Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-17 · Byla Nr. N1-406-526/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-17
Bylos Nr.
N1-406-526/2015
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-02205-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Nukentėjusysis
J. Č.
Kaltinamasis
K. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-406-526/2015Proceso Nr. 1-33-1-02205-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.; 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S) (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui, nukentėjusiajam J. Č. (J. Č.), jo įstatyminei atstovei S. Č. (Č.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,

K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos pirmame kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neteistas, 2012-07-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. pagrindu), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis, 2014-12-07, apie 11.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdos mieste, prie Statybininkų pr. 23-čio namo, iš nukentėjusiojo nepilnamečio J. Č. pareikalavo cigaretės, o pastarajam atsisakius ją duoti, priėjo prie J. Č. ir smogė jam kelis kartus kumščiu į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal jam pareikštą kaltinimą K. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog kaltinime nurodytu metu po draugės gimtadienio su draugu norėjo važiuoti namo. Tada jis pamatė einantį nukentėjusįjį J. Č. ir paprašė cigaretės. Nukentėjusysis J. Č. jam pasakė, kad neturi ir nuėjo toliau. Kiek paėjęs atsisuko ir pamatė, kad J. Č. parodė vidurinį pirštą. Todėl, jis su keiksmažodžiais J. Č. pasakė, - ,,ką čia rodai?”, sugrįžo prie J. Č. bei sudavęs vieną smūgį apsisuko ir nuėjo atgal link stotelės pas draugus. Paaiškino, jog J. Č. negrasino, telefono iš nukentėjusiojo neprašė, o smūgį sudavė dėl to, jog J. Č. parodė vidurinį pirštą. Žalą sutinka atlyginti. Su civilinio ieškinio dydžiu nesutinka, mano, kad jam, kaip moksleiviui, tokia suma per didelė.

K. A. parodymus patvirtina parodymai, duoti akistatos su J. Č. metu (b. l. 71).

Nukentėjusysis J. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu metu ėjo iš namų į papildomą matematikos pamoką. Prie stotelės kaltinamasis jo paprašė cigaretės. Pasakė, kad neturi. Tada kaltinamasis jam pasakė, kad nusipirktų ir pasivijęs su keiksmažodžiais paklausė – „ką man sakei?“. Kaltinamasis jį pastūmė, o jis K. A. parodė vidurinį rankos pirštą. Po to kaltinamasis jam trenkė, dar pliaukštelėjo ir pasakė atiduoti telefoną, tačiau jam pasakius, kad neduos, K. A. nuėjo link savo draugų. K. A. viso jam sudavė tris smūgius, tačiau negrasino ir jokių veiksmų, kad atimti telefoną, nesiėmė. Mobilus telefonas buvo sportinių kelnių kišenėje ir iš išorės matėsi. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu jo atsiprašė, todėl jis pretenzijų jam neturi.

Nukentėjusiojo J. Č. atstovė pagal įstatymą S. Č. (Č.) parodė, kad ji palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl sūnui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinime nurodytą dieną sūnus J. Č. paskambino jai ir pasakė, kad jį sumušė ir norėjo atimti telefoną. Jos sūnus yra sportininkas ir dėl įvykio mėnesį negalėjome lankyti treniruočių. Kaltinamasis K. A. dėl savo veiksmų jos asmeniškai ir sūnaus atsiprašė, todėl ji jam atleidžia.

Liudytojas J. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog su K. A. yra draugai. Kaltinime nurodytą dieną jie sėdėjo Statybininkų pr. Stotelėje, Klaipėdoje, ir laukė autobuso į (duomenys neskelbtini). Buvo, jis, K. A. ir A. S. Tada pro stotelę praėjo nukentėjusysis J. Č. ir K. A. paprašė cigaretės. Nukentėjusysis pasakė, kad neturi ir tada K. A. su nukentėjusiuoju apsižodžiavo. Nukentėjusysis pasakė keiksmažodžius ir dar parodė vidurinį pirštą. Tada K. A. nubėgo pas nukentėjusyjį, o jis su draugu pasiliko stotelėje. Matė kaip K. A. vieną kartą trenkė nukentėjusiajam ir apsisukęs grįžo atgal į stotelę. Ką K. A. sakė nukentėjusiajam, jis su draugais negirdėjo. Konflikto situacija truko trumpai. Matė, kad trenkė, bet nematė į kurią vietą tiksliai trenkė. Paaiškino, jog jokios kalbos apie telefoną nebuvo. Stotelėje stovėjo senyvo amžiaus moteris. Sugrįžęs į stotelę K. A. užsiminė, kad visi eitų link prekybos centro „BIG“.

Liudytojas A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog kaltinime nurodyto įvykio dieną su K. A. parvažiavo iš gimtadienio. Po to susitiko su J. B. Ir žadėjo grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Sėdėjo stotelėje. Karolis paprašė nukentėjusiojo J. Č. cigaretės, o nukentėjusysis parodė vidurinį rankos pirštą. Kai K. A. pradėjo eiti link nukentėjusiojo, jis atsisuko ir pamatė Karolis sudavė smūgį. Tuo metu jis toliau su J. B. kalbėjo stotelėje. Paaiškino, jog apie jokį telefoną kalbos nebuvo. Nebevažiavo į (duomenys neskelbtini), nes pagalvojo, kad reikia paeiti toliau.

Liudytoja, kaltinamojo K. A. įstatyminė atstovė, D. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, jog Karolis yra jos sūnus. Nieko apie kaltinime nurodytą įvykį nežino. Su nukentėjusiuoju apie tai kalbejo. Nuknetėjusysis su įstatymine atstove jos paprašė 50 eurų. Pasakė, kad tokios sumos dabar neturi. Po to paskambino tyrėja ir pasakė, kad bylą perduoda į teismą. Šiuo metu jos sūnus yra ramus, gerai mokosi.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 163\15(03) užfiksuota, kad nuketėjusiajam J. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kai ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio į veido dešinę pusę kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ar įrankiu pasekoje J. Č. diagnozuotos kraujosrūvos veide, dešinės akies obuolio sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas (b. l. 35-36).

Iš alkotesterio kvito Nr. 7305 matyti, kad 2014-12-07, 12:21 val., K. A. nustatytas 1,34 ‰ girtumas (b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. A. kaltė visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis ir neigia, jog padarė kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau pripažįsta dėl aplinkybių, jog kaltinime nurodytu metu pamatė einantį nukentėjusįjį J. Č. ir paprašė cigaretės, o nukentėjusiajam atsakius, kad neturi ir parodžius vidurinį rankos pirštą, sugrįžo prie jo bei sudavė vieną smūgį, po ko nuėjo atgal link stotelės pas draugus. Tiek ikiteisminio tyrimo, per akistatą su nekentėjusiuoju, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis neneigė, jog iš nukentėjusiojo pusės pamatęs rodomą vidurinį rankos pirštą su keiksmažodžiais J. Č. pasakė, - ,,ką čia rodai?”, tačiau negrasino ir telefono iš nukentėjusiojo neprašė, o smūgį sudavė tik dėl to, jog J. Č. parodė nepadorų gestą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų J. B., A. S. parodymai. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais, kuriuos pagrindžia minėtų liudytojų parodymai, nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog sužalojimai, kuriuos patyrė nukentėjusysis – padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio į veido dešinę pusę kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ar įrankiu pasekoje. Be to ir pats nukentėjusysis davė parodymus, kurie iš esmės atitinka aplinkybes, kurias nurodė kaltinamasis. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis prašė duoti telefoną, tačiau pats nurodė, kad jam atsisakius tai padaryti, kaltinamasis jokių grasinimų ar papildomų veiksmų, siekiant užvaldyti telefoną, nesiėmė.

Įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, jog K. A. J. Č. smogė siekdamas palaužti nukentėjusiojo valią, turint tikslą pagrobti jo turtą. Aplinkybė, paremta subjektyviu nukentėjusiojo teiginiu (, jog K. A. pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o veikos nebaigė dėl netoliese buvusių pašalinių asmenų), kuri nėra pagrįsta jokiais kaltinamojo aktyviais veiksmais bei jokia kita objektyvia bylos medžiaga, nelaikytina svariu įrodymu kvalifikuojant K. A. veiką pagal Lietuvos Respublikos (toliau LR BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., nes kaltinamojo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006).

Ikiteisminio metu nustatyta, kad K. A. smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį J. Č. atliko viešoje vietoje (viešoje erdvėje prie autobusų sustojimo stotelės, esančios Klaipėdos mieste, prie Statybininkų pr. 23-čio namo). Kaltinamasis, matant aplinkiniams asmenims, dėl mažareikšmės dingsties priėjo prie J. Č. ir šiam smogė, taip padarydamas kraujosruvas veide, dešinės akies obuolio sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo „viešosios vietos“ požymį (BK 284 straipsnis 1 dalis). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Teismas, pripažindamas konflikto vietą viešąja, remiasi tuo, kad konfliktas įvyko dienos metu, daugiabučių namų teritorijoje, viešoje erdvėje prie autobusų sustojimo stotelės, kur nuolat būna nemažai žmonių, stebint pašaliniams asmenims. Konflikto inicijavimas ir po to einantis smurtas be abejonių, atitinka įžūlaus elgesio sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-136/2010). Nors tokio kaltinamojo elgesio paskatos buvo asmeninis motyvas, bet smurtaudamas jis suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka.

Remiantis tuo, kaltinamojo nusikalstama veika iš LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. perkvalifikuotina į LR BK 284 str. 1 d., nes jis, būdamas viešoje vietoje, matant netoliese buvusiems aplinkiniams asmenims, savo įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė tyčiniu nukentėjusiojo sumušimu viešoje vietoje ir nežymiu sveikatos sutrikdymu J. Č., esant menkaverčiai priežasčiai, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis K. A., be kelių smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, J. Č. smogė ir delnu per veidą kaip neįrodyta. Nors specialisto išvadoje Nr. G 163\15(03) nurodyta, kad nuketėjusiajam J. Č. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio į veido dešinę pusę kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ar įrankiu (b. l. 35-36), tačiau jokių kitų objektyvių duomenų, be nukentėjusiojo parodymų, kad kaltinamasis sudavė tris kartus kumščiu ir delnu į galvos ir veido sritį, byloje nenustatyta.

Kaltinamojo K. A. padarytoje veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

S. Č., nukentėjusiojo J. Č. atstovė pagal įstatymą baudžiamojoje byloje pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 12-13). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis J. Č. dėl nusikalstamų K. A. veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, emocinį sukrėtimą, stresą ir neigiamus išgyvenimus dėl gydytojų apribojimų sportuoti, todėl reikalavimas tenkinti civilinį ieškinį yra pagrįstas, protingas. Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei į tas aplinkybes, dėl kurių kaltinamasis ir įvykdė šią nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas mano, kad prašoma priteisti 300 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems (ir galimiems ateityje) dvasiniams išgyvenimams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ji priteistina iš kaltinamojo K. A. nukentėjusiojo J. Č. naudai neturtinės žalos atlyginimui.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 151,60 eurų civilinį ieškinį (b.l. 40-42) dėl PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo iš K. A. Civilinis ieškinys teisėtas, pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais, nėra atlygintas, todėl priteistinas iš kaltinamojo.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo iš esmės pripažino, neteistas, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str.,

nusprendė:

K. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį, paskiriant bausmę - dvylika (12) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, ir tęsti mokslą.

K. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 77-78), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1d. 1p. b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2014-12-07 iki 2014-12-08 (vieną parą) (b. l. 76), skaičiuojant vieną laisvės atėmimo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas.

Priteisti iš K. A. 300 eurų civilinį ieškinį nukentėjusiojo J. Č. (J. Č.) naudai.

Priteisti iš K. A. 151,60 eurų civilinį ieškinį Klaipėdos teritorinė ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas