- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1102-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- V. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. nepilnamečio sūnaus E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų iki sūnaus pilnametystės ir 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trisdešimt šešis mėnesius. Nurodė, kad santuoka su atsakovu buvo dar 1999-08-25, tačiau ištuoka įregistruota tik 2007-05-03. Sūnus liko gyventi su ieškove, tačiau išlaikymas jam iš atsakovo nebuvo priteistas. Atsakovas sūnaus išlaikymui pinigų beveik neskiria jokių lėšų. Vaikui per mėnesį būtina apie 800 Lt suma, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 400 Lt sūnaus išlaikymui.
Atsakovas V. S. iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo, sutiko mokėti išlaikymą vaikui po 300 Lt per mėnesį. Nurodė, jog gauna mažą atlyginimą – 686 Lt į mėnesį, augina dar vieną vaiką – (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, todėl jai taip pat reikalingas išlaikymas. Nesutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes nuolat prisidėjo prie vaiko auginimo nuo pat jo gimimo. Pažymėjo, jog per metus maždaug skiria vaiko išlaikymui nuo 500 iki 1000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, priteisė iš atsakovo V. S. nepilnamečio sūnaus E. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt bei 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismas taip pat nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo motina. Teismas nurodė, jog priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Nustatė, jog šalių sūnus mokosi Vilniaus Komunalinių paslaugų mokykloje I kurse, dieniniame skyriuje, lanko sunkiosios atletikos būrelį, specialių sveikatos priežiūros poreikių neturi. Vaikas gyvena su motina ir broliu, gimusiu (duomenys neskelbtini), bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Ieškovei tenka vienai visapusiškai rūpintis Edgar poreikių tenkinimu, jo ugdymu, laisvalaikio užimtumu. Pabrėžė, jog ieškovės pajamos apie 350 Lt, nekilnojamojo turto, automobilio neturi, kitų gautų pajamų neturi. Teismas nustatė, jog atsakovo pajamos 690 Lt per mėnesį, atsakovas turi automobilį, nekilnojamojo turto ir kitų pajamų neturi, turi dar vieną išlaikytinę – (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą. Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad šalių turtinė padėtis yra pakankamai sunki, todėl konstatavo, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo 350 Lt sumą nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Teismas atsižvelgė į tai, kad duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam stengtis daugiau uždirbti nėra, todėl jis turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Nurodė, jog priteistina 350 Lt išlaikymo suma per mėnesį užtikrintų minimalių vaiko poreikių patenkinimą, kadangi pats vaikas užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga. Teismas įvertino tai, jog atsakovas pagal galimybes iš dalies prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, taip pat į tai, kad iki 2008-01-01 Lietuvoje nustatyta minimali alga buvo mažesnė nei 800 Lt, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą tenkintino iš dalies, iš atsakovo priteisiant 7200 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą, priteisiant iš jo nepilnamečio sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 300 Lt, pradedant mokėti nuo 2009-10-21 iki kol sūnus sulauks nepilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; kitoje dalyje sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisingą. Mano, jog teismas nevisiškai objektyviai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, kas nulėmė iš dalies neteisėto, neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą Pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nors pirmos instancijos teismas ir nustatė, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki, tačiau į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Pabrėžė, jog šiuo metu gaunamos pajamos yra 680 Lt per mėnesį, iš šios pinigų sumos apeliantas vos sugeba save išlaikyti, o turimas automobilis yra bevertis. Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, jog šiuo metu be sūnaus E. S. atsakovas turi dar vieną išlaikytinę - mažametę dukrą (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl dalį pajamų turi skirti ir dukros materialinių poreikių tenkinimui. Mano, jog abiejų nepilnamečių vaikų interesai turi būti ginami prioritetiškai. Teismo priteistas išlaikymas būtų nepakeliama finansinė našta, visiškai apribojanti galimybes teikti tinkamą išlaikymo dydį kitam mano išlaikytiniui. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė pateikė pažymą iš darbovietės apie 2009 m. birželio mėn. gautas pajamas, tačiau nėra žinoma, ar ieškovė nedirba kitoje darbovietėje ir negauna kitų papildomų pajamų. Be to, teismas nevertino faktinės aplinkybės apie ieškovės gaunamą vaiko išmoką iš Vilniaus miesto savivaldybės. Todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vienintelės ieškovės gaunamos pajamos tėra 350 Lt. Teismas, nurodydamas, jog atsakovas gali stengtis uždirbti daugiau, neatkreipė ieškovės dėmesio, kad pastarajai taip reikėtų stengtis daugiau uždirbti. Tokiu būdu akivaizdu, kad teismas buvo itin šališkas. Teigia, jog pirmos instancijos teismo išvada dėl 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimo už trisdešimt šešis mėnesius iki ieškinio priėmimo dienos (2009-10-21) priteisimo yra visiškai nepagrįsta, kadangi visą laiką atsakovas prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad per visą laikotarpį su sūnum dažnai bendraudavo, kad kiekvieną kartą susitikus jam duodavo dienpinigių, nupirkdavo daiktų, kurių jis paprašydavo. Šias aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė. Mano, jog faktas, kad ilgai po santuokos nutraukimo ieškovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo įrodo, kad sūnus buvo tinkamai išlaikomas vaiko tėvo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas klaidingai teigia, kad LR CK 3.192 str. 2 d. numatytas proporcingumo principas reikalauja atsižvelgti tik į atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgiant į vaiko poreikius ir atsakovo pastangas uždirbti pajamų daugiau. Nurodo, kad pagal teismų praktika minimali suma būtiniems vaiko poreikiams patenkinti prilyginama vienai minimaliai mėnesinei algai. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą net mažesnį nei pusę minimalios mėnesinės algos. Nežiūrint į atsakovo turimą dar vieną išlaikytinę jam išlieka pareiga teikti išlaikymą sūnui. Mano, kad pirmos instancijos teismas visiškai objektyviai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad nuo 2010-01-01 šalių sūnus Edgaras negauna 52 Lt dydžio išmokos iš Vilniaus miesto savivaldybės. Mano, kadm atsakovo dovanos sūnui gimtadienių ar kitų švenčių proga negali būti prilyginamos išlaikymo vaikui teikimui. Atsakovas neteikė sūnui pakankamo išlaikymo, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei ir atsakovui būnant santuokoje, jiems 1993-03-07 gimė sūnus E. S. (b.l.7), santuoka tarp šalių nutraukta 2007-05-03, įregistravus civilinės metrikacijos skyriuje ištuoką (b.l.8). Ieškovė ir atsakovas negyvena kartu nuo 1999 metų.
LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Ši norma taikoma nepriklausomai nuo to, ar prašoma priteisti išlaikymą visiems vaikams, ar tik vienam iš kelių. Būtinoms minimalioms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustato teisiškai reikšmingus faktus atsižvelgdamas į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Pagal LR CK 3.194 str. 1 d. vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymą priteisia teismas. Byloje nustatyta, ir šalys bylos nagrinėjimo metu tai pripažino, kad atsakovas sūnaus išlaikymui per metus skirdavo nuo 500 Lt iki 1000 Lt, išlaikymą atsakovas teikė nereguliariai. Nors LR CK trečiosios knygos normos nereglamentuoja minimalaus išlaikymo dydžio, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis minimaliems vaiko poreikiams, kurio nereikia įrodinėti, neatsižvelgiant į jo amžių, tenkinti atitinka minimalią mėnesinė algą (MMA), kuri sudaro 800 Lt. Tačiau esant didesniam būtinam išlaikymui, jo dydį reikia įrodinėti. Todėl akivaizdu, kad atsakovo teikiamas išlaikymas šalių sūnui buvo nepakankamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui bei išlaikymo įsiskolinimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys nekilnojamojo turto neturi, atsakovas turi vieną nedidelės vertės automobilį, kito turto šalys neturi (b.l.5, 6, 21, 35). Bylos nagrinėjimo metu ieškovės pajamos per mėnesį sudarė apie 312 Lt (po mokesčių išskaičiavimo) (b.l.4), atsakovo pajamos šiek tiek didesnės – apie 700 Lt per mėnesį (po mokesčių išskaičiavimo) (b.l.22). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra sunki, tačiau atsakovo šiek tiek geresnė. Šiuo metu, kaip nurodė ieškovė apeliacinės instancijos teisme, jos pajamos padidėjo ir yra panašios į atsakovo pajamas. Be to, abi šalys turi po du išlaikytinius (b.l.19, 28-29). Nežiūrint į savo sunkią turtinę padėtį, abi šalys privalo teikti sūnui Edgarui išlaikymą, kuris turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai, tačiau negali būti mažesnis nei reikia vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad šalių sūnui jau yra (duomenys neskelbtini) metų, kas įtakoja jo poreikius. Atsakovo turtinė padėtis negali būti teisėta priežastimi netenkinti visų būtinų bent minimalių vaiko poreikių. Atsakovas yra jaunas, darbingas, galintis ir turintis susirasti labiau apmokamą darbą, kad galėtų teikti pakankamą savo vaikų poreikiams tenkinti išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybe atsižvelgė. Atsakovo argumentas, kad ieškovė taip pat turi susirasti labiau apmokamą darbą, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių ir atsakovo pareigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sūnus gyvena su ieškove, todėl jai tenka ir taip daugiau pareigų nei atsakovui vaiko atžvilgiu, nes ji turi rūpintis kitais vaiko poreikiais. Kaip minėta, minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800 Lt, todėl mažesnė suma nei ½ dalis minėto dydžio gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju byloje teismas atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ir mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo sūnui, nes tokiu būdu būtų pažeistos vaiko teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti po 350 litų dydžio išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis savo nepilnamečiui vaikui. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė galėjo dirbti ir kitoje darbovietėje bei gauti kitų pajamų, turi pagrįsti tokius savo argumentus, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovė pateikė duomenis apie gaunamas pajamas ir atsakovui jų nepaneigus LR CPK nustatyta tvarka, teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais duomenimis. Duomenų apie gaunamą vaiko išmoką šalių sūnui byloje nėra, kita vertus, ši aplinkybė nepaneigia atsakovo pareigos teikti vaiko būtinų poreikių patenkinimui pakankamą išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Byloje nustatyta, kad atsakovas daugiau nei tris metus iki bylos iškėlimo teikė sūnui išlaikymą labai nereguliariai ir labai nedidelėmis sumomis. LR CK 3.200 str. suteikia teisę teismo tvarka priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau nei už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi atsakovo teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas atsižvelgė į atsakovo teiktą išlaikymo dalį, į įsiskolinimo metu buvusią minimalią mėnesinę algą, šalių turtinę padėtį, todėl teisingai nustatė išlaikymo skolos dydį. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė neįrodė, kad jis neteikė išlaikymo vaikui, neteisingai aiškina įrodinėjimo pareigą (LR CPK 178 str.). Būtent atsakovas, teigdamas, kad teikė vaikui pakankamą jo poreikiams tenkinti išlaikymą, turėjo tai įrodyti, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, įvertino juos tinkamai, LR CPK nustatytų įrodymų vertinimų taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė LR CK trečiosios knygos normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymą. Teismas nepažeidė LR CK 3.192 str.1 d. nustatyto išlaikymo proporcingumo principo vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistina 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. S. 8,50 Lt (aštuonis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.