Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1423-104/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-02
Bylos Nr.
2A-1423-104/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-20288-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
viešajai įstaigai Vilniaus miesto universitetinei ligoninei
Kategorijos
  • 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1423-104/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20288-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.15, 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus,

rašytinio apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2105-872/2011 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto universitetinei ligoninei (dabartiniu metu Viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė) dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo yra „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. S. pareiškė ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto universitetinei ligoninei, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės jo naudai 60 000 Lt neturtinės ir 87,54 Lt turtinės žalos atlyginimui bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 56-73. Nuo 2011-11-29 ryšium su reorganizacija atsakovės pavadinimas pakeistas - Viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (2t., b.l. 99).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad atsakovės klinikoje 2010-01-27 ieškovui buvo atliktas endoskopinis polipo pašalinimas rektosigminėje dalyje ir 2010-01-28 buvo išrašytas iš stacionaro IV abdominalinės chirurgijos skyriaus į namus, tačiau tos pačios dienos vakare jam pakilo temperatūra iki 39,2? C, stipriai skaudėjo kairįjį pilvo falangą, sunkiai išėjo išmatos ir dujos. Nors ieškovas skubos tvarka greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į ligoninę apie 21 val., tačiau stacionare į skyrių hospitalizuotas tik po 23 val., operacija pradėta 1 val. 45 min.

Ieškovas teigia, kad jam buvo suteikta netinkama ir nekvalifikuota pagalba, neatlikta diagnostika, neskirti medikamentai. Dėl gydytojų netinkamų veiksmų ieškovas nuo atvykimo į ligoninę iki pat operacijos turėjo kęsti stiprius pilvo skausmus. Pooperacinis periodas taip pat nebuvo sklandus, 2010-02-01 žaizdoje pasirodė drumstas hemoraginis skystis, konstatuotas žaizdos supuražas, dėl to teko žaizdą išardyti bei gydyti perrišimais du kartus per dieną, o tai sukėlė ieškovui papildomų fizinių kančių.

Ieškovas 2010-06-01 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl jo sveikatai padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas su ieškovo išdėstytais argumentais nesutiko ir atsisakė atlyginti žalą. Ieškovui kreipusis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, ji ieškovo prašymo netenkino ir konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros ieškovui ligoninėje teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, žalos ieškovo sveikatai nepadaryta. Komisija savo sprendimą grindė Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto gydytojo chirurgo prof. S. A. Ž. išvada, būtent šioje išvadoje nurodyta, kad komplikacija įvyko dėl gydytojų neatidumo ir neatsargumo, nes praktikoje vėlyva storosios žarnos perforacija polipektomijos metu pasitaiko 0,5 – 1,3 proc. atvejų.

Atsiliepimas

Atsakovė viešoji įstaiga Vilniaus miesto universitetinė ligoninė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo kaltinimai ligoninės personalui yra neteisingi ir nepagrįsti. Ieškovo teiginiai, kad ligoninės personalas nenumatė neigiamų padarinių ir nesiėmė adekvačių priemonių jiems išvengti, neatitinka tikrovės, nes pacientas po atliktos endoskopinės polipektomijos nebuvo iš karto išrašytas į namus, o buvo stebimas parą laiko dėl galimų komplikacijų vystymosi, išrašant jam buvo paaiškintas režimas, duotos rekomendacijos. Stacionaro IV abdominalinės chirurgijos skyriuje ieškovui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, kvalifikuotos ir adekvačios paciento būklei. Taip pat nurodė, kad 2010-01-28 ieškovui atvykus dėl atsiradusių pilvo skausmų, pakilusios temperatūros, į ligoninės priėmimo skyrių, esant neaiškiai diagnozei, skyriuje jam buvo teikta stebėjimo paslauga. Ligoniui neišsakius ligoninės personalui nusiskundimų dėl stiprių varginančių pilvo skausmų, medikamentai nebuvo skirti. Pradėjus ryškėti pilvaplėvės dirginimo simptomams, ieškovas hospitalizuotas į 3 abdominalinės chirurgijos skyrių, įtarus storosios žarnos perforaciją, pacientas buvo paruoštas operacijai ir operuotas. Po operacijos pacientui skirtas tinkamas, savalaikis, adekvatus jo būklei gydymas.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nei Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto gydytojo chirurgo prof. S. A. Ž. išvada nepatvirtina, kad ieškovo sveikatai būtų padaryta žala. Taip pat pažymėjo, kad pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų netinkamai atliktų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos, o nagrinėjamu atveju ieškovas to nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė iš ieškovo R. S. atsakovo VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės naudai 3 240 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir gydytojų specialistų nuomonę, padarė išvadą, kad komplikacija po pirmosios operacijos ieškovui kilo dėl nenumatyto terminio poveikio, o antroji operacija buvo būtina, nes reikėjo gelbėti ieškovo gyvybę. Nustatė, kad į bylą pateiktuose paciento valios pareiškimuose ir sutikime operaciniam gydymui esantys ieškovo parašai patvirtina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie jo gydymą. Nors ieškovas ir jo atstovas teigė, kad vienas iš parašų, esančių paciento valios išreiškimo lape, yra ne ieškovo, tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl šį ieškovo teiginį teismas laikė nepagrįstu. Taip pat pažymėjo, jog nei Valstybinis medicininis auditas, nei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nei ekspertas prof. Ž. ligoninės personalo veiksmuose nenustatė neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Taip pat teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog tai, kad šiuo metu ieškovui reikia atlikti išvaržos šalinimo operaciją, nesusiję su gydymo įstaigos veiksmais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog žalą ieškovas patyrė ne todėl, kad buvo neteisėti gydytojų veiksmai, bet dėl paties ieškovo sunkios ligos, kadangi gydytojų parinktas gydymo metodas buvo optimalus ir labiausiai atitiko jo ligos charakteristiką, tačiau dėl paties ieškovo sveikatos būklės jis tiesiog buvo nepakankamai efektyvus.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. S. ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LAT suformuluotos įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo taisykles ir nesivadovavo LAT išaiškinimais bylose dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo dėl specifinės profesinės gydytuoju atsakomybės. Spręsdamas dėl ieškovo tinkamo informavimo apie jo gydymą, teismas netinkamai taikė informuotą sutikimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką ir neatsižvelgė į žalos padarymo metu taikomą paciento autonomijos doktriną. Atsakovo įstaigoje tariamas informuotas sutikimas įgyvendinamas „konvejerio“ principu, paciento valios pareiškimo blankai yra naudojami tik atsakovo nepagrįstai teisinei gynybai nuo pacientų skundų, jų turinys tai patvirtino, nes blankuose atkartojamos tik įstatyminės nuostatos, o jos savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pacientas buvo tinkamai informuotas, grafose „sutinku“ yra padėtos varnelės, tokiu būdu atsakovas iš anksto įtakoja paciento valią. Pažymėjo, kad tik išsamiai informuoto asmens sutikimas gali būti pripažintas pakankamu pagrindu atlikti intervenciją į jo kūną. Anot apelianto, remiantis teismų praktika, ar pacientui buvo paaiškinta gydymo eiga, galimi gydymo rezultatai, galimi alternatyvūs gydymo metodai ir kitos aplinkybės, privalo įrodyti atsakovas. Vien dokumentai su ieškovo ir kito asmens parašais, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo gautas ieškovo informuotas sutikimas. Jei gydytojas iš pat pradžių būtų atskleidęs visas galimas operacijos komplikacijas, ieškovas būtų pasirinkęs įprastą polipų šalinimą chirurginiu būdu, kurio metu nenaudojamas joks lazeris ar kitas potencialiai pavojingas įrenginys.

Pasisakydamas dėl kilusių komplikacijų, apeliantas nurodo, kad priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad kokiais nors aktyviais veiksmais ar neveikimu ieškovas būtų sukėlęs komplikaciją. Pažymėjo, kad ieškovui prieš polipų šalinimo operaciją būtų atlikti elementariausi bendro kraujo ar biocheminiai tyrimai. Tas pats pasakytina ir apie pooperacinį periodą, kuomet po operacijos visą parą ieškovui nebuvo atliktas joks diagnostinis tyrimas. Anot apelianto, gydytojas L. patvirtino, kad ieškovui atlikta endoskopinio polipo pašalinimo operacija yra pati saugiausia procedūra, tai buvo paprastas, banalus atvejis, tai reiškia, kad operacija nebuvo nieko išskirtinė, tačiau tikslas nebuvo pasiektas. Tai reiškia, kad gydytojas L. nebuvo maksimaliai rūpestingas ieškovo atžvilgiu, nenumatė galimų padarinių ir nesiėmė adekvačių priemonių jiems išvengti, kas sąlygojo jatrogeninį sigmos prakiūrimą, tuo pažeidžiant Lietuvos medicinos normos MN 78:2000 „Gydytojas endoskopuotojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 18 punktą - Gydytojas endoskopuotojas turi mokėti kvalifikuotai atlikti ir įvertinti šios normos VII nurodytus tyrimus bei sugebėti kvalifikuotai atlikti gydomąsias procedūras. Be to, byloje nėra duomenų, kad apskritai operacija buvo gyvybiškai būtina. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad gydytojo nerūpestingumas kartu ir neteisėti veiksmai yra pilnai įrodyti,,

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad nors ieškovas, turėdamas 39,2 temperatūros, jausdamas stiprų skausmą kairiajame pilvo flange, negalėdamas tuštintis, skubos tvarka greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į ligoninę, tačiau jam nebuvo suteikta tinkama ir kvalifikuota skubi pagalba, neatlikta diagnostika, neskirti medikamentai, dėl to ieškovui nuo atvykimo į ligoninę iki pat operacijos, t.y. 5 valandas, teko kęsti stiprius pilvo skausmus. Nurodo, kad įdėtinis lapas į ambulatorinę kortelę yra melagingas, nes ieškovo iki vidurnakčio nei vienas gydytojas neapžiūrėjo. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. numato, kad būtinoji medicinos pagalba pacientui turi būti suteikta neatidėliotinai. Pažymėjo, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovui išvaržą pašalinus chirurginiu būdu, ieškovą ištiko klinikinė mirtis. Šiai dienai ieškovas yra itin sunkios sveikatos būklės ir visa tai pirmiausia yra susiję su netinkamu ieškovo informavimu.

Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė itin dideles bylinėjimo išlaidas, nes ieškovas yra pacientas, silpnesnioji teisinių santykių pusė, fiziškai nukentėjusi nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, ieškinio atmetimo atveju bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos.

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog jei neva ieškovas būtų gavęs visą informaciją, būtų pasirinkęs atvirą operaciją. Po ieškovui atliktos kolonoskopijos, t.y. kai buvo nustatyta kraujavimo priežastis, gydytojas R. L. informavo pacientą apie galimus polipų šalinimo būdus, jų privalumus, galima komplikacijas. Buvo nutarta, kad pacientui bus atlikta endoskopinė polipektomija. R. S. VšĮ Karoliniškių poliklinikos siuntimu 2010-01-27 atvyko pas atsakovą planinei endoskopinei polipektomijai. Minėtame siuntime buvo nurodyta diagnozė, t.y. ieškovas iš anksto žinojo, kokia jam bus atliekama operacija.

Atsakovas taip pat nurodo, kad negalima sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad ieškovo parašas yra suklastotas. Aplinkybė, kodėl ieškovo parašas nėra identiškas kaip kiti medicininėje dokumentacijoje esantys parašai yra nustatyta bylos nagrinėjimo metu – pacientas dėjo parašą ne ant kieto pagrindo, o gulėdamas lovoje.

Dėl ieškovui kilusių komplikacijų, atsakovas nurodo, kad kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, komplikacijos atsirado būtent dėl asmeninių ieškovo fiziologinių savybių, o ne dėl operacijos, kurią atliko gydytojas L.. Tai, jog ieškovo organizmas neadekvačiai reaguoja į medicininę intervenciją, yra akivaizdu ir iš tos aplinkybės, jog po ieškovo nurodomos išvaržos pašalinimo operacijos ieškovą ištiko klinikinė mirtis. Pažymi, jog išvaržos pašalinimo operacija ir to pasekoje buvusi klinikinė mirtis nėra gydytojo L. atliktos endoskopinės polipektomijos pasekmė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog gydytojo L. neteisėtų veiksmų, kurių pasekoje atsirastų komplikacijos, nebuvo. Komplikacijos atsirado būtent dėl ieškovo asmeninių fiziologinių savybių. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog yra preziumuojama, kad paciento parašas yra suklastotas ir atsakovas turi pareigą įrodyti, jog paciento parašas yra tikras. Pažymi, kad visi kiti apeliacinio skundo argumentai nėra grindžiami jokiais įrodymais, todėl nesudaro jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.).

Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad vykdant storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, ieškovui 2009-11-18 buvo atliktas tyrimas ir įtartas storosios žarnos navikas. 2010-01-22 VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje ieškovui buvo atlikta kolonoskopija, kurios metu storojoje žarnoje rasti kraujuojantys polipai, dėl ko ieškovui buvo rekomenduota atlikti endoskopinę polipektomiją. Ieškovas 2011-01-27 atvyko į Vilniaus miesto universitetinę ligoninę planinei operacijai ir buvo hospitalizuotas į IV abdominalinės chirurgijos skyrių. Tą pačią dieną ieškovui buvo atlikta endoskopinė polipektomija. Ieškovas po atliktos procedūros chirurgijos skyriuje buvo stebimas parą laiko dėl galimų komplikacijų vystimosi ir 2010-01-28 ieškovas buvo išrašytas iš ligoninės IV chirurgijos skyriaus dienos stacionaro. Tačiau tos pačios dienos vakare apie 18 val. ieškovui pakilo temperatūra iki 39,2° C, stipriai skaudėjo kairįjį pilvo flangą, sunkiai išėjo išmatos ir dujos. Ieškovas apie 21 val. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties automobiliu buvo atvežtas į Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Ieškovas 23.45 val. paguldytas į Vilniaus miesto universitetinės ligoninės 3 abdominalinės chirurgijos skyrių. Įtarus storosios žarnos perforaciją, ieškovas buvo paruoštas operacijai ir operuotas. Operacijos metu nustatyta negalavimo priežastis – 1,5 mm perforacinė anga. Pooperacinis laikotarpis nebuvo sklandus – žaizdoje pasirodė drumstas hemoraginis skystis, konstatuotas žaizdos supuražas.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir gydytojų specialistų nuomonę, padarė išvadą, kad komplikacija po pirmosios operacijos ieškovui kilo dėl nenumatyto terminio poveikio, o antroji operacija buvo būtina, nes reikėjo gelbėti ieškovo gyvybę. Teismas taip pat nustatė, kad į bylą pateiktuose paciento valios pareiškimuose ir sutikime operaciniam gydymui esantys ieškovo parašai patvirtina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie jo gydymą. Nors ieškovas ir jo atstovas teigė, kad vienas iš parašų, esančių paciento valios išreiškimo lape, yra ne ieškovo, tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl šį ieškovo teiginį teismas laikė nepagrįstu. Taip pat pažymėjo, jog nei Valstybinis medicininis auditas, nei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nei ekspertas prof. Ž. ligoninės personalo veiksmuose nenustatė neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Taip pat teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog tai, kad šiuo metu ieškovui reikia atlikti išvaržos šalinimo operaciją, nesusiję su gydymo įstaigos veiksmais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog žalą ieškovas patyrė ne todėl, kad buvo neteisėti gydytojų veiksmai, bet dėl paties ieškovo sunkios ligos, kadangi gydytojų parinktas gydymo metodas buvo optimalus ir labiausiai atitiko jo ligos charakteristiką, tačiau dėl paties ieškovo sveikatos būklės jis tiesiog buvo nepakankamai efektyvus.

Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas kaltina ligoninės įstaigos gydytoją L. tuo, kad jis nedėjo maksimalių pastangų atlikdamas savo pareigas, nebuvo maksimaliai rūpestingas ieškovo atžvilgiu, nenumatė galimų neigiamų padarinių ir nesiėmė adekvačių priemonių jiems išvengti, kas sąlygojo jatrogeninį sigmos prakiūrimą. Ieškovo teigimu, jeigu jis būtų žinojęs, kad yra kitos alternatyvios galimybės ir kad bus tokios pasekmės, būtų nesikreipęs į gydytojus, tačiau gydytojas pasakė, kad viskas bus gerai, operacija nesudėtinga. Ant paciento valios pareiškimo ne visi parašai yra jo, jam niekas nepaaiškino apie galimas komplikacijas, o tik pasakė, kad viskas bus gerai. Ieškovo nuomone, dėl gydytojų netinkamų veiksmų ieškovas nuo atvykimo į ligoninę 2010-01-28 iki pat operacijos turėjo kęsti stiprius pilvo skausmus. Jam buvo suteikta netinkama ir nekvalifikuota pagalba, neatlikta diagnostika, neskirti medikamentai. Pooperacinis periodas taip pat nebuvo sklandus, 2010-02-01 žaizdoje pasirodė drumstas hemoraginis skystis, konstatuotas žaizdos supuražas, dėl to teko žaizdą išardyti bei gydyti perrišimais du kartus per dieną, o tai sukėlė ieškovui papildomų fizinių kančių.

Atsakovas gi teigia, kad ieškovo kaltinimai ligoninės personalui yra neteisingi, nepagrįsti jokiais įrodymais. Komplikacija po pirmosios operacijos kilo dėl nenumatyto šiluminio poveikio, o antroji operacija buvo būtina, nes reikėjo gelbėti ieškovo gyvybę. Tai, kad ieškovui reikia atlikti išvaržos šalinimo operaciją, atsakovo vertinimu, nesusiję su gydymo įstaigos veiksmais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygas, bei pagrįstai ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos CK 6.283, 6.284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę.

Laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirti. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotoju kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirti sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiu asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nenustačius nei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nei atsakovo gydytojų neteisėtų veiksmų , atvirkščiai, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, laikoma, kad neįrodytas pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimas, dėl to konstatuotinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų nebuvimas - neįrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, atsakovo kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos (CK 6.246 - 6.249).

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Valstybinis medicininis auditas, nei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nei prof. Ž. ligoninės personalo veiksmuose nenustatė neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, o gydytojų specialistų parodymai patvirtino, kad komplikacija po pirmosios operacijos ieškovui kilo dėl nenumatyto terminio poveikio, o antroji operacija buvo būtina, nes reikėjo gelbėti ieškovo gyvybę. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovo ligos situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos nededant maksimalias pastangas, kad nebuvo imtasi visų galimų ir reikalingų priemonių, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo personalo neatidumą, nerūpestingumą, kvalifikacijos trūkumą, dėl to atsakovo gydymo įstaigai negali būti taikoma teisinė atsakomybė už tuos padarinius, kurių nelėmė gydytojo veiksmai,

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, teismas gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai, taip pat medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis bei jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi bei tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, negu leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Dėl to gydymo įstaigai negali būti taikoma teisinė atsakomybė už tuos padarinius, kurių nelėmė gydytojo veiksmai.

Ieškovas teigia, kad netinkamu ir neišsamiu informavimu apie būdus, kaip pašalinti polipus, galimas komplikacijas, ką žinojęs ieškovas būtų pasirinkęs kitokį šalinimo būdą. Tačiau nepaneigtas specialistų teiginys, kad visame pasaulyje analogiški polipai šalinami endoskopiškai, ir kad tai yra modernesnė, mažiau traumuojanti procedūra. Ta aplinkybė, kad ieškovo atveju vėliau įvyko storosios žarnos perforaciją t.y. komplikaciją dėl nenumatyto terminio poveikio, o ne dėl gydytojo L. veiksmų, savaime neįrodo gydytojo L. kaltės, nes tokia komplikacija pasitaiko 0,5-1,3 proc. atveju (profesoriaus A. Ž. nuoroda į medicininę literatūrą, 1t., b.l. 12). Kad per 20 metų darbo praktiką tai buvo pirmas atvejis, patvirtino iš pats gydytojas L. (b.l. 4, t. 2). Minėta operacija buvo planinė, ieškovas buvo informuotas apie būdus ir turėjo galimybę apsvarstyti gydytojų pasiūlymą ir konsultuotis su kitais specialistais. Kad tokia operacija buvo būtina, patvirtina med. dokumentų duomenis (1t., b.l. 25). Dėl išdėstyto, nepagrįstas apelianto teiginys, kad gydytojas L. nebuvo maksimaliai rūpestingas ieškovo atžvilgiu, nenumatė galimų padarinių ir nesiėmė adekvačių priemonių jiems išvengti, kas sąlygojo jatrogeninį sigmos prakiūrimą, tuo pažeidžiant Lietuvos medicinos normos MN 78:2000 „Gydytojas endoskopuotojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 18 punktą - Gydytojas endoskopuotojas turi mokėti kvalifikuotai atlikti ir įvertinti šios normos VII nurodytus tyrimus bei sugebėti kvalifikuotai atlikti gydomąsias procedūras. Teiginys, kad vienas iš ieškovo parašų yra ne ieškovo (1t., b.l. 171), nepatvirtintas objektyviais įrodymais.

Ieškovo teiginys, kad 2010- 01-28, kai jis skubos tvarka greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į ligoninę, jam nebuvo suteikta tinkama ir kvalifikuota skubi pagalba, neatlikta diagnostika, neskirti medikamentai, prieštarauja byloje esančių medicininių dokumentų turiniui. Priešingai, negu teigia ieškovas, jam buvo suteikta tinkama ir kvalifikuota skubi pagalba, greitosios pagalbos gydytojas jam suleido analgino tirpalo, ligoninėje jis buvo apžiūrėtas chirurgo, uždėtas šaltis, esant neaiškiai diagnozei, ieškovui buvo teikta stebėjimo paslauga, o atsiradus žarnos perforacijos požymiams, buvo atlikti tyrimai ir ieškovas paguldytas į chirurgijos skyrių, kur buvo ruošiamas operacijai. Ieškovo teiginys, kad įdėtinis lapas į ambulatorinę kortelę yra melagingas, nes ieškovo iki vidurnakčio nei vienas gydytojas neapžiūrėjo, nepatvirtintas įrodymais. Kad po komplikacijos šalinimo ir padarytos antros operacijos 2010-02-01 žaizdoje pasirodė drumstas hemoraginis skystis, konstatuotas žaizdos supuražas, dėl to teko žaizdą išardyti bei gydyti perrišimais du kartus per dieną, nereiškia, kad tai atsirado dėl gydytojų veiksmų, nes ieškovui atlikta operacija (laparotomija) priklauso nešvarių operacijų grupei, jų infekavimosi rizika apie 3 kartus didesnė, nei septinių žaizdų, jei žaizda infekuota, išsivysto uždegimas (profesoriaus A. Ž. paaiškinimai). Kad po antros operacijos vėliau t.y. 2011-08-03 ieškovui buvo diagnozuota išvaržą, o po pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovui išvaržą pašalinus chirurginiu būdu, ieškovą ištiko klinikinė mirtis, tik papildomai patvirtina, kad ieškovo organizmas dėl savo asmeninių fiziologinių savybių neadekvačiai reaguoja į medicininę intervenciją. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti ieškovo atstovo apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų medicininių dokumentų.

Apeliantas taip pat prašo ženkliai sumažinti arba nepriteisti atsakovei atstovavimo išlaidų ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė itin dideles atstovavimo išlaidas, teismas neatsižvelgė, kad ieškovas yra pacientas, silpnesnioji teisinių santykių pusė, fiziškai nukentėjusi nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, o atsakovės advokato darbo sąnaudos nesudaro pagrindo priteisti maksimalias atstovavimo išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priteisiant atstovavimo išlaidas, kiekvienu atveju atsižvelgiama į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.) ir priteisiamos nedidesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintuose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Nei civilinio proceso kodeksas nei minėtos rekomendacijų nuostatos nenurodo galimybės atsižvelgti į apelianto nurodytas aplinkybes. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų dydžių nuostatas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, reikia atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, reikalavimų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį bei kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 p.). Taigi sprendžiant advokato teisinei pagalbai apmokėti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, reikia atsižvelgti tik į įstatyme ir rekomendacijose nurodytus kriterijus. Nagrinėjamu atveju, teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, pagrįstai jas sumažino nuo 3630 Lt iki 3240 Lt., t.y. iki rekomenduojamo maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinės bylos sudėtingumą, jos specifiką, atsakovės atstovo atliktus procesinius veiksmus, parengtus procesinius dokumentus, mano, jog priteistų atstovavimo išlaidų dydis atitinka minėtų teisės normų reikalavimus ir neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl jų dydį sumažinti arba visai nepriteisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatyta pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustatyta Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėVidas Stankevičius