Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, Tomui Stelioniui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p., 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2015 m. gegužės 9 d., apie 20 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,27 promilių girtumas ), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje gulinčiam savo šeimos nariui, kartu gyvenančiam sutuoktiniui V. Ž. tyčia peiliu dūrė ne mažiau kaip keturiolika kartų į įvairias kūno vietas – dešinę mentę, krūtinės ląstą, pilvą, abi rankas, abi šlaunis, taip nukentėjusiajam V. Ž. padarė daugybines durtines – pjautines kūno ir galūnių žaizdas su daugybiniais tuščiosios žarnos, žarnų pasaito ir kairės pusės pilvo tiesiojo raumens sužalojimais, nuo ko išsivystė kraujo išsiliejimas į pilvo ertmę, difuzinis peritonitas, ir dėl durtinių – pjautinių kiauryminių pilvo srities žaizdų su daugybiniais tuščiosios žarnos, žarnų pasaito sužalojimais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Ž. sveikatą.

Tokiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji A. Ž. parodė, kad kartu su vyru V. Ž. ji gyvena (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose, kurie nuosavybės teise priklauso jai ir jos broliui A. V.. Su vyru santuokoje gyvena 35 metus, turi keturis vaikus, iš kurių trys pilnamečiai ir gyvena atskirai, o nepilnametė dukra A., kai eina į mokyklą, gyvena pas savo brolį V. Ž., namuose būna tik savaitgaliais. Abu su vyru niekur nedirba, yra registruoti darbo biržoje, gyvena iš pašalpų. 2015-05-09 maždaug nuo 10 val. kartu su vyru namuose gėrė degtinę, gėrė po truputį visą dieną. Vakare, kai buvo likę apie 50 gramų degtinės, galėjo būti apie 20 val., virtuvėje abu pradėjo bartis. Vyras pradėjo jai priekaištauti, kad pas ją ateina draugų vyrų. Iš virtuvės vyras keikdamas ją nuėjo į kambarį, ji nuėjo paskui jį ir toliau jie pykosi kambaryje. Stovint prie lovos vyras ją stumtelėjo, bet nemušė, smūgių nesudavė. Ji norėjo išeiti iš namų, kad konfliktas pasibaigtų. Eidama per virtuvę ant spintelės pamatė peilį ir jai kilo mintis atkeršyti vyrui už pasakytus negražius žodžius. Pasiėmusi peilį atėjo į kambarį, prie lovos stovėjusį vyrą pastūmė, o tada jį nugriuvusį ant lovos pradėjo badyti atsineštu peiliu. Įvykio metu buvo supykusi dėl vyro užgauliojimų, tačiau didelio susijaudinimo nebuvo, savo veiksmus ji suvokė. Vyras ją dažnai įžeidinėjo. Kiek tiksliai kartų įdūrė ir į kokias kūno vietas, neatsimena. Sutinka, kad galėjo įdurti keturiolika kartų. Nužudyti vyro nenorėjo, norėjo pagąsdinti, kad daugiau su ja taip nesielgtų, jos nekeiktų ir nežemintų. Vyras jai nieko nesakė, jis gulėjo lovoje ant nugaros ir tylėjo. Nustojusi jį badyti, peilį padėjo tame pačiame kambaryje ant stalo. Netrukus į jų namus susirinko giminaičiai: jos brolis, dukra ir sūnus, paties įvykio jie nematė ir negirdėjo. Po kiek laiko į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems ji prisipažino ką padariusi, parodė, kur yra peilis. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba išvežė vyrą, o policijos pareigūnai išsivežė ją. Kad sužalojo savo vyrą, ji nuoširdžiai gailisi. Civilinį ieškinį Vilniaus teritorinei ligonių kasai pagal susitarimą moka savanoriškai.

Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad jis gyvena su žmona A. Ž.. Abu turi keturis vaikus, trys iš jų gyvena atskirai, suaugę, viena dar nepilnametė. 2015-05-09 abu su žmona namuose gėrė alkoholį, pats buvo girtas ir nelabai prisimena įvykio aplinkybes. Prisimena, kad su žmona konfliktavo, priežasties nepamena. Kaip jis buvo sužalotas, jis taip pat neprisimena. Tik gulėdamas ligoninėje pamatė, kad yra subadytas, jam yra padarytos durtinės žaizdos visame kūne. Dėl sužalojimo savo žmonai pretenzijų jis neturi, jie susitaikė. Žmona jį lankė ligoninėje, jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Be žmonos jam būtų sunku gyventi, nes ji atlieka visus moteriškus darbus, kurių jis nemoka. Prašo nebausti žmonos laisvės atėmimo bausme, nes ir pats jaučia kaltę, kad savo netinkamu elgesiu galėjo sukelti žmonos agresiją.

Liudytoja V. R. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), savo tėvo A. V. namuose, kitoje to paties namo pusėje gyvena teta A. Ž. su vyru V. Ž.. 2015-05-09 ji kartu su vaikais svečiavosi pas kaimynus, visi kepė šašlykus. Iš kaimyno sužinojo, kad jam paskambino A. Ž. ir pasakė, kad subadė savo vyrą. Ji greitai grįžo namo, įėjusi į vidų pamatė lovoje gulintį V. Ž., jis buvo kruvinas.

Liudytojas K. M. parodė, kad 2015-05-09 jam dirbant iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., moteris peiliu subadė savo vyrą. Nuvykus į įvykio vietą ir įėjus į namo vidų, kambaryje lovoje pamatė gulintį vyrą, kaip vėliau buvo nustatyta, V. Ž.. Jis buvo kruvinas, nors buvo sąmoningas, tačiau negalėjo nieko paaiškinti. Tame pačiame kambaryje ant stalo buvo peilis, su dėmėmis, panašiomis į kraują. Kad nusikaltimo įrankis niekur nedingtų, jis, iki atvykstant budėtojui, peilį paėmė ir įdėjo į tam skirtą pakuotę. Atvykus budėtojui peilį atidavė, buvo surašytas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Ž. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), jos ir vyro V. Ž. gyvenamosiose patalpose. Parodymų patikrinimo metu parodė kambarį, kuriame 2015-05-09 apie 20 val. kilo konfliktas tarp jos ir vyro V. Ž., paaiškino, kad pirmiausia jie su vyru konfliktavo parodytame kambaryje, konflikto metu vyras ją pastūmė, ji norėjo išeiti iš namų į lauką, kad konfliktas nurimtų. Vėliau virtuvėje parodė spintelę, ant kurios stovėjo peilis. Paaiškino, kad eidama į lauką, virtuvėje ant spintelės ji pamatė peilį, kurį pasiėmusi grįžo atgal į kambarį, kuriame buvo vyras. Tęsdama parodymų patikrinimą A. Ž. parodė lovą, ant kurios nukrito jos pastumtas vyras, ir ji jį subadė atsineštu peiliu. Galiausia ji tame pačiame kambaryje parodė stalą, paaiškino, kad ant jo ji padėjo peilį, kuriuo dūrė savo vyrui ( b. l. 74–80 ).

Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio K. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nurodyta, kad 2015-05-09 apie 20 val. 10 min. A. Ž. policijai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), peiliu subadė savo vyrą V. Ž.. Smurtą rodantys požymiai – durtinės žaizdos. Smurtu įtariama A. Ž. įvykio vietoje paaiškino, kad kartu su vyru V. Ž. girtavo, o kai šis užmigo, sudavė daug dūrių peiliu ( b. l. 1–4 ).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina tą aplinkybę, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Kambaryje ant lovos esančioje patalynėje matyti raudonos dėmės, panašios į kraują ( b. l. 8–12 ).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina tą faktą, kad Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis K. M. pateikė peilį, kurį paėmė nuo stalo atvykęs į įvykio vietą ( b. l. 13 ).

Apžiūros protokolas patvirtina tą aplinkybę, kad buvo apžiūrėtas peilis. Peilio kriauna medinė, jos ilgis 10,5 cm, geležtės ilgis 13,5 cm ant peilio geležtės iš abiejų pusių matyti dėmės, panašios į kraujo ( b. l. 14–17 ).

Iš specialisto išvados Nr. G 512/15(06) matyti, kad V. Ž. nustatytos daugybinės durtinės-pjautinės kūno ir galūnių žaizdos su daugybiniais tuščiosios žarnos, žarnų pasaito ir kairės pusės pilvo tiesiojo raumens sužalojimais padarytos aštraus duriamai pjaunančiu daiktu, galimai peiliu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimų pasekmė: išsivystė kraujo išsiliejimas į pilvo ertmę, difuzinis peritonitas. Durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo srities žaizdos su daugybiniais tuščiosios žarnos, žarnų pasaito sužalojimais, vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 35–36 ).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2015-05-09 23.17 val. V. Ž. buvo nustatytas 2,07 prom. girtumas (b. l. 43 ).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2015-05-09 21.44 val. A. Ž. buvo nustatytas 2,27 prom. girtumas (b. l. 60 ).

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad A. Ž. tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinį V. Ž..

Teisiamajame posėdyje apklausta A. Ž. savo kaltės neneigė, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kilus buitiniam konfliktui, jį pastūmė vyrą, kuris nukrito ant lovos. Tada ji paėmusi peilį ir užpykusi už nuolatinius priekaištus dėl neištikimybės sudavė jam eilę smūgių į įvairias kūno vietas. Po padarytų sužalojimų nuėjo pas brolį ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokius parodymus kaltinamoji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad buvo sužalotas žmonos, tačiau dėl girtumo nepamena sužalojimo aplinkybių. Tai, kad V. Ž. sužalojo kaltinamoji, patvirtino ir liudytoja V. R., kuri parodė, kad A. Ž. kalbėdama su ja telefonu pripažino, kad subadė V. Ž..

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai V. Ž. galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis, smogiant aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu. Sužalojimas įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamoji mažiausia keturiolika kartų peiliu smogė savo sutuoktiniui V. Ž. į dešinę mentę, krūtinės ląstą, pilvą, abi rankas, abi šlaunis, dėl ko padarė daugybines durtines-pjautines kūno ir galūnių žaizdas su daugybiniais tuščiosios žarnos, žarnų pasaito ir kairės pusės pilvo tiesiojo raumens sužalojimais, nuo ko išsivystė kraujo išsiliejimas į pilvo ertmę, difuzinis peritonitas, ir dėl durtinių-pjautinių kiauryminių pilvo srities žaizdų su daugybiniais tuščiosios žarnos, žarnų pasaito sužalojimais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Ž. sveikatą. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šių kaltinamosios veiksmų ir V. Ž. sužalojimų (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra būtinasis priežastinis ryšys. Netrukus po sužalojimų padarymo kaltinamoji ėmėsi veiksmų iškviesti medicinos pagalbą, veikos padarymo metu įvykio vietoje pašalinių asmenų nebuvo, todėl, atsižvelgiant į kaltinamosios ir liudytojų parodymus, pagrindo abejoti, kad visus kaltinime nurodytus sužalojimus padarė būtent kaltinamoji, nėra. Taigi A. Ž. suprato, kad durdama peiliu savo veika kėsinasi į sutuoktinio sveikatą, numatė, kad gali jį sunkiai sužaloti, ir sąmoningai leido padariniams atsirasti. Esant tokioms aplinkybėms, jos veiksmai vertinami kaip padaryti netiesiogine tyčia, todėl kvalifikuojami pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Tačiau teismas mano, kad kaltinamosios nusikalstama veika pagal LR BK 135 str. 2 d. 6 p. kvalifikuota neteisingai, ir štai dėl ko. Teismų praktikoje nurodyta, kad žmogus sužalojimas itin žiauriai tada, kai sužalojimas padarytas itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant daug sužalojimų. Ištyrus bylos duomenis nustatyta, kad kaltinamoji veikė spontaniškai, savo veiksmų iš anksto neapgalvojo, siekio ir tyčios sukelti nukentėjusiajam kančias neturėjo (sudavė peiliu daugybinius smūgius į atsitiktines kūno vietas, tačiau, kaip nustatyta, iš karto po veikos padarymo ėmėsi priemonių medicinos pagalbai iškviesti). Kaltinamosios veikimo būdas ir kiti objektyvūs bylos duomenys rodo, kad šiuo atveju kaltinamoji neveikė itin žiauriai, todėl veikos kvalifikacija pagal LR BK 135 str. 2 d. 6 p. iš kaltinimo pašalinama.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. Vadovaujantis BK 54 str. 1 d. nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. Ž. padarė tyčinį, sunkų, smurtinį nusikaltimą. Anksčiau neteista, nedirba, registruota darbo biržoje. Administracine tvarka nebausta, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje nurodyta, kad A. Ž. atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga, tiriamajai laikino pobūdžio psichikos sutrikimų nenustatyta.

Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltinamoji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad kaltinamoji A. Ž. kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, atlygino dalį žalos ir susitarė su civiliniu ieškovu dėl likusios žalos atlyginimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiojo gyvenimo būdą ir jų tarpusavio santykius po padaryto nusikaltimo. Nukentėjusysis nuolat girtauja, nusikaltimo padarymo metu jis buvo toks girtas, neprisimena įvykio aplinkybių, kad tądien priekabiavo prie sutuoktinės. Jam būnant ligoninėje, kaltinamoji jį lankė, rūpinosi juo. Šiuo metu jie susitaikė, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Pats nukentėjusysis teismo prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes jis vienas nemokės savimi pasirūpinti. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad po įvykio A. Ž. nevartoja alkoholio, jai šešiems mėnesiams suleista ilgo poveikio vaistų nuo alkoholio. Ji rūpinasi nepilnamete dukra. Šiuo metu padėtis šeimoje pagerėjo.

Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir nustatęs dvi lengvinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios atžvilgiu galima taikyti LR BK 62 str. 1 d. nuostatas ir jai paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numato LR BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcija, kadangi ji pranešė apie padarytą nusikaltimą, prisipažino jį padariusi ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą ir susitarė dėl tolesnio žalos atlyginimo. Esant tokioms LR BK 62 str. 1 d. nurodytoms aplinkybės, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (LR BK 62 str. 3 d. 3 p.).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1871,90 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. Ž. gydymo. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl priteisiamas iš kalto asmens, dėl kurio veiksmų atsirado. Priteisiamo ieškinio dydis mažinamas, nes kaltinamoji A. Ž. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2015-09-18 sumokėjo 71,90 Eur, 2015-10-16 sumokėjo 50,00 Eur, iš viso 121,9 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, iš A. Ž. turi būti priteista 1750 Eur (1871,90 Eur – 121,90 Eur ) (LR CK 6.249 str. , 6.251 str.).

Proceso išlaidų nėra.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštam 1871,90 eurų ieškiniui užtikrinti 2015-08-20 prokuroro nutarimu laikinai, šešiems mėnesiams, iki 2016-02-20, paskirtas laikinas įtariamosios A. Ž. nuosavybės teisių apribojimas turtui – ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs statinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisų apribojimas turi būti pratęstas iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Daiktinis įrodymas – peilis, kuris saugomas Alytaus aps. VPK Lazdijų r. PK turi būti sunaikintas kaip menkavertis ir negali būti sunaudotas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 3 p., ir pritaikius LR BK 62 str. 1d., 3 d. 3 p. paskirti jai laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose ( LR BK 48 str.1d., 3d.1p., 6d.1p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Priteisti iš A. Ž. 1750 Eur už žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti iki visiško civilinio ieškinio padengimo.

Daiktinį įrodymą – peilį, kuris saugomas Alytaus aps. Lazdijų r. PK, sunaikinti (LR BPK 94 str. 1d. 4p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka.