Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

2022-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-346-1104/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-03-22Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
A20.-346-1104/2022
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00041-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Dmitrij Rancev (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-346-1104/2022Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00041-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,

dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui H. M. K. A.-D., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovui Dariui Juodeliui,

vertėjui Helme Elrawas,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. K. A.-D., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamento sprendimo (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. K. A.-D. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, apeliantas) skundas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta apgyvendinti H. M. K. A.-D. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skunde nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnis).

3. Nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskreciįa, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė — apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti — operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką - t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. Tokios priemonės teisėtam ir teisingam taikymui būtinas motyvuotas sprendimas, aiškiai atskleidžiantis svarbias aplinkybes, kurios, atsižvelgiant į proporcingumo principą, lemia mažiau ribojančios priemonės taikymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021).

Žemesnės instancijos teismas

4. Užsienietis pažymį, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 11 straipsnio 1 dalis valstybėms narėms imperatyviai nustato pareigą skirti išskirtinį dėmesį sulaikytų prieglobsčio prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą. Šios direktyvos 21 straipsnio 1 dalyje valstybės narės įpareigojamos atsižvelgti į specifinius pažeidžiamų asmenų poreikius, o psichikos sutrikimų turintys asmenys patenka į pavyzdinį šioje nuostatoje pateiktą pažeidžiamais asmenimis laikytinų prieglobsčio prašytojų sąrašą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika atskleidžia, kad aktyvių veiksmų trūkumas ir delsimas atlikti asmens pažeidžiamumo vertinimą gali sukelti rimtų abejonių dėl valdžios institucijų sąžiningumo (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Abdi Mahamud prieš Maltą (pareiškimo Nr. 56796/13), 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje Abdullahi Elmi ir Amys Abubakar prieš Maltą (pareiškimų Nr. 25794/13 ir 28151/13). Tokiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai gali spręsti dėl nurodytų išskirtinių aplinkybių (be kita ko, kuriomis tam tikrais atvejais pripažintinas pažeidžiamo asmens statuso turėjimas) egzistavimo. Pažymi, kad nurodytų aplinkybių konstatavimas turi esminę reikšmę sprendimui dėl poreikio taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę priimti. Teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes Apeliantas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai markai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai mano, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė — apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti (b. l. 2-3).

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai, tačiau nežinojo kito būdo, nežinojo, kaip legaliai prašyti prieglobsčio. Bėgo kartu su kitais asmenimis, kadangi buvo grasinama jo gyvybei. Paaiškino, kad iš karto prašė prieglobsčio, apklausos metu teikė visą reikiamą informaciją, pateikė tikrą pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Nurodė, kad Migracijos departamentas žino motyvus jo prašymo. Turėjo galimybę prašyti kitų valstybių vizas, tačiau vyko į Lietuvą nelegaliai, kadangi labai sunku būtų gauti vizą ir vykti legaliai į Lietuvą.

6. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą skundą ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

7. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Pažymėjo, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpi ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau - MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją i Lietuvos Respublika ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

8. Nurodoma, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendinio priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybe patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

9. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 21S38483, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2265, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 12 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pažymi, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingu Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Pareiškėjas bandė išvykti iš (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m., bandė gauti skirtingų šalių vizas, bet nesėkmingai, todėl yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, klaidinanti informacija), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Departamentas mano, kad skundo teiginiai nepagrįsti. Visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Visų antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymi ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Apibendrinus išdėstytą informaciją mano, jog Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamo atsakymo kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą atsakymą neteisėtu ar nepagrįstu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9-10).

11. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad priimtas sprendimas užsieniečio atžvilgiu dėl nebendradarbiavimo ir pareigūnų klaidinimo. Papildomos aplinkybės, kodėl buvo nuspręsta užsienietį apgyvendinti nesuteikiant teisės judėti – užsienietis kirto neteisėtai sieną ir prašymą dėl prieglobsčio pateikė ne iš karto, taip pat užsienietis siekė gauti skirtingų šalių vizas, todėl mano, kad užsienietis gali mėginti pasislėpti. Patikslino, kad atrodo neįtikimi pareiškėjo paaiškinimai, kad galėjo kreiptis dėl vizos į kitas valstybes, tačiau nesikreipė dėl vizos į Lietuvą, ką galima padaryti ir per internetą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

12. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

13. Byloje nustatyta, kad užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2265, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 12 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo Įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

14. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.

15. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nepateikė konkrečių paaiškinimų, kokiu tikslu atvyko į Lietuvos Respubliką, tik abstrakčiai nurodė, kad jam buvo grasinama. Sutiktina su Migracijos departamento atstovo argumentu, kad užsieniečio paaiškinimas, jog prieš tai kreipėsi į skirtingas valstybes dėl vizų, tačiau kažkodėl nesikreipė dėl vizos į Lietuvos Respubliką. Logiškų ir nuoseklių paaiškinimų nebuvimas leidžia daryti išvadą, kad užsienietis yra nenuoširdus su pareigūnais, nesako visos tiesos, o tai reiškia nebendradarbiauja. Teismas pažymi, kad užsieniečiui jau yra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, nėra prilyginama suėmimui. Įvertinus aukščiau išdėstytą, bei tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvą neteisėtai kirsdamas sieną, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikomas pareigūnų, nors jo asmenybė ir nustatyta, nebendravo su pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, spręstina, kad Migracijos Departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsniu, 140⁸ straipsnio 3, 5 dalimis,

nusprendžia:

netenkinti (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. K. A.-D., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundo dėl 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Dmitrij Rancev