Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-878-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
1-878-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00781-18-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
T. L.
Nukentėjusysis
S. M.
Advokatai
Vytautas Merkšaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-878-1049/2018Proceso Nr. 1-01-1-00781-18-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei-Ridikei,kaltinamajam T. L.,nukentėjusiajai S. M., jos atstovui advokatui Vytautui Merkšaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., gimęs (duomenys neskelbtini)d. Birštone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. L. 2018 m. sausio 3 d., apie 20.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini)Kaune, smurtavo prieš S. M., tai yra sugriebdamas abiem rankom už kaklo suspausdamas, po to pastumdamas nukentėjusiąją, dėl ko ji atsitrenkė į sofos kraštą ir susitrenkė galvą, parblokšdamas S. M. ant lovos ir rankomis sugriebdamas jai už riešų bei stipriai juos suspausdamas, tokiais bendrais veiksmais padarė jai nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir kairės plaštakos antro piršto nugariniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. M. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad su S. M. pažįstami, nuo 2015 m. birželio iki 2017 m. liepos mėnesio draugavo, kartu gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame nukentėjusiosios nuomojamame bute. Gruodžio mėnesį S. M. iniciatyva bandė taikytis, jie susitikdavo, kalbėdavosi. 2018 m. sausio 3 d. jis, grįžęs iš Prancūzijos nuvyko pas S. M.. Lipdamas laiptais paskambino, kad atvažiavo pasikalbėti, ji įsileido jį vidun. Bute kalbėjosi apie jų santykius ir susipyko. Tuo metu jis sėdėjo ant sofos šalia S. M.. Jis pastūmė ją į galvos sritį - smilkinį, o S. M. ėmus verkti, norėdamas nuraminti, sugriebė ją už rankų ir paguldė ant lovos. Anot kaltinamojo, ji negalėjo užsigauti, bet matė, kad išsigandusi verkė. Nukentėjusioji paskambino mamai, o jis paskui greitai išėjo. Įvykio vietoje jis nebuvo sulaikytas. Iš kur pas S. M. galėjo atsirasti sužalojimai, nežino. Sofa turi kraštą, lova įterpta į nišą. S. M. tiesiog atsigulė ant lovos, jis nepastebėjo, kad ji trenktųsi į kraštą, tačiau su kaltinimu sutinka. Tą patį vakarą jam paskambino nukentėjusiosios mama ir pasakė, kad dukra rašys pareiškimą policijai. Jis nėra smurtautojas, tą patį vakarą atsiprašė nukentėjusiosios, parašė jai žinutę. Šiuo metu jokių santykių su nukentėjusiąja nepalaiko. Su nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dydžiu nesutinka. Po įvykio nukentėjusioji jam skambino ir sakė, kad jei jis sumokės 1000 eurų, byla nepasieks teismo, kas jo manymu yra pasipinigavimas. Jei būtų taip, kaip ji pasakoja, jis sumokėtų jai pinigus, bet taip nėra. Po išsiskyrimo su S. M. jis bendravo su kita mergina, ji turėjo kitą draugą, bet lapkričio mėnesį pradėjo rodyti iniciatyvą dėl susitaikymo. Prieš šį įvykį jie kartu važiavo į Druskininkus. Jis su kita drauge buvo suplanavęs naujametinę kelionę į Prancūziją, negalėjo išsiskirti su ja tuo metu, todėl taikymosi klausimą norėjo spręsti vėliau. Po to nukentėjusiosios nuomonė dėl taikymosi pasikeitė. 2018 m. sausio 3 d. konflikto pagrindinė priežastis buvo sužadėtuvių žiedas, kuris po jo nepavykusio piršimosi liepos mėnesį liko pas nukentėjusiąją. Po kiek laiko, rugsėjo mėnesį ji padavė žiedą jo draugui, kad jis perduotų jį jam. Draugui paskambinus pasakė, kad jam žiedo nereikia, kai reikės pasiims. Lapkričio mėnesį jai prireikė žiedo, tada pasakė jai, kad jei reikia, tegul pasiima iš V.. Ji pasiėmė žiedą iš V.. Kai jis sužinojo, kad žiedą ji pridavė į lombardą, jam trūko kantrybė. Įvykio be jų pačių niekas nematė, apie tai pasakojo verslo partneriui, draugui, pas kurį nuvažiavo po įvykio. Pripažįsta savo kaltę, gailisi, kad pasidavė emocijoms, bet nesutinka dėl smaugimo. Tokio smaugimo, kaip jis supranta, nebuvo. Jis nebuvo suėmęs už kaklo nukentėjusiajai, buvo suėmęs abiem rankom už riešų, stūmė į smilkinį, ji galėjo užsigauti galvą, bet jis jos nesmaugė. Ant žemės ji negriuvo, su kietu daiktu nekontaktavo, tik teoriškai galėjo atsitrenkti į lovą. Neatsimena, ar jis buvo sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo, viskas vyko labai greitai. Jis nesijaučia padaręs S. M. žalą, bent jau ne tokiai sumai, kaip ji nurodo. Adekvati suma žalai atlyginti būtų 200 eurų, nurodė, kad rimtų sveikatos problemų, susijusių su galvos skausmais ir galūnių tirpimu nukentėjusioji turėjo dar iki jiems susipažįstant. Po įvykio jis rašė nukentėjusiajai žinutes, atsiprašė, sakė, kad tai nepateisinama. Įvykio metu buvo blaivas. Neklausė, ar nukentėjusioji jam atleido, jie bendravo telefonu.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad su kaltinamuoju T. L. kartu gyveno 2 metus, bet 2017 metų liepos mėnesį išsiskyrė. Iki įvykio T. L. jai rašinėjo, bet ji vis atstumdavo jį. Grįžęs iš Prancūzijos sakė, kad jiems reikia pasikalbėti. Ji buvo ką tik grįžusi iš treniruotės. T. L. pasakė, kad jau atidaryti duris, nes jis prie jų laukia. Ji nesitikėjo, kad jis dar kartą sumuš ją. Kivirčas truko valandą laiko. Jis vis prašydavo palaukti, kol jis išsiskirs su kita mergina ir tada jie susitaikytų, tačiau ji taikytis nenorėjo. Tuo metu spėjo sutvarkyti namus, pavalgyti. Jie sėdėjo ant sofos, T. L. sėdėjo jai iš dešinės. Jis abiem rankomis sugriebė ją už kaklo, palaikė 3–5 sekundes ir iš visų jėgų stumtelėjo. Ji atsikėlė verkdama, sakė, kad jis ją muša, bet jis atsakė, kad to nedaro. T. L. griebė ją už riešų, apvertė ant lovos. Ten yra niša. Jis nubraukė alkūnę per tą sieną ir apdraskė plaštaką. Ji pora minučių garsiai rėkė, kad ją paleistų, kol T. L. ją paleido. Tada ji paskambino mamai, ši pasakė, kad atvažiuoja. Tuo metu T. L. išėjo. Tą pačią dieną 15 minučių bėgyje prasidėjo tiek T. L., tiek jo draugo, tiek draugo merginos žinutės, kuriose jie rašė, kad jis atsiprašo. Atvažiavus mamai, ji sakė, kad bijo. Mama patarė kreiptis į policiją. Atvykę policijos pareigūnai nusivežė ją į komisariatą, ten surašė dokumentus. Kitą dieną apie 8–8.30 val. nuvyko į medicininę apžiūrą, kur parodė likusias žymes ant alkūnės, sakė, kad ji buvo smaugta. Jai buvo sumušta galva, bet skilimo nebuvo. Po įvykio jai sutriko miegas, atsirado nuolatiniai galvos skausmai. Ji kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo atliekami tyrimai, ją siuntė pas neurologą. T. L. rašinėjo jai ir ji pasakė sumą, kuri reikalinga žalai atlyginti. Jis 5 minutes tyčiojosi, juokėsi iš to, pasakė, kad nesutinka jai sumokėti. Tad ji pasakė, kad susitiks teisme. Nebuvo kalbos apie atleidimą kaltinamajam. Įvykio metu ji buvo blaivi, kiek žino, kaltinamasis taip pat. Pirmą kartą T. L. sumušė ją gegužės mėn. pabaigoje, kai ji norėjo skirtis, bet jis nesutiko. Ji rinkosi rūbus ir dėjo juos į krepšius. T. L. griebė ją už rūbų ir pastūmė ją į sieną. Dužo durų stiklas. Po šio įvykio melavo mamai, kad prabėgdamas šuo stiklą išdaužė. Savo civilinį ieškinį palaiko. Kiekvieną dieną ji važinėjo į Prienus, nes bijojo grįžti namo. Žalą taip pat sudaro kreipimaisi į gydytojus, turėtos išlaidos. Anksčiau į gydytojus ji buvo kreipusi dėl veido skausmų, trišakio nervo uždegimo, ausies, nosies skausmo, pereinančio į galvą. Po šio įvykio buvo konkrečiai galvos skausmas visą dieną. Kaltinamasis atsiprašė tik žinute, o ne žodžiu.

Iš 2018 m. sausio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nustatyta, kad S. M. pranešė apie tai, kad 2018 m. sausio 3 d., apie 19 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, į jos namus atvyko buvęs draugas T. L., su kuriuo nebedraugavo nuo 2017 metų gegužės. Jis norėjo susitaikyti, pokalbis vyko apie porą valandų, tačiau ji su juo taikytis nenorėjo. Apie 21 val. pokalbio metu T. L. sugriebė rankomis jos kaklą ir ėmė smaugti ir nuvertė. Krisdama ji į lovos kampą susitrenkė galvą. Ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 1–2).

2018 m. sausio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G32/2018(02) nurodyta, kad S. M. padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. sausio 3 d. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padarytas ir nugriuvus, odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje galėjo būti padarytas nagu apdraskant (b. l. 15).

2018 m. sausio 9 d. nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefono „Huawei p10“ apžiūros protokole užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefonas yra „Huawei“ firmos, modelis „p10“. IMEI numeris (duomenys neskelbtini). Jis yra liečiamu ekranu, juodos spalvos korpusu, apvilktas guminiu permatomu dėklu. Įjungus telefoną ir peržiūrėjus „messenger“ programėlę, užfiksuotos sekančio turinio įeinančios tekstinės žinutės:

2018 m. sausio 3 d. 21:31 val.: „Aš atsiprašau tai buvo emocija nors ir nepateisinama“, „Žinau kad uždariau visus kelius bet paprasčiausiai trūko kantrybė nuo situacijų kaitos“, „Manau kad nieko nieko neatrašysi ar kažkam parodysi ar dar kažką tiesiog neturiu ką daugiau ką pasakyti.“.

2018 m. sausio 3 d. 22:20 val.: „Pakalbėjau as su tavo mama viską jai paaiškinau. dar kartą atsiprašau tavęs“.

2018 m. sausio 4 d. 2:16 val.: „Aišku tau dzin kaip aš jaučiuosi nes dabar aš tas kuris pakėlė ranką, kaip jau sakiau tam nėra pateisinimo!”.

2018 m. sausio 4 d. 2:59 val.: „Kaip buvo galima kalbėti kas bus po naujų kaip kur galėsim nuvažiuoti o paskui pastatyt ultimatumą jei tu išvažiuoji aš nesitaikau! Kaip išvis toks ultimatumas buvo įmanomas??? Kai puikiai žinojai kokios aplinkybės!!! Deja į tai tu neatsakysi! Bet aš gi pakėliau ranką bet kažkaip ir kodėl iki to deja neįdomu!“ (b. l. 22–28).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. L. dėl fizinio skausmo sukėlimo S. M. pasitvirtino. Kaltinamasis T. L. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja, prieš fiziškai silpnesnį asmenį – S. M., kuri anksčiau buvo jo sugyventinė. Savo bendrais veiksmais jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. M. sveikatą. Įvykio metu buvo blaivas. Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino, tik neigė smaugęs S. M., tačiau pripažino, kad galėjo suimti ją už kaklo, ši aplinkybė nuosprendyje aprašant kaltinimą yra patikslinama pagal nustatytą faktą, jog T. L. jai sugriebdamas abiem rankom už kaklo suspaudė. Kaltinamasis nurodė, kad viskas vyko labai greitai, tiksliai visų aplinkybių neprisimena, bet neneigia, kad viskas galėjo vykti taip, kaip nurodyta kaltinime, taigi, jo kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiosios S. M. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, specialisto išvada, daiktų apžiūros rezultatais - trumpųjų tekstinių pranešimų žinučių tekstais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis dėl įvykio gailėjosi, savo kaltę iš esmės pripažino. Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes apie jos atžvilgiu vartotą fizinį smurtą patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota S. M. padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Kaltinamasis nekonkretizuoja savo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, neatsimindamas tiksliai jų nenurodo, bet iš sužalojimų lokalizacijos, pobūdžio, akivaizdu, kad nukentėjusiajai jie buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, šiai kontaktuojant net tik su T. L., tačiau ir su kietuoju lovos kraštu, siena, o tai tiesiogiai lėmė kaltinamojo aktyvūs veiksmai. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami T. L. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis T. L. smurtavo S. M. atžvilgiu. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja, prieš fiziškai silpnesnį asmenį – S. M., nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

T. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (b. l. 50), todėl teismas nevertina jo kaip nusikalsti ir smurtauti linkusią asmenybę. Kaltinamasis turi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 37–45), dirba (b. l. 34, 35, 36), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 48), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 49).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, T. L. parinktina viena švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Kadangi kaltinamasis dirba, jam netikslinga skirti viešųjų darbų bausmę, kuri būtų sunkiau įgyvendinama ir neefektyvi, be to, tam nėra jo sutikimo, o prokurorės paprašyta bausmės rūšis – bauda BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta. Manytina, kad laisvės apribojimo bausmė T. L. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, jam nustatytina minimali laisvės apribojimo bausmės trukmė. Siekiant realiai užtikrinti bausmės įvykdymą kartu skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji S. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei prašo iš kaltinamojo priteisti 400 eurų atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiosios S. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Kaltinamasis T. L., smurtaudamas S. M. atžvilgiu, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, sukėlė išgastį, dėl ko ši, anot jos, vėliau negalėjo miegoti, skundėsi galvos skausmais. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas - ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad, nukentėjusiosios žodžiais, kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo nebe pirmą kartą, tik anksčiau ji nesikreipė į policiją. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiosios nurodomi negalavimai, skundžiantis galvos skausmu gali būti tiesiogiai ir nesusiję su aptariamu kaltinime įvykiu, ji pati patvirtinto anksčiau turėjusi panašaus pobūdžio sveikatos problemų, todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu, iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 500 eurų.

Byloje nukentėjusioji S. M. turėjo 400 eurų atstovavimo išlaidų (b. l. 114), kurias prašo priteisti iš kaltinamojo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktu dokumentu – pinigų priėmimo kvitu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji už jos atstovavimą procese advokatui Vytautui Merkšaičiui sumokėjo 400 eurų (b. l. 114), nukentėjusiosios atstovas procese dalyvavo. Nukentėjusiojo jo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Kaltinamajam T. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiosios S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo T. L. nukentėjusiajai S. M. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 400 (keturis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis