, nesiremia, kadangi šiuos jo parodymus paneigia posėdžio metu ištirti ir aukščiau aptarti įrodymai, ir laiko tai kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pagal nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes kaltinamojo Ž. T. veikos teisingai kvalifikuotos, kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį savo šeimos nariui D. P., kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (3 veikos) nukentėjusiųjų mažamečių D. S., gim. 2012 m., G. B., gim. 2009 m., V. P., gim. 2003 m. atžvilgiu.

Civilinis ieškinys

Prokurorė R. V., gindama nepilnamečių interesus, pateikė civilinį ieškinį, kuriuo nukentėjusiosioms nepilnametėms D. P., V. P., G. B., D. S. prašo priteisti 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kiekvienai priteisian po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (138-139 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą J. M. palaikė civilinį ieškinį, prašydama jos atstovaujamosioms priteisti neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosioms D. P., V. P., G. B., D. S. tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo Ž. T. veiksmais buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, mažametės V. P., G. B., D. S. jos patyrė sužalojimus, dėl kurių joms buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, patirtas smurtas turi neigiamų pasekmių – jos jaučia nesaugumo jausmą, patyrė visišką nesiskaitymą su vaiko asmenybe, dėl smurtinio elgesio formuojamas nepilnavertiškumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą, kas neabejotinai pripažintina neturtine žala. Kaip nustatyta, kaltinamasis Ž. T. yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, yra darbingas pakankamai jauno amžiaus ir turi galimybę susirasti darbą bei atlyginti padarytą neturtinę žalą, tačiau įvertinant tai, kad be šių keturių nukentėjusiųjų šeima taip pat augina dar vieną mažametį vaiką, kad kaip jau minėta Ž. T. šiuo metu yra nedirbantis, kad kokie nors rimtesni sužalojimai nukentėjusiosioms padaryti nebuvo, ieškinys tenkintinas iš dalies 1200 Eur sumai - kiekvienai nukentėjusiajai priteisiant po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji D. P. yra nepilnametė, o V. P., G. B., D. S. yra mažametės, todėl joms priteistų lėšų tvarkytoja turto administratoriaus teisėmis laikytina jų atstovas pagal įstatymą (CK 3.275 str.).

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo Ž. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje yra duomenų, kad kaltinamasis Ž. T. galimai buvo neblaivus nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nenustatyta konkretus neblaivumo laipsnis, o 2015-01-19, 13.44 val. Ž. T. nustatytas 0,35 prom. girtumas (86 b.l.).

Skirdamas Ž. T. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturis nesunkius nusikaltimus, būdamas teistu Italijos teisėsaugos institucijų (92-93 b.l.), baustas administracine tvarka (94-95 b.l.), į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje (96-97 b.l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus Ž. T. už inkriminuojamas nusikalstamas veikas sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomas bausmės rūšis – už BK 140 straipsnio 2 dalies padarymą - laisvės apribojimo bausmę, o už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą – šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi Ž. T. yra nedirbantis bei šiuo metu augina mažametę dukrą, baudą ir areštą skirti netikslinga. Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Įvertindamas tai, kad Ž. T. Lietuvoje teisiamas pirmą kartą, augina mažamečius vaikus, yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus ir turi galimybę susirasti darbą bei atlyginti priteistiną ieškinį, be to byloje nėra duomenų, kurie jį charakterizuotų itin neigiamai, todėl teismas mano, jog vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis tikslinga jam bausmės vykdymą atidėti didesniam nei minimalios trukmės atidėjimo terminui, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės bausmės atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą Ž. T. skirtini atitinkami įpareigojimai, padėsiantys įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis Ž. T. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narius (podukras), kad nukentėjusiųjų teigimu Ž. T. prieš jas smurtauja dažnai, bei siekdamas užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (112 b.l.) – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-01-19 iki 2015-01-20, t. y. 2 (dvi) paros.

Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: skaitmeninės laikmenos su nepilnametės D. P. ir mažamečių V. P. ir G. B. apklausų vaizdo įrašais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pateiktos prie baudžiamosios bylos, paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

nusprendžia:

Ž. T. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo D. P.) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo D. S.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo G. B.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. P.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir Ž. T. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 3 dalimi bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant Ž. T. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

pradėti dirbti ir tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;įpareigoti atlyginti po 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinę žalą kiekvienai iš nukentėjusiųjų D. P., V. P., G. B., D. S. per vienerius metus skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu skirti Ž. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą.

Ž. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-01-19 iki 2015-01-20, t. y. 2 (dvi) paras ir laikyti, jog Ž. T. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo dienas.

Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas su nepilnametės D. P. ir mažamečių V. P. ir G. B. apklausų vaizdo įrašais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pateiktas prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Prokuroro ieškinį tenkinti iš dalies 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) sumai ir iš Ž. T. priteisti po 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti kiekvienos nukentėjusiosios - D. P., V. P., G. B., D. S. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Kolyčienė