- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e1-1300-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19321-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-19321-20, kurioje
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. S. 2020 m. gegužės 19 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į nugarą savo tėvui A. S., taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. S. parodė (e. b. l. 126-128, 134-136), kad jis gyvena kartu su tėvu A. S. name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 19 d. apie 16 val. namuose kartu su kaimynu G. Č. vartojo alkoholį. Vakare apie 18-19 val., kaimynui G. Č. išėjus namo, jis pasigedo savo tėvo, nerado jo namuose. Kieme pamatė prie malkinės ant suoliuko sėdintį tėvą, supyko ant tėvo, priėjęs sudavė vieną kartą kumščiu tėvui į nugarą. Mano, kad smūgis nebuvo stiprus, tačiau neneigia, kad galėjo sukelti tėvui skausmą. Sudavęs į nugarą, pakėlė tėvą nuo suoliuko ir parvedė į namus. Į veidą tėvui nesudavė, namuose tėvo nemušė. Tėvas dažnai kalba nebūtus dalykus, pavyzdžiui, kad jo kambario siena užgriuvusi, prašydavo parvežti namo, nors būdavo namuose, t. y. elgdavosi neadekvačiai. Po to, kai buvo sulaikytas ir paleistas, grįžęs į namus nerado tėvo, vėliau sužinojo, kad tėvas yra VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, vėliau perkeltas į (duomenys neskelbtini) globos namus, kur (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl to, kad sudavė kumščiu vieną kartą į nugarą savo tėvui pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. S. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis A. S. parodė (e. b. l. 13-14, 27-30), kad gyvena su sūnumi S. S.. Jo sūnus mėgsta vartoti alkoholį. 2020 m. gegužės 19 d. 18 val. jis išėjo į kiemą pakvėpuoti grynu oru. Tai pamatęs jo sūnus S. S. supyko, priėjo prie jo ir pradėjo šaukti sakydamas, „kiek galiu tavęs ieškoti“. Supykęs sūnus ranka sudavė jam per veidą, sudavė nestipriai, kur tiksliai pataikė, sudavė kumščiu ar delnu, nepamena. Ar sūnus jam sudavė į nugarą, nepamena, įvykius jis pamiršta dėl senatvės. Sūnus parvedė jį į namus, nuvedė į jo kambarį. Kambaryje sūnus vieną kartą spyrė jam į kairį šoną, ar jis tuo metu sėdėjo, stovėjo ar gulėjo, neprisimena. Pamena, kad jam sudavė vieną kartą medine lazda į nugarą. Sudavė lazdos apatine dalimi, kuria remiasi į žemę. Daugiau sūnus jo nemušė. Kai jam sūnus sudavė, kitų žmonių jų namuose nebuvo, G. Č. buvo jau išėjęs. Jokių sužalojimų ant savo kūno nematė. Jį per langą pamačiusi kaimynė L. I., atėjo pas jį. Ką kalbėjo su ja, nepamena. Vėliau atvyko pareigūnai, jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Sūnui S. S. jokių pretenzijų neturi, nori, kad tyrimas baigtųsi, jam turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Ankščiau sūnus prieš jį nėra smurtavęs. Jis policijos nekvietė, tai turbūt padarė jo kaimynai, kurie pamatė, kaip sūnus jam kieme sudavė. Prieš tai jis nebuvo nuvirtęs, pats nebuvo susižalojęs.
Liudytojas K. V. parodė (e. b. l. 67-69, 72-74), kad 2020 m. gegužės 19 d. apie 18 val., būdamas kieme, adresu (duomenys neskelbtini), matė, kaip kaimynas S. S. savo namo kieme sudavė ranka savo tėvui A. S. į nugarą. A. S. tuo momentu sėdėjo kieme, prie virtuvėlės ant suoliuko. Smūgis buvo stiprus, nes kieme būdamas girdėjo smūgio garsą „bum“. A. S. pradėjo aimanuoti, po smūgio A. S. nenugriuvo. Po smūgio S. S. kėlė už rankos tėvą ir šaukė „einam į trobą“. S. S. pasikišo savo ranką tėvui per pažastį ir pakėlė jį nuo suoliuko eiti namo. Matė, kad S. S. užsimojo, tačiau nematė, ar S. S. sudavė tėvui į veidą. S. S. nuvedė savo tėvą į namus, triukšmo negirdėjo, nuėjęs pas juos į namus nebuvo. Būdamas kieme per atstumą nepastebėjo, kad būtų sužalojimų A. S. veide. Kitų pašalinių asmenų įvykio metu nepastebėjo. Kieme buvo tik S. S. ir A. S.. A. S. su savimi turėjo lazdą, nes su ja vaikšto. Kieme su lazda jam niekas nesudavė. Po šio įvykio su A. S. ir S. S. nebendravo.
Liudytoja L. I. parodė (e. b. l. 78-80), kad S. S. ir A. S. pažįsta, jie yra kaimynai. 2020 m. gegužės 19 d. apie 19 val. grįžusi iš darbo, būdama savo namo kieme, pamatė, kad kaimynas A. S., būdamas savo kambaryje, modamas jai per langą, kviečia ateiti. Ji nuėjo į A. S. namus, kur buvo S. S., A. S. ir G. Č.. S. S. šaukė ant savo tėvo, šaukė visokiais necenzūriniais žodžiais. G. Č. sėdėjo ir tylėjo. A. S. sėdėjo ir nė žodžio neištarė, drebėjo. Visi asmenys buvo viename kambaryje. A. S. nelabai ką pasakė, minėjo, kad jį varo lauk ir skriaudžia. Ji nuvedė A. S. į jo kambarį ir pasakė, kad kvies pagalbą. Ant A. S. matomų kūno vietų sužalojimų nepastebėjo, jis vilkėjo rūbus, mūvėjo švarką, dėvėjo kepurę, ant veido sužalojimų taip pat nepastebėjo. Ji nuėjo pas kaimynę R. V., kuriai papasakojo apie tai, R. V. iškvietė policiją. Ankščiau nėra mačiusi ar girdėjusi, kad S. S. smurtautų prieš savo tėvą.
Liudytojas G. Č. parodė (e. b. l. 83-85), kad A. S. ir S. S. yra jo kaimynai. S. S. prižiūri savo tėvą. Datos nepamena, gegužės mėnesio viduryje, apie 11 val. jis atėjo pas S. S. į namus. A. S. savo kambaryje miegojo. Su S. S. gėrė degtinę ir apie 15 val. jis išėjo į savo namus. Vienu metu A. S. buvo atėjęs į kambarį, kuriame buvo jis kartu su S. S.. Jokių sužalojimų, patinimų ar paraudimų A. S. matomose kūno vietose jis nematė. Nuo 11 val. iki 15 val. jis buvo kartu su S. S. ir nematė, kad S. S. smurtautų prieš savo tėvą A. S.. S. S. nueidavo į tėvo kambarį, tarpduryje pasižiūrėdavo ir grįždavo. Tuo metu, kai buvo pas S. S., A. S. nebuvo niekur išėjęs. Tą dieną S. S. su savo tėvu nesipyko, nekonfliktavo. Kad S. S. smurtautų prieš savo tėvą nėra girdėjęs ar matęs. A. S. yra senyvo amžiaus, kalbasi su dievu, būdavo kad išeidavo iš namų, jo yra ieškoję keletą kartų. Būdavo, kad A. S. nugriūdavo, savarankiškai neatsikeldavo. Dieną prieš tą įvykį, S. S. jam pasakojo, kad tėvas naktį kėlėsi ir nugriuvo ant grindų, trenkėsi į spintą ar kėdę, minėjo, kad yra mėlynė, nubrozdinimai tėvui ant nugaros. Apie tai, kad A. S. sėdėjo ant suoliuko, visas sušlapęs ir S. S. jį parvedė į namus, pasakojo pats S. S., jis pats to fakto nematė.
Iš telefoninių pranešimų informacijos (e. b. l. 8-12), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (e. b. l. 13-15), foto nuotraukų (e. b. l. 18-24), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tarnybinio pranešimo (e. b. l. 86) matyti, kad 2020 m. gegužės 19 d. 19 val. 39 min privatus fizinis asmuo, paskambinęs bendrajam pagalbos centrui, pranešė, kad kaimynas rankomis muša savo tėvą, konfliktuoja. Po telefoninio pranešimo į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) – vyko (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, kuriems nukentėjusysis A. S. pateikė pareiškimą su prašymu įstatymo nustatyta tvarka nubausti sūnų S. S., sudavusį jam smūgį į galvą, nugarą ir sukėlusį fizinį skausmą. Apžiūrėjus įvykio vietą – nukentėjusiojo A. S. namo kiemą ir gyvenamojo namo kambarius, kur vyko konfliktas tarp jo ir sūnaus S. S., reikšmingų įvykio tyrimui aplinkybių nenustatyta. Įvykio vietoje alkotesteriu įtariamajam S. S. nustatytas 2,01 promilių girtumas, nukentėjusysis A. S. buvo blaivus.
Iš daikto apžiūros protokolo (e. b. l. 31-34) ir foto nuotraukos (e. b. l. 35) matyti, kad 2020 m. gegužės 25 d. buvo apžiūrėta A. S. priklausanti medinė lazda, apie 60 cm ilgio, riestu galu. Ant lazdos dėmių panašių į kraują neužfiksuota. Lazda po apžiūros grąžinta A. S..
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (e. b. l. 51-52), kad remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, A. S. objektyvių duomenų dėl kūno sužalojimų nenustatyta. A. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje 2020-05-20 nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydymosi laikotarpyje nuo 2020-05-20 iki 2020-06-01 nustatytas kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės paremtos subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus.
Akistatos tarp įtariamojo S. S. ir liudytojo K. V. metu (e. b. l. 99-101) liudytojas K. V. patvirtino, jog S. S. sudavė vieną kartą kumščiu A. S. į nugarą, S. S. patvirtino K. V. parodymus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Sudavęs smūgį į nugarą savo tėvui pripažįsta ir pats kaltinamasis, smūgio sudavimą į nugarą matė liudytojas K. V., kurio nuosekliais ir įtikinamais parodymais, kuriuos jis patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu, abejoti nėra pagrindo. Apie patirtą skausmą sūnui smurtaujant, suduodant smūgius, nurodė nukentėjusysis. Liudytojas K. V. A. S. sūnaus suduotą smūgį į nugarą apibūdino kaip stiprų, nes jis girdėjęs smūgio sudavimo garsą. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad S. S. sudavė vieną kartą kumščiu savo tėvui A. S. į nugarą, smūgis į nugarą A. S. sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja abejones ir neaiškumus vertinti kaltinamojo naudai. Nors nukentėjusysis A. S. nurodė ir daugiau jam sūnaus suduotų smūgių, tačiau aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad S. S. sudavė savo tėvui į veidą, lazda į šoną, nenustatyta. Kieme konfliktą tarp tėvo ir sūnaus S. stebėjęs liudytojas K. V. nurodė, kas smūgio sudavimo į veidą nematė, sumušimo pėdsakų, kurie galėtų atsirasti nuo smūgio lazda, ant nukentėjusiojo kūno, jį apžiūrėjus medikams, nerasta. Nukentėjusysis pripažino, kad turi atminties problemų, dėl savo amžiaus įvykių gerai neprisimena. Įvertinus visumą šių aplinkybių, nesant objektyvių duomenų, neabejotinų liudytojų parodymų dėl A. S. suduotų smūgių į veidą, lazda į šoną, nėra pagrindo kaltinamajam S. S. inkriminuoti šiuos veiksmus.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 150-151, 152-155).
Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, todėl ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis S. S. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (e. b. l. 141-142), administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 142), iš nukentėjusiojo A. S. parodymų matyti, kad jis atleido savo sūnui. Tačiau įvertinus tai, kad S. S. smurtavo prieš faktiškai bejėgį – nusenusį ir nusilpusį asmenį, kuris praėjus porai savaičių po konflikto mirė, todėl taikyti kaltinamojo atžvilgiu jo padėtį lengvinančias įstatymo nuostatas nėra pagrindo. Kaltinamasis nedirba (e. b. l. 144), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 145), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje charakterizuojamas kaip asmuo piktnaudžiaujantis alkoholiu (e. b. l. 148), tačiau kaltę jis pripažįsta, gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, todėl jam skirtina prokuroro siūloma bausmė – nedidelės trukmės laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus – paveiktų jį taip, kad ateityje nenusikalstų.
Kaltinamojo S. S. atžvilgiu taikomos BK 48 straipsnio nuostatos, galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu. Kadangi jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam, prokurorui prašant, taikant BK 48 straipsnio 7 dalies nuostatas, skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, siekiant užtikrinti elgesio kontrolę – įpareigojimas būti namuose tam tikru laiku.
BK 48 straipsnio 3 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2017-12-21įstaymo Nr. XIII-960 redakcija) buvo numatytos asmenų, nuteistų laisvės apribojimo bausme, pareigos, viena iš jų – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Nuo 2020 m. liepos 1 d. nuteistųjų laisvės apribojimo bausme pareigos numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas – nuteistieji laisvės apribojimo bausme privalo pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Kadangi įstatyme numatyta pareiga nuteistiems laisvės apribojimo bausme informuoti probacijos tarnybą apie gyvenamosios vietos pakeitimą, todėl prokuroro prašymas kartu su laisvės apribojimo bausme skirti įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos yra perteklinis, betikslis, todėl šis įpareigojimas neskirtinas.
Kaltinamasis S. S. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 19 d. 20 val. 05 min (e. b. l. 110) iki 2020 m. gegužės 20 d. 13 val. 45 min (e. b. l. 114), t. y. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 138-140) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti S. S. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti S. S., kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.
Išaiškinti S. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.