Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje, apeliacinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas V. B.) ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams be intensyvios priežiūros, bausmės metu: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais V. B. ir V. B., lankytis vietose, kuriose tuo metu būna nukentėjusieji; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama;

D. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas V. B.) ir nubaustas 1 metų laisvės apribojimu 1 metams be intensyvios priežiūros, bausmės metu: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais V. B. ir V. B., lankytis vietose, kuriose tuo metu būna nukentėjusieji; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas). Kardomąją priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Iš R. B. priteista 81,40 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai, 900 Eur neturtinės žalos ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam V. B..

Iš D. B. priteista 700 Eur neturtinės žalos ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam V. B..

Priteista iš nuteistųjų R. B. ir D. B. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 5,95 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad R. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 2 d. apie 00.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė V. B. (sūnėną) už drabužių ir jį pargriovė ant žemės bei ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jam per kairę ranką, kairę kaklo sritį, o nukentėjusiajam atsistojus, dar kartą kumščiu sudavė V. B. į veido sritį, po ko jam nugriuvus ant žemės, keturis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas V. B. muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos įdrėskimus kakle, odos nubrozdinimus kairėje kojoje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. B. sveikatą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.

2. D. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 2 d. apie 00.47 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė V. B. (dėdei) į veidą, dėl ko jis parkrito ant žemės, o gulinčiam tris kartus kumščiu sudavė į rankas, padarydamas V. B. kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvas dešiniame dilbyje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. B. sveikatą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas palaikė apeliacinių skundų reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus, prašė apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų atstovė ir prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. B. ir D. B. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei apeliacinių skundų argumentais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, vadovaudamasis teisme tiesiogiai ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pripažino apeliantus kaltais padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nuteistųjų veiksmai panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius įrodyti, kvalifikuoti tinkamai ir atitinka aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, o baudžiamasis bei baudžiamojo proceso įstatymai nuteistiesiems pritaikyti tinkamai.

11. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B., nors ir neigdamas savo kaltę, 2021 m. gegužės 2 d. apie 1.00 val. nakties, būdamas neblaivus, namo, (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu tyčia pargriovė nukentėjusįjį V. B. ant žemės ir sudavė jam nemažiau kaip 2 kartus ranka jam per kairę ranką ir kairę kaklo sritį, po to nukentėjusiajam atsistojus sudavė kumščiu ir į veido sritį, o jam nugriuvus, dar 4 kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, padarant nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos įdrėskimus kakle, odos nubrozdinimus kairėje kojoje. Tokiais veiksmais apeliantas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

12. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir D. B., nors ir neigdamas savo kaltę, 2021 m. gegužės 2 d. apie 1.00 val. nakties, būdamas neblaivus, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu tyčia 1 kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. B. į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės, o gulinčiam 3 kartus kumščiu sudavė į rankas, padarydamas V. B. kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvas dešiniame dilbyje. Šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

16. Iš liudytojos V. B. parodymų nustatyta, kad ji teismui patvirtino mačiusi, jog nuteistasis D. B. sudavė jos vyrui V. B. ir šis nukrito. Jam nukritus D. B. vėl kelis kartus jam sudavė. Tai, kad nuteistasis D. B. smurtavo V. B. atžvilgiu, be šios liudytojos ir paties nukentėjusiojo V. B. parodymų, šį faktą patvirtina ir nukentėjusysis V. B., kuris matė kaip nuteistasis D. B. vieną kartą sudavė jo tėvui nukentėjusiajam V. B. ir dar mažiausiai vieną kartą sudavė, kai V. B. jau buvo nukritęs. Pasak V. B. nuteistasis D. B. sudavė V. B. kažkur į veido sritį, krūtinės sritį. Taip pat netiesioginiais D. B. kaltės įrodymais laikytini ir liudytojo A. B. parodymai, kuriais liudytojas teisme patvirtino tą ką jis žinojo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu, kurias jam pasakojo patys nukentėjusieji. V. B. 2021 m. gegužės 2 d. padaryti sužalojimai užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinime nurodytus nusikaltimo sudėties požymius patvirtina ir daiktų apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo įrašų iš įvykio vietos turinys, kuris išsamiai pirmosios instancijos teismo išanalizuotas ir tinkamai įvertintas kaip nuteistųjų kaltę patvirtinantis objektyvus jų kaltės (smurtinių veiksmų atlikimo) įrodymas. Nors apelianto D. B. vertinimu teismui nebuvo pateikta visa vaizdo medžiaga fiksuota tiek nukentėjusiųjų sodybos kamera, tiek ir dronu, tačiau jei ji ir būtų pateikta, tirta ir vertinta visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais nelemtų kitokio apeliantų atliktų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo ir jų išteisinimo, kadangi byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų jų kaltei pagrįsti. Nurodytina, kad teisingam teismo baigiamojo akto priėmimui svarbu ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo atveju tai ir atlikta. Tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų kilę konfliktai turi būti sprendžiami civilizuotais būdais, bet ne smurtinio pobūdžio veiksmais, užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę kaltiems asmenims.

18. Apeliacinio skundo argumentai, dėl teismo sprendimo vadovaujantis minėtų proceso dalyvių parodymais, nepagrindžia teismo šališkumo nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016, 2K-65-976/2017). Nagrinėjamu atveju teismo šališkumas grindžiamas objektyviuoju aspektu, tačiau vien tik vienos iš ginčo šalių nesutikimas su teismo išvadomis nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, o vien tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai kuriai nors pusei nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-491-303/2015, 2K-162-697/2016, Nr. 2K-7-1-693/2017). Teisėjų kolegijai nenustačius BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimo vertinant byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apelianto skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

19. Apeliaciniuose skunduose neigiamas nusikalstamų veiksmų atlikimas, tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiajam V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas (muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos įdrėskimai kakle, odos nubrozdinimai kairėje kojoje) R. B. du kartus suduodant ranka per nukentėjusiojo kairę ranką, kairę kaklo sritį, vieną kartą kumščiu į veido sritį ir keturis kartus įspiriant į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas. Tai akivaizdūs ir smurtinio pobūdžio veiksmai nukreipti į nukentėjusįjį, jo sveikatą. R. B. padaryti veiksmai patvirtina objektyviuosius nusikaltimo požymius ir eliminuoja jo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, kad tai nebuvo smurto panaudojimas, o sužalojimai galėjo atsirasti dėl V. B. ir D. B. grumtynių. Padarytų ir įrodytų nuteistojo veiksmų analizė visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismui suponavo išvadą dėl R. B. kaltės objektyviąja nusikaltimo sudėties puse, o priešingas šių požymių vertinimas, kaip kad siekia skunde nuteistasis, prieštarautų BPK 20 straipsnyje nurodytoms nuostatoms.

20. Apeliantui D. B. nurodant, kad jis tyčinių veiksmų neatliko, o priešingai – būtent nukentėjusysis V. B. jį puolė, teisėjų kolegija pažymi, kad tokios versijos nuteistasis laikėsi ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Tačiau teismas ją motyvuotai atmetė nenustatęs nuteistojo savigynos požymių. Nenustačius jokių objektyvių tokį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas priešingos išvados taip pat nepadarė, kadangi nuteistasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu, kas tik patvirtina jų nusikalstamą, o ne gynybinį pobūdį. Skunde nurodytos apelianto D. B. versijos jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, priešingai, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, ją paneigia.

21. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistųjų veiksmuose yra ne tik visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius panaudojimas – smūgiai rankomis į rankas, į kaklo bei veido sritis, spyriai koja į įvairias kūno vietas, padariniai – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, priežastinis ryšys tarp apeliantų veiksmų ir kilusių padarinių, bet ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas arba kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo vertinimu nuteistųjų kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, kadangi pagal byloje teisingai nustatytas aplinkybes, nuteistasis R. B. nukentėjusiajam V. B. du kartus sudavė ranka per kairę ranką, kairę kaklo sritį, vieną kartą kumščiu į veido sritį bei keturis kartus spyrė koja į įvairias kūno vietas, o nuteistasis D. B. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. B. į veido sritį, o šiam nugriuvus, tris kartus rankos kumščiu sudavė į V. B. rankas, todėl daroma išvada, kad būdami psichiškai sveiki bei subrendę žmonės, jie turėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais sukels nukentėjusiesiems fizinį skausmą ar nežymiai juos sužalos, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors nuteistieji savo kaltės nepripažįsta ir neigia tyčinių veiksmų atlikimą, nesant jų tyčios, tačiau iš baudžiamosios bylos esančių įrodymų analizės ir įvertinimo nustatyti akivaizdžiai priešingi teisei nuteistųjų padaryti veiksmai nulėmę jiems baudžiamąją atsakomybę. Atmetant šiuos skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės nepripažinimas neigiant tyčinių smurtinių veiksmų atlikimą laikytini subjektyvaus vertinimo rezultatu, siekiant apeliantams išvengti baudžiamosios atsakomybės, o ne atskleisti byloje objektyvią tiesą.

22. Apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje leistinais, patikimais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma yra įrodyta, kad apeliantai padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas dėl apeliantų kaltės grindė byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 2 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus bei išvadas dėl R. B. ir D. B. kaltės įrodytinumo. Esant šiems duomenims, sutikti su apeliacinių skundų argumentais ir jų pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo.

23. Nepagrįstais ir prieštaraujančiais bylos medžiagai laikytini D. B. apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kodėl išeidamas iš namų jis užrakino duris. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojos V. B. parodymų turinio nustatyta, kad V. B. namuose gyvena V. B. motina, kuri serga dimensija, jau kartą buvo išėjusi iš namų, todėl nuo to karto jie tiesiog visada užrakina duris ir šį kartą durys buvo užrakintos dėl sergančios dimensija moters saugumo.

24. Taip pat nepagrįsti D. B. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog 2021 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) vyriausiojo prokuroro nutarimas dėl skundo atmetimo suklaidino teismą priimant procesinį sprendimą, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti grubūs įstatymų pažeidimai, o ikiteisminiam tyrimui vadovavę prokurorai buvo šališki ir neobjektyvūs. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) 2021 m. lapkričio 11 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad negauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog įtariamieji V. B. ir V. B. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t y. smurtavo prieš D. B. ir pastarajam sukėlė fizinį skausmą. Įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu neigė padarę nusikalstamą veiką, o jų kaltė grindžiama tik nukentėjusiojo D. B. bei jo tėvo R. B. parodymais, kurių nepatvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys (3t., b. l. 119–122). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) vyriausiojo prokuroro 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu D. B. skundas dėl 2021 m. lapkričio 11 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atmestas kaip nepagrįstas (3t., b. l. 123–124). Procesinio dokumento, kuriuo prokuroras nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal D. B. pareiškimą dėl baudžiamojo persekiojimo V. B. ir V. B. atžvilgiu, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas vyriausiojo prokuroro. Nesant nustatytų jokių įstatymo reikalavimų pažeidimo ar tyrimą atlikusių prokurorų šališkumo, teisėjų kolegija šiuos D. B. skundo argumentus laiko nepagrįstais ir atmestinais, nes šie prokurorų procesiniai sprendimai tik patvirtina aplinkybes, kad tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų vyksta nesutarimai, bet neturėjo lemiamos įtakos teismo galutinei išvadai pripažinti nuteistuosius kaltais. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistieji, ir padarė nuteistųjų lūkesčių neatitinkančias išvadas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo ar proceso įstatymo pažeidimu.

Dėl proceso išlaidų.

25. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų V. B. ir V. B. atstovė advokato padėjėja Aušra Degulytė prašė priteisti iš nuteistųjų bylinėjimosi išlaidas, susidariusias už nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinančius įrodymus – sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus (3t., b. l. 145, 146, 147, 148, 149, 150, 151, 152). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, kurios nuostatos galioja nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, teismas turi teisę nuspręsti iš nuteistųjų išieškoti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014). Šiuo atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistųjų R. B. ir D. B. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jų pačių apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų interesais byloje, todėl jie turėjo kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant juos apeliacinės instancijos teisme. Pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius rašytinius dokumentus matyti, kad V. B. patyrė 425 Eur atstovavimo išlaidų, o V. B. – 100 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji išlaidas patyrė dėl nuteistųjų jų atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl turėtos advokato padėjėjos pagalbos išlaidos dėl jų interesų atstovavimo apeliaciniame procese, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistųjų. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (3 tomai), suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, į tai, kad byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, trukusį 40 minučių, į tai, kad nukentėjusiuosius pirmojoje instancijoje atstovavo ta pati advokato padėjėja, kuri buvo susipažinusi su bylos medžiaga, prašomą priteisti 525 Eur sumą už suteiktas atstovavimo paslaugas laiko pagrįsta ir protinga.

26. Taip pat byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurias sudaro 122,25 Eur (3t., b. l. 133, 134, 135). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinamu atveju nuosprendį skundė abu nuteistieji, o išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagrindas panaikinti ar keisti apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį nenustatytas, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis R. B. ūkininkauja, o nuteistasis D. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį ir realios galimybės nebuvimą atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nuteistieji apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad už nuteistiesiems suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga ir atitinkanti nuteistųjų turtinę padėtį. Prašoma priteisti išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl išieškotina iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai.

27. Atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių, kad būtų išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, o byloje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, nepadaryta. Naikinti teisingą, teisėtą ir pagrįstą nuosprendį apeliacinių skundų motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistųjų R. B. ir D. B. apeliacinius skundus.

išieškoti iš nuteistųjų R. B. ir D. B. 525 Eur nukentėjusiųjų V. B. ir V. B. patirtas advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme išlaidas lygiomis dalimis, tai yra po 212,50 Eur nukentėjusiajam V. B. ir po 50 Eur nukentėjusiajam V. B..

Išieškoti iš nuteistųjų R. B. ir D. B. 122,25 Eur išlaidų už suteiktą jiems antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis, tai yra po 61,13 Eur, valstybei.