Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Ieškovai K. S., L. P., S. P. nurodė, kad po motinos J. S. mirties šalys paveldėjo po 1/4 dalį jai priklausiusio turto. Paveldėtojai gavo paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus ir norėtų įregistruoti jiems priklausantį turtą, tačiau atsakovas tam prieštarauja, neatsiima iš notaro paveldėjimo teisės liudijimo. Be to, jis yra užėmęs visą paveldimą gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais (duomenys neskelbtini), ir ieškovų neįsileidžia. Kadangi atsakovas savo veiksmais trukdo ieškovams įgyvendinti savo teises, tai jie prašo pastatus ir žemės sklypą skirti jiems natūra, o atsakovui už jam priklausančią paveldimo turto dalį sutinka sumokėti kompensaciją.

Ieškovai teismo prašė padalyti po jų motinos J. S. mirties likusį turtą taip: 1) ieškovui K. S. priteisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-5 17,26 kv. m), dalį paveldėto žemės sklypo, plane pažymėto indeksu 1 (549 kv. m) 15 015 Lt vertės, kartu su bendro naudojimo patalpomis ir žeme); 2) ieškovei L. P. priteisti nurodyto namo patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-3 (17,4 kv. m), dalį paveldėto žemės sklypo, plane pažymėto indeksu 2 (550 kv. m) 15015 Lt bendros vertės (kartu su bendro naudojimosi patalpomis ir žeme); 3) ieškovei S. P. priteisti gyvenamojo namo patalpą, plane pažymėtą 1-4 (18,27 kv. m), dalį paveldėto žemės sklypo, plane pažymėto indeksu 3 (549 kv. m) 15015 Lt bendros vertės (kartu su bendro naudojimosi patalpomis ir žeme); 4) visų ieškovų bendram naudojimuisi po 1/3 dalį palikti gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais 1-6 (7,82 kv. m), 1-2 (15,44 kv. m), 1-7 (12,56 kv. m) bei 1-8 (15,35 kv. m), taip pat visus pagalbinius pastatus (ūkinį pastatą 2I1p, viralinę 3I1p bei kitus statinius); 5) atsakovui J. S. priteisti 15015 Lt piniginę kompensaciją už 1/4 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais pastatais bei žemės sklypu, esančiu ten pat, kurią ieškovai sumokės jam lygiomis dalimis; 6) likusį turtą – žemės sklypus, esančius Mažeikių rajone, Gaurylių, Bružų, Balėnų kaimuose palikti visų įpėdinių bendrąja daline nuosavybe; 7) priteisti iš atsakovo J. S. ieškovui K. S. 1205,67 Lt padarytų nuostolių už naujų nekilnojamojo turto dokumentų parengimą; 8) priteisti iš atsakovo ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas – po 450,45 Lt žyminio mokesčio kiekvienam ir 300 Lt išlaidų advokato pagalbai.

Priešieškiniu atsakovas J. S. prašė nustatyti faktą, kad jis 1995 m. spalio 2 d. priėmė palikimą po savo tėvo K. S. mirties; panaikinti 2005 m. sausio 12 d. Mažeikių rajono notarės R. Reistaitienės išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl atsakovų paveldėjimo lygiomis dalimis 2326/2427 dalių žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, viraline bei kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad ginčo namų valdą 1979 m. liepos 17 d. įgijo šalių tėvai J. ir K. S. kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Tėvo mirties dieną ginčo name gyveno motina ir jis, atsakovas. Po tėvo mirties nei atsakovas, nei motina į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdami turtu naudotis. Ieškovai tuo metu į turtą nepretendavo, tačiau po motinos mirties nepripažįsta, kad po tėvo mirties atsakovas su motina buvo priėmę palikimą – ginčo namų valdą.

Kasaciniu skundu atsakovas J. S. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Kasacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Bylos nagrinėjimo metu galiojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“, kuriame nustatyta, kad pagal CPK 271 straipsnį teismas turi palikti pareiškimą nenagrinėtą, jeigu, nagrinėjant bylą dėl fakto nustatymo, kyla ginčas dėl teisės“. Dėl to esant nenuginčytam 1997 m. gruodžio 11 d. J. S. išduotam paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui, teismas nepagrįstai nagrinėjo bylą, neištyrė visų įrodymų, neatsižvelgė į viešąjį interesą ir priėmė sprendimą atmesti priešieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 nustatyta, kad teismams privalu taikyti įrodymų sąsajumo taisyklę, t. y. teismai turi priimti ir tirti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 180 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai neapklausė į bylą atvykusių liudytojų, kurie buvo atvykę paliudyti, kad kasatorius ne tik gyveno ginčo name iki ir po tėvo mirties su šeima, bet ir jį remontavo, tvarkė. Teismai nepasinaudoję įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis pažeidė CPK 159, 160, 180 straipsnius, 443 straipsnio 8 dalį, CK 5.8 straipsnį. Teismas turi teisę ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 8 dalis).

3. Teismas, išnagrinėjęs juridinę reikšmę turintį faktą ir jį atmetęs kaip neįrodytą, priteisė iš kasatoriaus 2695,75 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kasatoriaus manymu, ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir naikintina dėl to, kad kasatorius neprivalo mokėti ieškovams po 450 Lt žyminį mokestį už paduotą ieškinį dėl palikimo padalijimo, nes byla yra dar nebaigta nagrinėti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų bei žemės sklypo padalijimo panaikinta. Ieškovų sumokėtas žyminis mokestis turtiniame ginče paduodant jiems ieškinį negalėjo būti priteistas iš atsakovo (kasatoriaus) atmetus jo priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo yra neturtinė byla, kol yra galiojantis paveldėjimo teisės liudijimas.